Mano Gargždai



Lietuvos valstybės šimtmetį pakiliai šventė ir Klaipėdos rajonas (fotogalerija)

Įvertinkite šį įrašą
(4 balsai)
Šventės Veiviržėnuose akimirka. Margaritos Norvilės nuotr. Šventės Veiviržėnuose akimirka. Margaritos Norvilės nuotr.

Per Lietuvą nuaidėjusi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventė neaplenkė ir Klaipėdos rajono gyvenviečių ir miestų: kas rinkosi į koncertus, kas kvietė į edukacijas ir žaidimus, kas dalyvavo ekskursijose ar tiesiog leido laiką bendraudami ir džiaugdamiesi Lietuvos laisve.

 

Gargžduose Vasario 16-osios šventinį rytą minios žmonių pradėjo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios mišiose, po to daugelis patraukė į koncertą Gargždų kultūros centre. Renginys tradiciškai prasidėjo vieningai giedamu Lietuvos himnu, į koncertą susirinko pilnutėlė salė šventiškai nusiteikusių miestelėnų. Pasveikinti susirinkusiųjų progos nepraleido žemės ūkio ministras, Seimo narys Bronius Markauskas, Seimo narys Petras Gražulis, susirgusio Klaipėdos rajono mero sveikinimo žodį perskaitė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

„Lietuvos istorija kur kas didesnė ir ilgesnė nei šimtmetis. <...> Turbūt pastaruoju metu neteko matyti tokios vieningos, laimingos, švenčiančios Lietuvos. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis mums brangus, nes nuo tada buvo pradėta kurti moderni, pirmaujanti Europos valstybė“, – sveikino B. Markauskas.

Jis pasidžiaugė Klaipėdos rajono gyventojos Elenos Kaltančiovienės iniciatyva: moteris numezgė Lietuvos politikams kojines ir parašė laišką, kuriame linkėjo „kad ir klysdami, bet dirbtų Lietuvai“. B. Markauskas jai perdavė Prezidento Valdo Adamkaus pasirašytą knygą, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir vicepirmininko Gedimino Kirkilo sveikinimus.

P. Gražulis prisiminė, kad Lietuvos istorijoje buvo ir džiugių, ir skausmingų akimirkų, ištverta net 50 metų okupacijos, po kurios Lietuva išliko laisva ir nepriklausoma: „Lietuva išgyvena vienus gražiausių metų. Kad ji daugiau neturėtų skausmingų akimirkų, visada būtų laisva, stipri ir laiminga.“

Vicemerė R. Cirtautaitė akcentavo, kad nepaisant visų skirtumų, mus jungia bendra istorija, bendros tradicinės vertybės, o laisvoje demokratinėje valstybėje kiekvienas galime kurti savo gyvenimus, keliauti, dirbti ar verslauti.

„Kad ir kur begyventume, nepraraskime savo tautiškumo, kultūros, tradicijų ir nepamirškime gimtosios lietuvių kalbos“, – sveikino mero pavaduotoja.

Ji tautinę Lietuvos vėliavą įteikė laikinai Gargždų kultūros centro direktorės pareigas einančiai Astai Vaičiulienei. Renginyje taip pat apdovanoti ketureilių konkurso „Vienybė težydi“ nugalėtojai: Remigijus Dapkevičius, Kęstutis Dvarionas ir Viktorija Ukrinaitė, specialus prizas įteiktas aktyviausiam dalyviui – Antanui Juciui.

Nors žadėto maestro Virgilijaus Noreikos pasirodymo susirinkusieji Gargžduose neišvydo, koncertinę programą dovanojo prof. Artūras Anusauskas (fortepijonas), solistai Marija Grabštaitė, Karolina Rastenytė ir Karolis Kašuba, renginį vedė Tadas Grabys.

 

Šventė Gėlių gatvėje. Jono Lemežio nuotr.

 

Gargžduose itin vieningai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį paminėjo Gėlių gatvės gyventojai, kurie, gausiai susirinkę ne tik giedojo „Tautišką giesmę“, bet ir draugiškai žingsniavo Lietuvos trispalvėmis išpuošta gatve. Šokių pasirodymu šios gatvės gyventojus džiugino „Gargždų kregždutės“ šokėjos, visi bendravo ir džiaugėsi laisve prie vaišių stalo.

Itin gausiai gyventojai susirinko ir į gidės Monikos Vasylienės dovanotą ekskursiją „100 mano miesto akimirkų“, kurioje buvo apžvelgiama, kuo miestas „kvėpavo“ 1918–1990 metais: kuris pastatas buvo skirtas „paslėpti“ bažnyčią; kokiais amatais apie 1960 m. namuose nebuvo galima užsiimti; kokie svarbūs visai Lietuvai asmenys gyveno ir lankėsi Gargžduose; kur anuomet buvo „Gargždų Šanchajus“; kokiomis kalbomis buvo kalbama; kokios buvo statybininkų „svajonės“ ir daug kitų įdomių bei pamirštų istorijų.

