Mano Gargždai



Apie senovinę Advento, Kūčių ir maisto prasmę

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Kūčios - tai pati svarbiausia mūsų genčių, mūsų tautos šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio, prie ugnies – pagerbti Gabijos. Asociatyvi Corbis nuotr. Kūčios - tai pati svarbiausia mūsų genčių, mūsų tautos šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio, prie ugnies – pagerbti Gabijos. Asociatyvi Corbis nuotr.

Artėjant Arklio metams, nepriklausomas mitybos ekspertas Vincentas Sakas linki visiems daug arkliškos energijos, sveikatos ir veržlumo bei dalijasi mintimis apie lietuviškas Advento, Kūčių, šv. Kalėdų tradicijas.

Adventas jokiu būdu nėra žydų krikščionybės religinis laikotarpis, atneštas mums iš Vakarų Europos ir priverstinai kalaviju bei krauju „apkrikštijus“, o teisingiau - praplovus smegenis - įdiegtas svetimo gyvenimo būdas, kai iš tikinčiųjų reikalaujama susikaupimo, apmąstymo savo nuodėmių ir susilaikymo nuo triukšmingų linksmybių.

Jei esi katalikas – privalai visada būti prasikaltęs, atgailaujantis, amžinai nepatenkintas savimi ir surukęs kaip devynios pėtnyčios. Adventas, o tiesą kalbant – Aleliumai, yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keliolika tūkstančių metų, mūsų protėvių gamtatikių gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių. Juk nuo jų organizme nusėda šlakai ir toksinai. Kitas badavimas vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.

 

Kūčios – pagoniška šventė

Kūčios – mūsų protėvių šventė, bent 10 tūkstančių metų senesnė už krikščionybę. Kūčios - tai pati svarbiausia mūsų genčių, mūsų tautos šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio, prie ugnies – pagerbti Gabijos, o jei ją gerbi ir dar garbini, tai jokiu būdu negalima jos tą vakarą išnaudoti: virti, kepti, ar dar kitaip ugnies pagalba apdoroti aukojamo maisto. Gabiją gerbiant privalu kūtavoti – linksmai gobti, globoti, saugoti, pamaitinti laikas nuo laiko mažais pagaliukais, kad ji ramiai rusentų, skleisdama šilumą ir jaukumą.

Skirtingai nei kitose gentyse ar tautose, kai jos savo dievams aukojo žmones ir gyvulius, juos žudydami, išplėšdami širdis ar net gyvą ar keptą suėsdami, teriojo, t.y. degino maistą, Lietuvoje vyko ne šventvagiškas aukojimas, o smagus ir taurus atnašavimas kosmosui, gamtai saulės (kosminio žalčio, svastikos) ratu.

Esminis pagerbimas būdavo susėdus šeimai prie stalo – valgyti maistą ir taip per savo kūną aukoti Perkūnui, kuris mūsų atnašavimą grąžindavo savo palaiminimą galingu ugningu perkūnu Žemei, o ši savo kūnu teikdavo gėrybes mūsų kūnui, - visiems suprantamas, aiškus, kilnus ciklas.

Kūčių vakare ilgesniam ir linksmam Gabijos kūtavojimui reikėdavo pasiruošti daugiau išskirtinių sakralinių valgių ir gėrimų. Suprantama, jei nebūdavo galima trikdyti ugnies, tai per Kūčias ant stalo negalėdavo būti virtų, keptų, troškintų ar kitaip ugnies pagalba ruoštų valgių.

Todėl nieko stebėtino, kad ant  Kūčių stalo būdavo patiekalai iš grūdų, daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, grybų. Pagrindinis Gabijos garbinimo patiekalas buvo kūčia – iki minkštumo išmirkyti grūdai, sumaišyti su džiovintomis miško uogomis, piestoje trintomis šiųmetinėmis aguonomis (pernykštės tampa karčiomis) ir medumi.

