Mano Gargždai



Per tirpstantį ledą – žūties link?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Lietuvoje vos ne kasdien galima išvysti kvapą gniaužiančių vaizdų – trapiu ledu žmonės skuba į kitą krantą, žvejai šokinėja per lytis ar per properšas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet jau nuskendo 10 gyventojų.

 

Ugniagesių dėka nuo žūties vandenyje buvo išgelbėtos 6 žmonių gyvybės. Kaip teigia Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos vyriausiasis ugniagesys Maksimas Volžaninas, turintis nėrimo vadovo kvalifikaciją, nelaimės dažnai įvyksta todėl, kad žmonės nepaiso rizikos ir mano, kad jiems nieko blogo negali nutikti.

„Gelbėti įlūžusius žvejus yra tekę ne kartą. Daugelis tvirtina, kad jei įlūžtų, tikrai sugebėtų užsiropšti ant ledo. Beje, drauge su kolegomis esame bandę pažiūrėti, ką tenka patirti, kai ledui įlūžus, atsiduri vandenyje. Viskas yra kiek kitaip nei gali įsivaizduoti. Lūždamas ledas dažnai sužaloja rankas, veidą. Jau nekalbant, kad tuo metu ištinka šokas, apima panika. Beje, daugelis brandaus amžiaus žvejų dar vilki vatines kelnes ar striukes, kurios greitai prisigeria vandens, o su tokiais drabužiais tiesiog neįmanoma užsikabaroti ant ledo. Įsikabinti į ledą taip pat būna sunku, nes per minutę kitą šaltas vanduo sukausto skęstančiojo rankas,“ – pasakoja M. Volžaninas.

Rizikuojantys žvejai ar žmonės, negalvojantys apie savo saugumą, veikiausiai nė nesusimąsto, kad ir ugniagesiai narai, gelbėdami juos, yra priversti rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe. Tiesa, juos nuolat gelbstintys ir visko gyvenime matę vyrai, apie tai nelinkę daug šnekėti, nes tai keltų nerimą jų pačių artimiesiems.

Į vandenį dažnai neriantis M. Volžaninas neslepia, kad pavojų jų darbe netrūksta. Beje, vanduo jį traukė nuo vaikystės. Plaukti išmokęs būdamas trejų. Priklausė jaunučių plaukimo rinktinei. Dabar trisdešimt vienerių metų vyras džiaugiasi, kad dirba darbą, kuris jam patinka, kad įgyti įgūdžiai labai praverčia gelbstint žmonių gyvybes. Jis gerai žino, kad kai tenka skubėti nelaimėn, kaskart lauks vis kitokia situacija, kurioje būtina veikti greitai ir profesionaliai. Panėrus į vandenį neretai reikia dirbti apgraibomis, dažnai – beveik visiškoje tamsoje. Pavyzdžiui, Neris upėje narams, ieškant skęstančiojo ar skenduolio, reikia brautis ne vien per šakas, bet saugotis ir styrančių metalinių strypų, įvairių nuolaužų ar vielų.

M. Volžanino nuomone, viena iš dažniausių žvejų daromų klaidų – per didelis jų pasitikėjimas: „Dažnai girdžiu, kad man taip neatsitiks, kad jei skęsiu, išsigelbėsiu. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad dažniau įlūžta garbaus amžiaus žvejai. Labai rizikuoja ir tie, kurie ryžtasi žvejoti vieni. Esu pastebėjęs, kad vyresni žvejai kartais nevilki ir gelbėjimo liemenių, ranka numoja ir į būtinas priemones, kurios gali padėti išsigelbėti. Sako, kad taip žvejoja daugybę metų, ir jiems dar nieko blogo nėra nutikę. Galima tik pasidžiaugti, kad jauni žmonės jau daugiau dėmesio skiria savo saugumui.“

Patyręs naras gali papasakoti ne vieną skaudžią istoriją.   Štai šią žiemą Paberžės seniūnijoje vos 2 arų vandens telkinyje nuskendo du vyrai. O prieš kurį laiką, gelbstint ant Žaliųjų ežerų įlūžusius tris vyrus, tik vienas jų iš vandens išsiropštė pats, kitą ištraukė ugniagesiai, o trečiasis nuskendo, nes įkritus vandenin, jam sustojo širdis. Pasiteiravus, ar po tokio darbo kartais nekyla noras žvejams, nepaisantiems saugumo, tiesiog pasiūlyti nusipirkti žuvies, bet gelbėtojas patikina, kad dažnas žvejys, beje, kaip ir jis pats, ant ledo lipa ne dėl laimikio, o todėl, kad patinka būti gamtoje, pabendrauti su bičiuliais. Jo akimis, žvejus dažnai į žvejybą gena azartas, malonus laiko leidimas ir potyrių troškulys.

Nuskendusieji nemato savo artimųjų ašarų ir negirdi jų šauksmo, bet ugniagesių narai su tuo susiduria nuolat. „Daugelis nelaimių įvyksta todėl, kad žmonės nemoka įvertinti rizikos. Štai jeigu praėjusią savaitę Dzūkijos ar Aukštaitijos ežeruose ledo storis siekė apie 30 cm, bet dabar, kai oras atšilo, kai daug kur palijo, ledas tapo trapus ir korėtas. O toks jis yra gan apgaulingas. Balzgana ledo spalva rodo, kad jame gali būti oro tarpų. Lipti ant jo gali būti pavojinga. Be to, kai kur ledas prie kranto jau yra atitirpęs, tad kiekvienam, kuris ketina leistis į žvejybą, reikėtų gerai įvertinti riziką,“ – sako M. Volžaninas. Šiuo metu pats žvejoti jis jau nesirengia. Patikina, kad žvejybos sezoną geriau baigti laiku.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 183 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,