„Pradėjome himnu ir baigėme Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre su tortu, norų už Lietuvą sugalvojimu. Nuolat kartu žygiavo jaunieji šauliai. Ekskursija viršijo visus lūkesčius, širdis iš laimės verkė“, – įspūdžiais apie ekskursiją dalinosi jos gidė.

 

Ekskursijos dalyviai. M. Vasyliaus nuotr.

 

Vasario 16-osios minėjimo renginių Klaipėdos rajone centru tapo Veiviržėnai. Miestelio kultūros centras kartu su Jurgio Šaulio gimnazija, seniūnija, bendruomene, Klaipėdos rajono amatų centru ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filialu vasario 13–16 dienomis organizavo renginių ciklą „Žingsniai į laisvę“.

Norintieji galėjo pasitikrinti žinias protų mūšyje „Lietuva – tai mes“, dalyvauti „Tautinės saulutės pynimo“ ir „Gyvybės medžio piešimo“ edukacijose, konferencijoje „Žingsniai į laisvę“, kurios metu buvo apdovanoti pilietiškiausi rajono moksleiviai.

Balsėnų kaime pagerbę signatarus Kazimierą Antanavičių ir Jurgį Šaulį visi skubėjo atgal į Veiviržėnus, kur miestelio centre į edukacines veiklas įsitraukti kvietė Klaipėdos rajono amatų centras, Krašto apsaugos savanoriai, policija, ugniagesiai gelbėtojai, Raudonasis Kryžius.

Po Kultūros centro meno kolektyvų pasirodymų prasidėjo pagrindinis ciklo renginys – šventinis koncertas „Žingsniai į laisvę“.

„Didžiulė garbė visiems pasitikti Šimtmetį laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, kuri atlaikiusi didžiųjų valstybių įtaką išliko, todėl mes privalome ją saugoti ir puoselėti savo gerais darbais. Noriu linkėti visiems, kad nepritrūktų vilties, tikėjimo, meilės, vienybės ir sėkmės“, – susirinkusiems sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, perdavusi ir sergančio mero sveikinimą rajono žmonėms.

Sveikinimo žodžius tarė ir Seimo narys Petras Gražulis bei Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

„Nepriklausomybė mums suteikia laisvę kurti, dirbti, džiaugtis, mylėti, tad šiandien švęskime“, – linksmintis kvietė E. Sluckienė, įteikusi vicemerei Veiviržėnų žemėlapį su lankytinomis vietomis.

Rengiantis 100-mečiui Veiviržėnų bendruomenė įgyvendino akciją „100 inkilų“ – net šimtas inkilų buvo pakabinti miestelio centre, juos, atėjus pavasariui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviai puoš ir perkels į slėnį.

 

Veiviržėnus papuošė 100 inkilų. M. Norvilės nuotr.

 

Panašūs inkilai, simbolizuojantys 100-metį ir namus, iš Editos Sluckienės rankų iškeliavo į Dauparų-Kvietinių, Dovilų, Vėžaičių seniūnijas. Inkilais apdovanoti ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas, Gargždų priešgaisrinės tarnybos viršininkas Tomas Taučius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Rasa Jonauskaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus sekretorė Dalytė Fabijonavičienė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Gargždų 302-osios pėstininkų kuopos vyriausias seržantas Aivaras Ciparis.

Renginio metu apdovanotas ir pirmasis 100-mečio Veiviržėnų seniūnijos naujagimis, pasaulį išvydęs vasario 13 d. Garbingą apdovanojimą atsiėmė tėveliai Julius ir Giedrė Pozingiai.

Iš Veiviržėnų kilusiam dainininkui Deiviui Norvilui sugiedojus Lietuvos himną, šventės dalyviai mėgavosi koncertine pastarojo dainininko ir Lino Adomaičio koncertinėmis programomis.

Vėžaitiškiai Vasario 16-osios išvakarėse paminėti Lietuvos šimtmečio rinkosi Kultūros centre, kur susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Vėžaičių seniūnijos seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus ir Vėžaičių parapijos klebonas Viktoras Daujotis. Koncertinę programą atliko „Karuselės“ šokėjai, vokaliniai ansambliai „Melodija“ ir „Vaivorykštė“ bei svečiai iš Latvijos – Bartos miesto etnografinis ansamblis. Vakaro pabaigoje, sušokus bendrą šokį, Vėžaičių kultūros centras ir bendruomenė dovanojo visiems atėjusiems saujelę linų ir kvietė prisijungti prie akcijos „Tegu visa Lietuva sužydi linais..“.

 

Koncerto Vėžaičiuose akimirka. Vėžaičių kultūros centro nuotr.

 

Lankupių kaimo bendruomenė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėjo išskirtinai – dviejų rajonų (Klaipėdos ir Šilutės) ir dviejų seniūnijų (Priekulės ir Saugų) gyventojai susibūrė ant ilgiausio šalyje kabamojo tilto.

 

Lankupių bendruomenė ant kaimo kabamojo tilto. D. Birbalo nuotr.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Akimirkos iš renginių Klaipėdos rajone – Lino Gruzdžio, Margaritos Norvilės, Mariaus Vasyliaus, Dariaus Birbalo nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 346 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,