Mano Gargždai



Savivaldybėje posėdžiavo Ekstremalių situacijų komisija

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Savivaldybėje vyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl prevencinių priemonių sausos žolės deginimui išvengti, valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir gelbėjimo pajėgų pasiruošimas miškų ir durpynų gaisrų gesinimui. Taip pat svarstyta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimas asmenims, nukentėjusiems nuo gaisrų.

 

Posėdžio metu Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas apžvelgė praėjusių metų situaciją rajone, taip pat informavo, kad dėl lietingos vasaros apribojimų lankytis Savivaldybės teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose nebuvo skelbta.

V. Bernotas informavo, kad bus imtasi prevencinių veiksmų dėl žolės deginimo, bus organizuojami patikrinimai. Jis pabrėžė, kad degant sausai (pernykštei) žolei svarbu yra apsaugoti miškus, reikia įrengti ar atnaujinti mineralizuotas juostas. Taip pat būtina atlikti prevencinį darbą teikiant informaciją gyventojams apie galimus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas atliekas, bei už tai numatomas baudas.

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami: piliečiai – 28−231 eurų baudomis; pareigūnai – 57−289 eurų baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gali būti baudžiami: piliečiai – 57−289 eurų baudomis; pareigūnai – 115−347 eurų baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami – 28−173 eurų bauda. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 euro. Nepranešimas priešgaisrinės tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.

Mokyklose su moksleiviais turėtų būti kalbama apie žalą gamtai, kurią gali padaryti sausos žolės deginimas, paraginti vaikus pasikalbėti su tėvais. Daug gaisrų sukelia vaikai mokinių atostogų metu, todėl reikėtų akcentuoti, kokia kyla grėsmė, kaip elgtis miškuose, prie vandens telkinių.

Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis analizavo pastarųjų kelerių metų statistinius duomenis. Praėjusiais metais atvirose teritorijose kilo 64 gaisrai. Palyginus su 2012−2015 metais gaisrų sumažėjo apie 3 kartus. Šiais metais gaisrai atvirose teritorijose gesinti 8 kartus.

Pernai buvo vykdomos prevencinės akcijos, sudarytas ir patvirtintas bendras Savivaldybės ir valstybinių institucijų gaisrų prevencijos priemonių planas. Didelė pažanga padaryta sodininkų bendrijose – gatvėms suteikti pavadinimai, jos paženklintos, aišku, kur yra priešgaisriniai rezervuarai.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 142 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,