Mano Gargždai



Klaipėdos rajonas tarp šalies savivaldybių – pirmaujančių gretose

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr. Asociatyvi Sandros Vaičienės nuotr.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pateikė analizę, kurioje lygina šalies savivaldybių vidutinį darbo užmokestį, investicijas, nedarbo lygį, socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Statistika rodo, kad atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Naujienų portalas mano-gargzdai.lt apžvelgė, kokias pozicijas užima Klaipėdos rajono savivaldybė, kurios gyventojams, panašu, liūdėti nėra dėl ko – daugelyje lyginamų sričių rajonas rikiuojasi greta lyderiaujančių savivaldybių.

 

Atlyginimai žemesni nei Lietuvos vidurkis

2016 m. didžiausią vidutinį mėnesio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, gavo Vilniaus m. savivaldybės gyventojai (685 Eur), po to seka Klaipėdos miesto (634 Eur) ir Visagino savivaldybės (616 Eur). Mažiausią – Šalčininkų r.  (451 Eur), Kalvarijos (455 Eur), ir Lazdijų r. (456 Eur) savivaldybėse. Sostinėje atlyginimai – 52 proc. didesni nei Šalčininkuose, nors abi savivaldybės yra toje pačioje apskrityje ir netgi yra kaimynės.

Šalies vidutinis atlyginimas „į rankas” 2016 m. siekė 602 Eur. Klaipėdos rajone, remiantis Statistikos departamento duomenimis,  vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ 2016 metais siekė 555 eurus. Taigi, buvo žemesnis už šalies vidurkį. Pagal šį rodiklį rajonas užima 15 poziciją šalyje. Didesnį atlyginimą nei mūsų rajone be didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio) gauna Visagino, Jonavos r., Kėdainių r., Elektrėnų, Mažeikių r., Kazlų Rūdos, Trakų r., Vilniaus r., Kauno r. savivaldybių gyventojai.

 

Pagal tiesiogines užsienio ir materialines investicijas – pirmūnai

Viena iš pagrindinių aukštesnio atlyginimo priežasčių – sukauptos investicijos. Turint daugiau kapitalo, sukuriama daugiau vertės, tad atitinkamai mokami aukštesni atlyginimai, rašoma LLRI analizėje. Regionams svarbios tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Jos ne tik kuria naujas darbo vietas, bet ir sudaro prielaidas mokėti didesnes algas dėl turimo didesnio kapitalo.

Džiugu, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pagal TUI vienam gyventojui 2015 metų duomenimis, užėmė aukštą penktą vietą šalyje. Čia vienam gyventojui tenka 4815 Eur TUI, šalies vidurkis – 4673 Eur. Pirmųjų gretose rikiuojasi Vilniaus miesto (16 729 Eur), Kazlų Rūdos (8077 Eur), Kėdainių r. (6573 Eur), Klaipėdos miesto (5578 Eur) savivaldybės. Liūdniausia situacija Kelmės r., Šilalės r., Lazdijų r. ir Rietavo savivaldybėse. Čia vienam gyventojam tenkanti TUI dalis – vos nuo 1 iki 5 Eur.

Materialinės investicijos vienam gyventojui 2015 m. Klaipėdos rajone siekė 5336 Eur. Pagal šį rodiklį šalyje mus lenkia tik Alytaus r. savivaldybė, kuriai tenka 5344 Eur. materialinių investicijų gyventojui. Vidutinis materialinių investicijų dydis vienam gyventojui Lietuvoje – 2020 Eur. Ši suma didesnė Neringos, Vilniaus m., Palangos m., Klaipėdos m., Visagino, Kauno r. ir m., Šiaulių m., Elektrėnų ir Vilniaus r. savivaldybėse. Šis rodiklis žemiausias Anykščių r., Kelmės r., Lazdijų r. bei Skuodo r. savivaldybėse (nuo 476 iki 373 Eur).

Lietuvoje atlyginimai yra maži, pirmiausiai dėl žemo produktyvumo, kuris nėra didelis dėl mažo kapitalo kiekio, rašoma analizėje.

„Centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui. Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės. Bendraudami su verslu girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių, tokių kaip leidimų statybai išdavimo vilkinimas, ilgai užtrukęs žemės paskirties keitimas ir t.t. Ir nesvarbu, kas sukūrė kliūtis – vietos ar centrinė valdžia. Jei vietos valdžia iš tiesų nori padidinti atlyginimus, pirmiausia turi paklausti savęs – ar tikrai viską padarėme, kad investicijos ateitų būtent į mūsų rajoną”, – pasiūlymus teikia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

 

Dreverna. S. Ulvikienės nuotr.

