Mano Gargždai



Vedybų sutartis – draudimas nuo netikėto turto praradimo

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Siekdami teisinio aiškumo turto klausimais, sutuoktiniai turi galimybę sudaryti vedybų sutartis. Šis susitarimas leidžia apsaugoti savo turtą ir palengvina turto dalijimo procesus.

 

Sutuoktinių asmenine nuosavybe laikomas tik iki santuokos įgytas turtas, o pajamos ar daiktai, sukaupti gyvenant santuokoje, tampa bendra sutuoktinių nuosavybe. Tai – įprastas turto paskirstymo būdas, tačiau neretai jis gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, jei reikia padengti vieno iš sutuoktinių įsiskolinimus, jie išieškomi iš abiejų sutuoktinių bendros nuosavybės. Dar daugiau problemų kyla skyrybų atveju, kai bendrai užgyventą turtą tenka dalinti. Tokių ir panašių situacijų išvengti padeda vedybų sutartys, apibrėžiančios sutuoktinių teises į nuosavybę.

Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Šia sutartimi sutuoktinių turtas (ir įgytas prieš santuoką, ir gyvenant santuokoje) gali būti apibrėžtas pagal jų sutarimą: kaip kiekvieno jų asmeninė, bendroji jungtinė arba bendroji dalinė nuosavybė. Tokia sutartis taip pat leidžia turtines teises priskirti tik turto daliai ar konkretiems daiktams ir išvengti ilgų bylinėjimosi procesų ir teismo išlaidų, jei turtą tektų dalyti skyrybų atveju. Prasidėjus turto padalijimo procesams, sutuoktiniams tenkančios turto dalys apskaičiuojamos pagal vedybų sutartyje numatytas teises. Taip užtikrinamas ne tik teisinis aiškumas, bet ir taupomas institucijų bei pačių sutuoktinių laikas.

Tuo metu gyvenant santuokoje vedybų sutartis gali tapti ir šeimos turto apsaugos garantu. Pavyzdžiui, numačius visiško turto atskirumo režimą, sutartis gali apsaugoti nuo rizikų, susijusių su kito sutuoktinio veikla (paimtų asmeninių paskolų, nepasisekusio verslo ir kt.). Šiuo atveju sutuoktinis už savo asmenines prievoles atsakytų tik jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu, todėl antrosios pusės turtas liktų apsaugotas.

Sudaryti ir įregistruoti vedybų sutartis gali ir būsimi sutuoktiniai, ir jau susituokę asmenys. Ikivedybinė sutartis pradeda galioti sudarius santuoką, o povedybinė – nuo sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Abi santuokos pusės bendru sutarimu turi galimybę pakeisti ar nutraukti sutartį bet kuriuo metu, todėl, pasikeitus aplinkybėms, į jas galima lanksčiai reaguoti. Vienašališkai pakeisti sutarties negali nė vienas iš sutuoktinių, tačiau jei ji pažeistų vienos iš šalių pagrįstus ir teisėtus interesus, sutartis galėtų būti pakeista arba pripažinta negaliojančia teisme, taip apsaugant abi puses nuo galimo piktnaudžiavimo.

Svarbu žinoti, kad vedybų sutartis ir jos pakeitimai privalo būti patvirtinti notaro, taip užtikrinant, kad abiejų šalių interesams bus atstovaujama tinkamai. Be to, notarine forma patvirtintos sutartys prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Tai reiškia, kad, neįregistravusios sutarties, šalys negali įrodinėti savo teisių prieš kreditorius ar kitus trečiuosius asmenis besiremdamos kitais įrodymais. Ši taisyklė netaikoma tik tuo atveju, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.

Sutarties įregistravimas Vedybų sutarčių registre yra svarbus ne tik sutuoktiniams, bet ir valstybei. Registrų centro tvarkomame registre kaupiami duomenys yra neatlygintinai teikiami teismams, teisėtvarkos ir mokesčių administravimo institucijoms, tokiu būdu taupant jų laiką ir išteklius. Fiziniai asmenys susipažinti su apie save kaupiamais registro duomenimis neatlygintinai gali kartą per metus.

Vedybų sutarčių registre gali būti įregistruota ir užsienio valstybėje sudaryta vedybų ar sugyventinių sutartis. Tokią galimybę turi asmenys, kurių sutartyje nurodytas bent vienos iš šią sutartį sudariusių šalių asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Norintys įregistruoti tokią vedybų ar sugyventinių sutartį, įrašyti užsienio valstybėje notaro patvirtintus sutarties pakeitimus ar duomenis apie sutarties pabaigą duomenis registrui gali pateikti asmeniškai, per įgaliotą asmenį, paštu arba elektroniniu būdu portale www.vedybusutartys.lt.

Lietuvoje nuo 2002 m. įtvirtinta galimybė sudaryti vedybų sutartis pastaruoju metu tampa vis populiaresnė. Vien per pirmuosius 6 šių metų mėnesius šalyje buvo įregistruota 817 vedybų sutarčių (589 povedybinės ir 228 ikivedybinės sutartys). Palyginimui, per pirmąjį 2016 m. pusmetį sutartis įregistravo 599 poros (417 povedybinių ir 182 ikivedybinės sutartys), per pirmąjį 2015 m. pusmetį – 564 poros (401 povedybinė ir 163 ikivedybinės sutartys).

Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo įregistruotos 8324 santuokos ir 4579 ištuokos.

 

Papildoma informacija            

Vedybų sutarčių registro veiklą reglamentuoja Vedybų sutarčių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 „Dėl Vedybų sutarčių registro reorganizavimo ir Vedybų sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat registro tvarkytojo 2016 m. sausio 27 d. patvirtintos Vedybų sutarčių registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklės bei 2016 m. sausio 25 d. patvirtintos Duomenų teikimo Vedybų sutarčių registrui elektroniniu būdu taisyklės.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 175 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,