Mano Gargždai



Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja – apie darbus ir iššūkius

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė, Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė, Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Tęsiamas straipsnių ciklas apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyrių ir seniūnijų specialistų veiklą ir funkcijas, naujoves, darbo specifiką, iššūkius. Kalbinama Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė. Apie kitų skyriaus darbuotojų veiklą skaitykite čia.

 

Kiek metų jau vadovaujate skyriui? Kokius svarbiausius pokyčius galėtumėte įvardyti, įvykusius per tą laiką, susijusius su skyriaus funkcijomis, jų pasiskirstymu, taip pat su bendros komandos formavimu?

Skyriui vadovauju jau 15 metų. Per tą laiką keletą kartų padidėjo duomenų ir dokumentų apimtis, todėl apskaita ir mokesčio administravimas vykdomas informacinių sistemų pagalba. Naujai pavestoms funkcijoms – valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo ir finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo – atlikti priėmėme tris darbuotojas. Didelė teisės aktų kaita dažnai apsunkina darbo procesą, nors sukurtos duomenų bazės, regis, turėtų jį palengvinti.

Kiekvienas Biudžeto ir ekonomikos skyriaus darbuotojas turi savo apibrėžtas kasdienes funkcijas, tačiau kiekvienas vienaip ar kitaip prisideda ir prie svarbiausio darbo – Savivaldybės biudžeto sudarymo ar tikslinimo reikalų.

 

Kuriuos metus prisimenate kaip finansiškai sunkiausius, kuriuos – kaip lengviausius? Ar tikrai lengviausia yra tada, kai pinigų – daugiausia?

Per mano vadovavimo skyriui laikotarpį biudžetas padidėjo beveik 3 kartus. Jei 2002 metais buvo 51,2 mln. litų, tai dabar artėjame prie to skaičiaus eurais.

Pasaulinės ir mūsų šalies ekonominės krizės neišvengiamai veikė kiekvienos savivaldybės biudžetus. 2001 m. labai vėluodavo atlyginimai, 2007 m. pabaigoje teko apriboti finansavimą, nes nevykdėme metų eigoje patikslinto biudžeto pajamų plano, 2009 ir 2010 metais dėl ekonominės krizės savivaldybių biudžetai buvo labai sumažinti, darbuotojams net teko eiti nemokamų atostogų.

2011 m. taip pat nesurinkome planuotų pajamų ir dar praradome indėlį „Snoro“ banke. Visa tai neišvengiamai atsiliepė ir Savivaldybės vykdomiems projektams. Buvo ieškoma valstybės pagalbos, kai kuriuos numatytus projektus teko ir atidėti. Tačiau, kita vertus, „atidėti“ darbai kartais subręsta ir įgyja naują kokybę.

Savivaldybėms Finansų ministerija suplanuoja pajamas, o rodiklius tvirtina Seimas. Ir tik viršplanines pajamas galime skirstyti metų eigoje. Kai jų daugiau turime – reikia dažniau tikslinti biudžetą.

 

Biudžeto projektai teikiami visuomenės svarstymui. Ar visuomenė, bendruomenės ir kitos suinteresuotos grupės yra aktyvios, reikšdamos nuomonę dėl savivaldybės lėšų paskirstymo ir panaudojimo?

Biudžetas iš tikrųjų yra susitarimo dokumentas – ko mums labiausiai reikia, ką darysime, už kiek. Trumpa informacija apie rengiamą biudžeto projektą visuomenei teikiama visada, o nuo 2007 metų, pradėjus rengti programinį biudžetą, teikiama labai detali informacija apie planuojamas vykdyti priemones.

Savivaldybės interneto puslapyje skelbiamas ne tik biudžeto projektas, bet ir Savivaldybės strateginio trimečio veiklos plano programos. Džiugu, kad pasiūlymus teikia ne tik įstaigos (jos visuomet buvo aktyvios), tačiau ir patys gyventojai. Iš gyventojų sulaukiame ne tik reikalavimų, bet ir geranoriško noro susitarti, atrasti kompromisų.

Pavyzdys – 176 sklypų kvartalo Gargžduose gyventojai. Tikimės, kad šiuo ir/ar kitais atvejais pasieksime tarpusavio supratimo ir gyventojai, matydami Savivaldybės siekį pagal galimybes patenkinti jų interesus, patys taip pat prisidės prie savo kvartalų infrastruktūros gerinimo.

Tačiau visuomenė galėtų dar daugiau domėtis ir teikti savo pasiūlymus ir dėl Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, − būtent ten yra dėliojamos lėšos konkretiems projektams.