 

Nedarbo lygis Klaipėdos rajone – mažesnis nei šalies vidurkis

Kaip pažymima LLRI analizėje, nedarbas šalyje laipsniškai mažėja, 2016 m. šalies vidurkis siekė 8,1 proc. Lyginant su 2015 m., nedarbo lygis (bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų) mažėjo beveik visose savivaldybėse ir tik trijose nežymiai išaugo (Utenos r., Švenčionių r., Trakų r. sav.). Labiausiai nedarbo lygis per metus sumažėjo Skuodo ir Alytaus rajono savivaldybėse.

Klaipėdos rajono savivaldybėje 2016 m. nedarbo lygis siekė 6 proc., Klaipėdos mieste – 6,4 proc. Šalies savivaldybėse nedarbo lygis skiriasi nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).Taigi, skirtumas didesnis nei tris kartus.

Kai kuriose savivaldybėse nedarbo problema išties aktuali: didesnis kaip 12 proc. nedarbas 2016 m.  buvo  penktadalyje savivaldybių. Daugiausiai bedarbių lyginant su darbingo amžiaus gyventojais, be Ignalinos r.  sav.  buvo Lazdijų r., Kalvarijų ir Zarasų r. savivaldybėse. Kaip nurodoma LLRI analizėje, galima pastebėti, kad didžiausią nedarbo lygį turinčios savivaldybės dažniausiai yra rajoninės, pasienio.

 

Ilgalaikis nedarbas – aktuali šalies problema

Analizėje taip pat teigiama, kad aktualia problema išlieka ilgalaikis nedarbas. Tai yra, kai žmogus neranda darbo metus laiko ar ilgiau. 2016  m. didžiausias  ilgalaikis nedarbas buvo Lazdijų r. savivaldybėje – 52,1 proc. Lyginant  didžiausią  ir  mažiausią  ilgalaikį nedarbą  turinčias savivaldybes,  skirtumas vėlgi žymus – daugiau   kaip  5   kartai. (lyginant su Kretingos r. sav., kur 2016 m. pabaigoje ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių tesiekė 9,9 proc.).

Iš Lietuvos darbo biržos pateiktos lentelės matyti, kad 2016 m. palyginus maža ilgalaikių bedarbių dalis buvo pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos m. sav. (10 proc.), Klaipėdos r. sav.  (10,8  proc.),  Palangos m. sav.  (11,7  sav.). Šalies vidurkis siekia 25,7 proc.

Pateiktoje analizėje nurodoma, kad ilgalaikio nedarbo problema Lietuvoje daugumoje savivaldybių   mažėja: 33-ose savivaldybėse iš 60 ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių mažėjo, lyginant su 2015 m.

 

Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

 

Sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų

Kaip rašoma LLRI analizėje, šalyje 2012 m. pradėjus socialinės pašalpos skyrimo reformą, kuomet ši  funkcija  perduota savivaldybėms, socialinės  pašalpos gavėjų  iki 2016 m. sumažėjo daugiau kaip 130 tūkst., o tai yra beveik dviem trečdaliais.

Per 4 metus labiausiai socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo Šiaulių m. sav. (-75 proc.), Klaipėdos m. sav. (-74 proc.), Elektrėnuose (-73  proc.).  Menkiausias  sumažėjimas  buvo Kalvarijos sav. (-39 proc.), Akmenės r. sav. (-42 proc.).

Statistikos departamento sudarytoje lentelėje nurodoma, kad 2016 m. mažiausiai socialinės pašalpos gavėjų, lyginant su gyventojų skaičiumi, buvo Neringos sav. (0,4 proc.), Klaipėdos m. sav. (1 proc.), Vilniaus m. sav.  (1,3  proc.), Elektrėnų sav.  (1,5  proc.).  Tuo tarpu didžiausią gyventojų dalį socialinės pašalpos gavėjai sudarė Kalvarijos sav. (9,2 proc.), Lazdijų r. sav.  (8  proc.),  Šalčininkų  r.  sav.  (7,1  proc.)  bei Zarasų  r.  sav.  (7,1  proc.). Taigi skirtumas tarp didžiausią  ir mažiausią socialinės pašalpos gavėjų dalį turinčių  savivaldybių yra net 23 kartai.

Klaipėdos rajone socialinės pašalpos gavėjų, lyginant su gyventojų skaičiumi, 2016 m. buvo 1,7 proc., o tai yra mažiau nei šalies vidurkis (3,0 proc.).

 

Visą analizę „Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių” galite peržiūrėti čia.

 

• 2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas” Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.

• 2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).

• Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.)

• Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 461 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2017 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Kvietinių g. 14, 96136 Gargždai, ĮK 302987419,