Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos posėdyje, kuriame aptartos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekto nuostatos, susijusios su savivaldybėms patikėtų funkcijų finansavimu ir kitais savivaldybių finansiniais klausimais. Kalbamės apie ateinančių metų prognozuojamas biudžeto pajamas.

Kokie esminiai klausimai, susiję su valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimu, buvo aptarti?

Svarstyti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai. Savivaldybių asociacijos taryba priėmė 2 nutarimus. Viename siūloma kompensuoti savivaldybės prognozuojamas pajamas, kai jos mažėja 10, o ne 20 proc., nei buvo prognozuota ankstesniais metais − kaip teikiama Finansų ministerijos parengtame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme, − jeigu savivaldybės prognozuojamos pajamos mažėtų iki 20 procentų, apskritai jokia kompensacija nenumatoma, o ženklus keliolikos procentų pajamų sumažėjimas neleistų užtikrinti būtiniausių savarankiškų savivaldybės funkcijų atlikimo. Be to, 20 proc. pajamų mažėjimo riba neskatintų savivaldybių siekti geresnių rezultatų, nes jos tokiu atveju netektų kompensacijos.

Kitame nutarime, siekiant teisingiau pasidalinti su valstybės biudžetu savivaldybių biudžetų pajamų prognozuojamas netektis dėl numatomo gyventojų neapmokestinamųjų pajamų padidinimo nuo 2018 metų, prašoma padidinti 0,27 procentinio punkto, arba 4,92 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Bendrame savivaldybės biudžeto kontekste tai nėra reikšminga suma, tačiau ir dėl jos vyksta derybos.

Ar turėjo Savivaldybių asociacijos taryba esminių pastabų mūsų Savivaldybės prognozuojamam biudžetui?

Esminių pastabų neturėjo. Tikimės, kad biudžetas bus sudarytas sėkmingai, tik liks siekti, kad gyventojų pajamų mokesčio planas būtų įvykdytas.

Kol kas nepatenkame į savivaldybių donorių kategoriją, − prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio vienam Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojui sudaro beveik 379 eurus, o visų savivaldybių vidurkis − 455 eurai.

Kokie pagrindiniai rodikliai lemia biudžeto pajamų apimtį?

Pagrindinis rodiklis, lemiantis savivaldybių biudžetų pajamų apimtį, yra įstatymu tvirtinama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis procentais, tenkanti savivaldybių biudžetams. Savivaldybių biudžetams 2018 metais bus skiriama 82,16 proc. (šiais metais yra patvirtinta 78,17 proc.) šio mokesčio įplaukų nuo visų GPM įplaukų į konsoliduotus valstybės ir savivaldybių biudžetus. Nauja tai, kad 2018 m. GPM dalį (procentais) sudarys pastovioji dalis – 78,45 procento ir kintamoji dalis – 3,71 procento.

Kaip galima būtų tai plačiau paaiškinti?

Pastovioji GPM dalis, vadovaujantis Metodikos projektu, 2018 metams imama tokia, kokia patvirtinta einamiesiems metams (78,17 proc.) ir didinama 0,27 procentinio punkto dėl sprendimų, keičiančių pajamas iš GPM (numatytų neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidėjimo, papildomo NPD už vaikus panaikinimo, veiklos su verslo liudijimais apyvartos nuo 45 tūkst. eurų iki 35 tūkst. eurų ribos sumažinimo, minimaliosios mėnesinės algos padidinimo, taip pat pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo).

Kintamoji GPM (procentais) dalis skiriama: savivaldybių finansiniams ištekliams papildyti. Buvusi Bendrosios dotacijos kompensacija (BDK) savivaldybių biudžetų pajamų mažėjimui kompensuoti (mūsų savivaldybei nebuvo skiriama). Iki šiol BDK buvo skiriama iš valstybės biudžeto. Taip pat kintamoji dalis skiriama savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų sprendimų (valstybės tarnautojams 20 proc. apskaičiuoto grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio daliai išmokėti (44 tūkst. eurų), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti (382 tūkst. eurų), minimaliajai mėnesinei algai padidinti (183 tūkst. eurų). Iš viso Klaipėdos rajono savivaldybei planuojami 609 tūkst. eurų.

