Ketvirtadienio rytą Klaipėdos rajono mero kabinete netrūko diskusijų – vyko pasitarimas dėl Gargždų turgaus veiklos, kurio 90 proc. akcijų priklauso Savivaldybei, o likę 10 proc. – 4 privatiems asmenims. Susitikime dalyvavo Administracijos atstovai, UAB „Gargždų turgus“ valdybos nariai – pirmininkas Audrius Kampas, Saulius Bakšinskis, mažųjų akcininkų atstovas Vytautas Čeledinas, taip pat turgaus direktorė Danutė Jonikaitė.

Meras vardijo problemas

Meras Vaclovas Dačkauskas susirinkusiesiems pirmiausia pristatė problemas, kurias išsakė patys turgaus prekeiviai. Vienas iš nepatogumų – prekybininkai negali savo daiktų palikti per naktį, todėl kas rytą ir kas vakarą turi nešioti savo prekes. Esą problemą išspręstų apsauginių žaliuzių įrengimas. Pasak mero, savo lėšomis tokias žaliuzes jau yra įsirengę 3 prekeiviai, vienų jų įrengimo kaina – apie 800 eurų. Pardavėjai skundėsi ir dėl to, kad negali naudotis nemokamu tualetu – kasdien vaikščiodami į viešąjį tualetą turi palikti savo sunkiai uždirbamus pinigus, o dalis turgaus prekeivių naudojasi poliklinikos tualetu, todėl esą sulaukia šios įstaigos darbuotojų pasipiktinimo. Žmonės, pasak mero, nepatenkinti ir dėl to, kad atvėsus orams angare prekiauti būna šalta, kad prekyvietės yra per mažos, daržovių prekybos paviljonas – per tamsus ir nejaukus.

Didžiulį pasipiktinimą V. Dačkauskui kėlė netvarka pačiame turguje. Jis pastebėjo, kad prekeivių padėklai dažnai būna tiesiog iš sąvartyno paimtos durys ar kitos atliekos, kiekvienas savaip užsidengęs ar užsilopęs prekyvietę.

„Turite reikalauti, kad laikytųsi elementarios tvarkos, kad jų tie padėklai ir stovai būtų gražūs, estetiški, nekeltų pasibjaurėjimo. Prie kioskelio lentelės baigia nukristi, reikia patiems rodyti pavyzdį prekiautojams“, – emocingai kalbėjo meras, prašydamas investuoti į žmonių darbo sąlygų gerinimą.

Jis pristatė ir kelių metų turgaus veiklos finansinius rezultatus. Nuo 2014 metų turgus kasmet dirba pelningai: gaunama apie 4–4,5 tūkst. eurų pelno. 2017-aisiais metais, pasak mero planuojama gauti 100 tūkst. pajamų, išlaidos sieks apie 93,5 tūkst. eurų, tikimasi gauti apie 6,5 tūkst. pelno. Šiemet turguje suplanuota atlikti darbų už 14,3 tūkst. eurų. Planuojama atlikti angaro stogo ir naujų rūbų paviljonų stogo remonto darbus, tvarkyti angaro grindinį, naujų rūbų paviljono elektros instaliaciją, atlikti asfalto klojimo darbus. Taip pat numatyta įsigyti buhalterinę programą, šaldymo vitrinas, atlikti einamuosius remonto darbus.

Mero nuomone, zona, kurioje prekiaujama daržovėmis – per tamsi, todėl būtų galima įrengti stoglangius. A. Rimkuvienės nuotr.

Didesni pokyčiai – neįmanomi

UAB „Gargždų turgus“ direktorė kalbėjo, kad kiekvienai didesnei nei 250 eurų investicijai turi pritarti turgaus valdyba. Ji priminė, kad 2014 metais buvo parengtas turgaus projektas (43 tūkst. litų), tačiau sąmatinė vertė siekia net 2,3 mln. litų, o įmonė tokių pinigų niekada nesukaups.

„Įmonė visus 20 metų dirba pelningai. Pelno norma – labai nedidelė, didesnės apimties darbų neįmanoma padaryti“, – situaciją paaiškino D. Jonikaitė. Ji priminė, kad bet kokių pokyčių vykdymas turguje sulaukia stipraus pasipriešinimo. Esą norėta nugriauti „Kooperatyvo“ kioską, bet ten prekes laiko 11 turguje prekiaujančių moterų, kurios prašė statinį palikti. Už 268 tūkst. litų buvo suprojektuotos 6 darbo vietos – paviljonai daržovių prekybai. Kadangi dėl to išaugtų prekybos vietos nuomos kaina, direktorė pasakojo, kad prekybininkai taip pat prieštaravo naujų statinių atsiradimui. Turgaus vadovė nurodė, kad prekybos vietos nuomos įkainiai nėra didinti 11 metų.

Moteris pasakojo, kad nuolat stengiasi palaikyti tvarką turguje, bet tai padaryti sudėtinga. Kiekvieną mėnesį ji teigė išgabenanti į stambių gabaritų atliekų aikšteles krūvas gyventojų susitemptų šiukšlių – baldų ar kitų rakandų.

Direktorės teigimu, galima planuoti papildomus apsauginių žaliuzių įrengimo darbus ir finansuoti iš sukauptų privalomo rezervo (kasmet 5 proc. nuo pelno) bei amortizacinių atskaitymų lėšų. Pateiktose  ataskaitose matyti, kad turgus kasmet investuoja į minimalius infrastruktūros darbus: 2013 m. – 6169 Eur, 2014 m. – 11 870 Eur, 2015 m. – 9300 Eur, 2016 m. – 6626 Eur.

