Mano Gargždai - Ugniagesiams tenka įveikti ne tik ugnį, bet ir šaltį

Mano Gargždai



Ugniagesiams tenka įveikti ne tik ugnį, bet ir šaltį

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotr. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nuotr.

Vien per praėjusią parą šalyje ugniagesiams į gaisrus teko vykti 80 kartų. Gesinti juos per šalčius – sudėtinga.

 

Šąla kojos ir rankos

„Žiemos metu kelio danga neretai būna slidi, todėl ilgėja važiavimo laikas. Be to, dėl užpustytų kelių būna sudėtinga privažiuoti iki atokiau esančių sodybų. Sunkiau surasti ir vandens telkinius, daugiau laiko tenka sugaišti, kol pasiekiame vandenį,“ - vardija Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Juozas Kirka.

Pasak jo, būna ir taip, kad spustelėjus dideliam šalčiui, užšąla dyzelinių autocisternų kuro filtrai. Šaltis sukausto ir gesinimui naudojamą įrangą – siurblius, žarnas, skirstytuvus, švirkštus, ypač tada, kai nėra galimybės užtikrinti nuolatinio vandens tiekimo.

Vargti ugniagesiams tenka ir užgesinus gaisrą, kai reikia susirinkti ir sudėti į automobilį įrangą, ypač kai „į ožio ragą“ sušąla gaisrinės žarnos.

Tik iš šalies žiūrint gali atrodyti, kad liepsnų gesinimas vyksta savaime. Gaisrų metu ugniagesiams dažnai tenka lipti ir ant stogų, o jie nuo vandens tuoj pat apledėja, ledu pasidengia ir kopėčios. Vienas neatsargus žingsnis, ir galima nusiristi žemyn. Peršlampa drabužiai, į batus pribėga vandens, todėl šąla kojos, o sudrėkus rankoms, jas irgi ima gelti nuo šalčio.

 

Būtina nuvalyti privažiavimus

Kuo turėtų pasirūpinti gyventojai, kad gaisrininkai galėtų atvykti greičiau? „Atokiai gyvenantys žmonės turėtų kreiptis į seniūnijas, kad būtų nuvalyti privažiavimai prie sodybų, o jei turi galimybę, tuo pasirūpintų ir patys. Būtų labai gerai, kad atvykstant ugniagesiams, gyventojai juos ne tik pasitiktų, bet ir nurodytų, kur yra artimiausi vandens šaltiniai,“ – sako Ignalinos ugniagesiams vadovaujantis J. Kirka. Pasak jo, nuvalyti galėtų būti ir privažiavimai prie gyvenvietėse esančių vandens telkinių, iš kurių imamas vanduo gaisrams gesinti.

O gyventojams, kad nekiltų gaisrai, J. Kirka pataria neperkaitinti krosnių, laiku išsivalyti dūmtraukius, nenešti žarijų į rūsius, nes galima sukelti ne tik gaisrą, bet ir apsinuodyti smalkėmis. Be to, pavojinga naudoti ir atvirą ugnį, kuria kartais bandoma šildyti užšalusias komunikacijas, žemės ūkio techniką ir kt.

Atsargiai gyventojai turėtų elgtis ir su elektriniais šildymo prietaisais. Svarbiausia, kad nepamirštų jų išjungti, kai išeina iš namų. Būtina įsirengti ir autonominius dūmų detektorius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais ugniagesiams į gaisrus teko vykti per 1 810 kartų, praėjusiais metais per tą patį laiką – 1 679.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 198 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,