Faktiškai įplaukusias lėšas iš GPM pagal tvirtinamą visoms savivaldybėms GPM dalį (82,16 proc.) Valstybinė mokesčių inspekcija ne rečiau kaip du kartus per mėnesį perves kiekvienai savivaldybei pagal 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme savivaldybės biudžetui patvirtintą GPM dalį (1,7 proc.).

Kaip būtų galima prognozuoti mūsų savivaldybės biudžeto įplaukas?

Prognozuojama, kad 2018 m. į savivaldybės biudžetą įplauks 25383 tūkst. eurų iš GPM, tai – 25,4 proc. (5136 tūkst. eurų) daugiau, nei buvo prognozuota 2017 metams. Lyginant su 2017 m. patikslintu pajamų iš GPM planu, didėja 17 proc. (3690,1 tūkst. eurų). GPM prognozę pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Prognozuojama tikrai didelė GPM suma. Savivaldybės buvo prašoma derinti GPM prognozę. Savivaldybė pritarė 20497 tūkst. eurų GPM sumai (pastoviosios dalies procentinei daliai), tačiau įstatymo projekte ji padidinta dar 1335 tūkst. eurų. GPM išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, 2018 m. lyginant su 2017 m., mažėja 14 proc. (477 tūkst. eurų).

Pagal pateiktą Savivaldybės prognozę 2090 tūkst. eurų pajamų ir mokesčių numatoma iš turto, o kitos pajamos ir valstybės rinkliavos sudarys 140 tūkst. eurų. Rodiklių įstatymo projekte nustatyta prognozuojamų gauti pajamų suma – 27613 tūkst. eurų. Lyginant su 2017 m. prognozuota, ji didėja 22,9 proc. (5151 tūkst. eurų), lyginant su 2017 m. patikslinta, − 14,7 proc. (3532,1 tūkst. eurų).

Kiek planuojama gauti rinkliavų ir lėšų iš kitų šaltinių?

Į savivaldybės biudžetą numatoma gauti 1628 tūkst. eurų vietinių rinkliavų įplaukų, 159 tūkst. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įplaukų, 2300 tūkst. eurų biudžetinių įstaigų pajamų už teikiamas paslaugas, 120 tūkst. eurų angliavandenilių išteklių mokesčio, 50 tūkst. eurų įmokų už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą.

Kokios sumos sudaro Savivaldybės savarankiškoms ir valstybinėms funkcijoms vykdyti? Kaip ji kinta?

Visos savivaldybės 2018 metams prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sudaro 31870 tūkst. eurų. Lyginant su 2017 m. prognozuotomis didėja 19,2 proc. (5129,9 tūkst. eurų), lyginant su 2017 m. patikslintu pajamų savarankiškoms funkcijoms planu – 11,7 proc. (3332,3 tūkst. eurų).

Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti, mokinio (klasės, grupės) krepšeliui finansuoti bei savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti savivaldybėms numatytos specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto. Šių dotacijų sumas savivaldybėms praneš valstybės institucijos, kai bus patvirtintas Rodiklių įstatymas.

Kaip ir kokiomis sąlygomis savivaldybės galės skolintis?

Seimo ir Vyriausybės prašome padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes. Tam reiktų keisti konstitucinį įstatymą.

Atsižvelgiant į Fiskalinės drausmės įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas, 2018 metams nustatomi savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai. Liks galioti ankstesnė nuostata, kad savivaldybės galės skolintis tiek, kiek grąžins pagal ankstesnių įsipareigojimų įvykdymą. Deja, paskolas galės naudoti ne investiciniams projektams, kaip būdavo iki šiol, o tik bankiniams įsiskolinimams padengti.