Mažųjų akcininkų atstovas Vytautas Čeledinas susitikimo dalyviams trumpai priminė turgaus Gargžduose istoriją. Jis akcentavo, kad po prekyvietėmis eina didžiulė magistralinė šilumos trasa, todėl šioje vietoje negali atsirasti ilgalaikiai stacionarūs statiniai, galimi tik mobilūs, kuriuos avarijos atveju būtų galima lengvai patraukti.

„Jeigu mes investuotume į žaliuzes, galėtume sutarti, kad žmogus 2 metus ar pusantrų sutarties pagrindu gaus vietą nemokamai“, – pasiūlymą pateikė V. Čeledinas. Per metus vienas prekeivis išleidžia apie 620 eurų, tad žaliuzių įrengimą prekeivis galėtų išmokėti per kiek daugiau nei metus laiko.

„Turgus šioje vietoje yra klaida, bet jis yra padarytas. Norime estetikos, bet ji labai sunkiai pasiekiama. Kiekvienas žmogus yra individualus atvejis. Investuoti milijoną norėtųsi, bet turgus būtų amžinai skolingas“, – kalbėjo mažųjų akcininkų atstovas.

„Už 2 mln. tikrai nepastatysime, bet didelių investicijų ir nereikia, trūksta keleto štrichų, truputį patvarkyti, kad pirkėjai jaustųsi maloniau. Galbūt ateitų ir gausesnis būrys pirkėjų, nes žmonėms reikia malonaus estetinio vaizdo“, – pokyčių prašė V. Dačkauskas.

Susitikime priekaištus UAB „Gargždų turgus“ valdybos nariams žėrė Savivaldybės vadovai. A. Rimkuvienės nuotr.

Ragino numatyti viziją

Pastebėjimų dėl Gargždų turgaus veiklos turėjo ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Jos teigimu, reikėtų turėti aiškią turgaus viziją, „numatyti tikslus, uždavinius, kad turgus per tam tikrą laiką pasiektų tokį lygį, kad atitiktų higienos normas, turėtų estetinį vaizdą.“ L. Liutikienė teigė, kad turguje turi patogiai jaustis ne tik pirkėjas, bet ir darbuotojai, todėl rezerviniame fonde esančias lėšas tikslinga yra naudoti, o ne laikyti.

 „Prekeiviai – Jūsų darbdaviai, jie sumoka rinkliavą, iš jų gyvenate. Kaip rinkėjai – mūsų darbdaviai, taip 54 prekeiviai – Jūsų darbdaviai“, – palyginimą pateikė meras.

Vicemerė Violeta Riaukienė pastebėjo, kad turguje turi būti įvestos aiškios tvarkos taisyklės – negalėtų prekybos vieta išeiti už paviljono 3 kartus didesniame plote, prekybininkams turėtų būti pasiūlyti papildomi staliukai. Jai antrino ir Tarybos narė, pati prekiaujanti turguje Biruta Alšauskienė, kuri pastebėjo, kad turėtų būti draudžiama prekiauti ant savo gamybos stelažų. Vicemerė Rūta Cirtautaitė išreiškė nuomonę, kad dėl didelės direktorės demokratijos, turguje klesti tam tikra anarchija.

Tarybos narys Viktoras Kura sakė, kad kasmet turgaus prekeivių mažėja, todėl be Savivaldybės prisidėjimo, būklės pagerinti nėra įmanoma. Saulius Bakšinskis taip pat sutiko, kad sąlygos prekeiviams turi būti gerinamos. Jis pastebėjo, kad turgus jau nebetelpa į rėmus – prekiaujama ir automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Maximos“ ir kitur, todėl kaip seniūnas ragino svarstyti turgaus iškėlimą į kitą vietą. Jo teigimu, seniūnija sulaukia nemažai gyventojų skundų ir dėl paralyžiuoto eismo, užstatytų kiemų P. Cvirkos gatvėje.

Kai kurios prekyvietės išsiplečia į kelis kartus didesnį plotą, nei yra nuomojama. A. Rimkuvienės nuotr.

Pateikė siūlymus

Galiausiai, po netrumpų diskusijų, meras V. Dačkauskas perskaitė 7 punktų siūlymus. Pirmiausia, UAB „Gargždų turgus“ valdybai su administracija pavesta parengti apsauginių žaliuzių turgui priklausančiose prekybos vietose įrengimo planą. Antra, pasiūlyta Tarybai atnaujinti bendrovės valdybą. Taip pat siūlyta Administracijai išnagrinėti galimybę įrengti naują ūkininkų turgų miesto pakrašty – S. Dariaus ir S. Girėno ir Pušų g. sankryžoje, miesto centre paliekant mažą turgelį. Turgus įpareigotas nuolat palaikyti švarą ir tvarką, taip pat reikalauti tvarkos, estetikos iš kioskelių savininkų. Mero manymu, įmonė galėtų pagaminti gražius, skirtingo aukščio stelažus, staliukus, kuriuos būtų galima siūlyti išsinuomoti prekybininkams. Reikalauta, padažyti, apkalti lentelėmis prastos būklės pastatus. Taip pat pasiūlyta svarstyti galimybę nuomininkams, prekiaujantiems pramoninėmis prekėmis nedirbti pirmadieniais, tam, kad žmonės esą galėtų pailsėti. Galiausiai, įpareigota prekiautojams suteikti galimybę naudotis nemokamais tualetais – skirti talonus arba perduoti miesto viešuosius tualetus UAB „Gargždų turgus“.