Iki šios dienos elektroniniu būdu ir tiesiai per savivaldybes pateikta 252 tūkst. prašymų dėl išmokos vaikui („vaiko pinigų“), iš jų patenkinta per 194,1 tūkst. prašymų dėl 256,2 tūkst. vaikų (kadangi vienas prašymas gali būti už du ar daugiau vaikų). Iš viso išmokai mokėti ir administruoti šiemet skirta 231,6 mln. Eur, iš kurių administravimui – 4,5 mln. Eur.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis pabrėžia, jog savivaldybės administravimui skirtas lėšas turi naudoti tam, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų išmokų, jos gali mokėti priemokas darbuotojams už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus į šį procesą, priimti naujų darbuotojų.

„Ministerijos žiniomis, iš visų pateiktų prašymų yra priimta 77 proc. sprendimų dėl išmokos vaikui skyrimo. Didžioji dalis savivaldybių labai atsakingai žiūri į šią joms priskirtą funkciją ir siekia visus prašymus dėl „vaiko pinigų“ patenkinti laiku: kitaip planuoja darbo laiką, įveda išankstinę registraciją ateinantiems į savivaldybę, pasitelkia daugiau darbuotojų ir net įrengė mokomąsias vietas, kur tėvai, padedant specialistams, gali pateikti prašymą gauti išmoką elektroniniu būdu. Svarbu, jog visos savivaldybės turi imtis visų galimų priemonių, kad „vaiko pinigai“ būtų išmokėti neuždelsiant“, – teigia E. Bingelis.

Sprendimas priimamas per mėnesį nuo gautų ir prireikus patikslintų dokumentų. Išmoka pervedama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki 25 dienos. T. y., jei prašymas pateiktas sausio pabaigoje, žmogus išmoką gali gauti ir kovą, tačiau ministerija ragina savivaldybes pasinaudoti papildomu finansavimu ir užtikrinti, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų išmokų. Ministerijos specialistai su savivaldybių darbuotojais nuolat bendrauja telefonu, teikia jiems metodinę pagalbą.

„Jau šiemet didžiausią vaiko pinigų naudą pajus mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai, taip pat jau svarstoma galimybė vaiko išmoką kitąmet didinti“, – teigia SAD viceministras Eitvydas Bingelis.

Kada ir kam išmokos priklauso

Išmokų vaikams įstatymu įteisinus „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, mokama universali išmoka: kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio – 30 eurų – išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.

Šią išmoką vaikui (30 eurų) gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y., nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.

Seneliai, paskirti vaiko globėjais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvams ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.

Kadangi 18 metų sulaukęs jaunuolis įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis ir pats.

Dėl šios išmokos gali kreiptis ir vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.

Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tais atvejais, kai tik vienas iš tėvų dirba, išmoką turėtų mokėti ta Europos Sąjungos valstybė, kurioje vykdoma darbinė veikla. Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus.

Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.