Mano Gargždai



Brangiausia dovana – be kainos etiketės

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Pexels.com nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Didžiosios metų šventės kasmet paskatina atsigręžti į tuos, kuriems reikia pagalbos ir globos. Džiugu, kad vieną ar kitą aukojimo būdą pasirinkusių lietuvių kasmet daugėja, o gerus darbus darome jau ne tik per Kalėdas. Statistika rodo, kad kasmet daugėja žmonių, kurie 2 proc. nuo sumokamų mokesčių savanoriškai skiria geros valios projektams. Šiemet tokių gyventojų skaičius viršijo pusę milijono, ir jų skirta suma siekė apie 17 mln. eurų.

 

Pasidalinti su mažiau turinčiais yra pamatinis filantropijos principas, kuris nuo seno laikomas vertybe. Pagalbą stokojantiems įprasta sieti su materialiais daiktais ir pinigais, bet aukoti galima ir kai ką žymiai asmeniškesnio bei nuoširdesnio – savo dėmesį. Kartais net nesusimąstome, kad mūsų skirtas laikas, padarytas darbas ir pasidalintos žinios gali atnešti žymiai daugiau vertės nei materialinė parama. Pamažu mokomės to iš Vakarų valstybių, kuriose savanorystė jau yra suprantama kaip natūralus indėlis į visuomenės gerovę. Lietuvoje šis aukojimo būdas dar tik skinasi kelią, tačiau jį išbandžiusieji nė kiek neabejoja jo prasmingumu ir verte.

Savanorystę kaip neišnaudotą galimybę jau pradeda matyti ir verslo organizacijos, taikančios savo veikloje tvarumo bei atsakomybės principus. Žinoma, žiūrint praktiškai, žymiai paprasčiau yra tiesiog pasidalinti pelnu – tą verslas ilgą laiką ir darė teikdamas prioritetą finansinei paramai. Suburti ir motyvuoti darbuotojus, sukurti mechanizmus ir procesus, bet tuo pačiu užtikrinti veiklos tęstinumą ir verslo efektyvumą – visa tai gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis. Tačiau verslo bendruomenė pradeda suprasti, kad savanorystė ne tik padeda didinti bendrą gerovę ir kurti prasmingą ryšį su bendruomenėmis, bet ir gerina emocinę atmosferą organizacijos viduje bei skatina darbuotojų pasididžiavimo jausmą. Tą galiu patvirtinti ir iš patirties „Swedbank“.

Jau kelerius metus „Swedbank“ vykdo projektą „Gerų darbų vasara“. Jo metu darbuotojai visoje Lietuvoje buriasi į komandas, pasirenka artimą širdžiai veiklą ir keliauja daryti gerų darbų – į vaikų dienos centrus, parkus, gyvūnų prieglaudas, senjorų centrus, nepasiturinčias šeimas ir kitur, kur tik reikia pagalbos. Bankas darbuotojams suteikia apmokamą laisvadienį, skirtą savanorystei, bei padeda įsigyti reikalingų priemonių. Nors dalyvavimas projekte nėra privalomas, skaičiai įspūdingi – šiemet prie jo prisijungė 1400 darbuotojų, savanoriškoms veikloms jie iš viso skyrė daugiau kaip 11 tūkst. savo laiko valandų.

Vertinant globaliau, geranoriškos veiklos yra susijusios ir su bendraisiais gerovės rodikliais. Net skaičiuojant Jungtinių tautų „Laimės indeksą“ yra atsižvelgiama į gyventojų dosnumo ir socialinės empatijos lygį. O jeigu jums reikia ir verslo pasauliui suprantamų vertės įrodymų, jų taip pat yra nemažai. JAV atliktas tyrimas „Project ROI“ parodė, kad darbuotojų savanorystė gali ne tik sumažinti jų kaitą, bet ir padidinti įsitraukimą 7,5 proc., o produktyvumą – 13 proc.

Linkėčiau, kad kiekvienas atrastume valios ir laiko geriems darbams. O ypač kviečiu kitas įmones prisidėti prie savanorystės kultūros skatinimo savo pavyzdžiu. Pasaulyje, kuriame tikruoju ribotu ištekliumi tampa nuoširdus dėmesys, skirkime laiko tiems, kurie to net nesitiki. Taip įteiksime brangiausią dovaną be kainos etiketės ir jiems, ir sau.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 212 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,