 Kiti valgiai - grūstų grūdų su įvairiausiomis sėklomis paplotėliai, ne kepti, o džiovinti. Taip pat džiovintos ir raugintos daržovės, vaisiai ir uogos, riešutai, sėklos, visaip paruošti grybai (bet jokiu būdu ne marinuoti, nes tai pietų tautų išgalvojimas), būtinai medus. Gėrimui galima pasiruošti burokėlių giros arba spanguolių gėrimo, pasaldinto medumi. Ir jokių apsirijimų. Nuo trijų tūkstančių metų prieš Kristų mūsų protėviai mityboje naudojo natūraliai raugintas daržoves, grybus, vaisius ir uogas ir todėl mažiau sirgo, nežinojo kas yra onkologiniai susirgimai, nesiskundė vidurių ligomis, turėjo stiprią širdį ir elastingas kraujagysles, buvo darbštūs ir energingi, nežinojo net kas yra vitaminų trūkumas, parodontozė ir visokiausi peršalimai.

 

Ant stalo – tik devyni valgiai

Ant Kūčių stalo pagal senąsias Lietuvių tradicijas stalo turi būti tik devyni valgiai su gėrimais. Devyni - tai elnias devynragis, siejamas su mūsų protėvių senuoju Mėnulio kalendoriumi, kuris turėjo devynis mėnesius, o savaitė buvo devynių dienų. Kūčios – tai ir saulėgrįža, tai sugrįžtanti saulė, kai naktys pradeda trumpėti, o diena ilgėti. O elnias devynragis atneša ant savo ragų saulę, atneša naują laiko ciklą. Užtat ir ant Kūčių stalo buvo atnašaujami devyni patiekalai. Taigi, laikantis senovinių apeiginių tradicijų, be sakralinės kūčios turėtų būti dar aštuoni patiekalai.

Kūčioms silkę ir žuvį valgė žydišką krikščionybę išpažįstantys į Lietuvą sugužėję ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių dvasininkai bei vienuoliai, ir ypač jėzuitai, kurie protu nežibantiems lietuviams įdiegė tai, kas niekada nebuvo Lietuvai būdinga.

Ant Kūčių stalo neturi būti žuvies, silkės, kiaušinių ir valgių su kiaušiniais, draudžiama bet kokia mėsa ir net aliejus.

Neturi būti duonos, pyragų, bandų, bandelių, kiaušinių, majonezo, sviesto, grietinės, pomidorų padažo, nieko su cukrumi, nieko kepto, virto, troškinto ar kitaip termiškai apdoroto maisto.

Net kalėdaitis (plotkelis) yra duoklė žydų duonai - macai, o ne Kristaus duona, nes Kristus mokydamas, kad mistume jo kūno duona, rodė ne žydišką apeiginę duoną – macą, o grūstų grūdų džiovintą paplotėlį, ne vyną, o vynuogių sultis.

Ant Kūčių stalo negali būti ir bulvių, nes bulvės lietuvių mityboje atsirado tik XVI amžiuje.

 

Adventas – laikas išsivalymui

Per Aleliumus (Adventą), kaip šiandien moko kai turie tyruose klaidžiojantys etnologai ir dietologai, reikia ne filosofijos, o paprasto supratimo apie savo kūną, savo fiziologiją, kas žmogui naudinga ir kas žalinga.

Reikia suprasti, kad „maisto“ produktus gaminantieji ir ypač parduodantieji gamina ne maisto produktus, o jiems didelius pinigus atnešančius gaminius, todėl maisto prekių parduotuvėse žmogui naudingų maisto produktų iš vis nėra.

Nuo prekių lūžtančios lentynos rodo ne maisto produktus, o vien tik jų pakaitalus, surogatus - žmogaus sveikatai pavojingus ėdalus ir gėralus.

Manau, visas maisto prekių parduotuves reikėtų vadinti ėdesių sankrovomis, o visokias picerijas, makdonaldus ir kitus greito ėdimo - rijimo taškus ne restoranais, o ėdyklomis.

Todėl per Aleliumus (Adventą) išmeskite iš mitybos mėsą, paukštieną, žuvieną, kiaušinius bei termiškai apdorotus valgius. Tuo laikotarpiu maitinkitės daržovėmis, vaisiais, riešutais,  gerkite vandenį arba ką tik išspaustas daržovių, uogų ar vaisių sultis. Pakeliuose ir buteliuose sulčių nėra – tai chemizuoti pakaitalai, surogatai, pavojingi vaikams ir jaunimui, ypač jų dantims. Vieną dieną savaitėje pabadaukite. Pamatysite, kaip atsiras sveikatos, jėgų, energijos, darbštumo, net kūnas pradės jaunėti.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 255 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,