 

Savivaldybės skolos nuolat mažėja, apie tai neseniai paskelbėme ir tinklalapyje bei feisbuko paskyroje. Kas tai labiausia lemia?

Savivaldybės skola nuo 9 mln. 96 tūkst. eurų 2014-aisiais sumažėjo iki 7 mln. 313 tūkst. eurų šiemet. Skolų mažėjimui daugiausia teigiamos įtakos turi valstybės politika, Fiskalinės drausmės įstatymo taikymas. Gera mūsų rajono geografinė padėtis lemia, kad turime daugiau darbo vietų, dirbančių žmonių skaičius pastaraisiais metais taip pat auga, todėl daugiau surenkame gyventojų pajamų mokesčio.

 

2020 m. baigsis Europos Sąjungos finansinė parama. Ar ji, Jūsų nuomone, buvo panaudota tikslingai – ar sukurta pridėtinė vertė, per kurią toliau gerėtų šalies ir savivaldybių, konkrečiai ir mūsų savivaldybės, ekonominė ir finansinė padėtis?

Gerai, kad daugelis mūsų rajono įstaigų modernizuotos, sukurta graži, jauki ir patogi aplinka, pagerinta kelių būklė, įgyvendintos aplinkosauginės priemonės. Iš rajono ir valstybės biudžeto to tikrai nebūtume sugebėję. Vis dėlto dabar labiausiai aktualu darbo vietų steigimas. Ir dabar mes nustatome kuo palankiausias verslo liudijimų kainas. Net 35 veikloms yra taikomas tik 1 euro mokestis.

Šalies merų bei ministro pirmininko susitikime vasario mėn. kalbėta apie galimybę didinti savivaldybių skolinimosi limitus, kad jos galėtų bendrai finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų ir Valstybės investicijų programoje numatytus projektus. Belieka tikėtis, kad šie projektai kurs didesnę pridėtinę vertę ateities savivaldybių plėtros perspektyvai.

 

Nuo ko dar priklauso, kad Savivaldybėse augtų ekonomika, kad sparčiau būtų steigiamos darbo vietos ir kad jos būtų daugiau apmokamos?

Savivaldybės turi ne tik perskirstyti biudžeto lėšas, bet ir pačios turėti realios įtakos regionų plėtrai ir savo teritorijų ekonominiam augimui. Šiuo metu savivaldybių pajamos nepriklauso nuo to, kiek įsteigta darbo vietų, kiek gyventojų jose dirba, o nuo to, kiek asmenų deklaruoja gyvenamąją vietą teritorijoje. Tinkamas įrankis būtų – suteikti visoms savivaldybėms biudžeto pajamų augimo galimybę, tai yra – palikti finansinį prieaugį savivaldybėms, kad jos būtų daug labiau motyvuotos skatinti ūkio plėtrą savo teritorijose ir siekti kuo daugiau uždirbti pačios.

Jei savivaldybės turėtų daugiau savarankiškų funkcijų, valstybės finansiniai ir materialiniai ištekliai būtų naudojami veiksmingiau, viešosios paslaugos, tikėtina, pagerėtų. Toks sėkmingas pastarųjų metų pavyzdys – socialinėms reikmėms skirtų lėšų skirstymas.

 

Biudžeto ir ekonomikos skyrius, kuriame šiuo metu dirba 7 darbuotojai, gyvena ne tik biudžeto sudarymo ir jo tikslinimo ritmu, bet ir dirba daug kitų susijusių darbų: sudaro metinį biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, teikia jį Finansų ministerijai ir tvirtinti − Savivaldybės tarybai, rengia kitus ataskaitų rinkinius, veda Savivaldybės iždo apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę, vykdo biudžeto asignavimų valdytojų finansavimą pagal patvirtintas programų sąmatas, vykdo valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą ir kt.

Biudžeto ir ekonomikos skyrius teikia šias viešąsias ir administracines paslaugas: priima prašymus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų apskaičiavimo, tikslinimo ar anuliavimo; dėl žemės nuomos mokesčio permokų grąžinimo bei dėl neteisingai sumokėtų mokesčių grąžinimo ar įskaitymo; Fizinių ir juridinių asmenų prašymus dėl pažymų apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomą išdavimo, prašymus dėl mokesčių lengvatų.                                                                                                                

Gyventojai kviečiami nuolat aktyviai domėtis Savivaldybės biudžeto paskirstymo ir tikslinimo reikalais ir teikti siūlymus el. paštu ; .

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 388 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,