Mano Gargždai



Kiaulių maras aktualus ir pajūriui

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Klaipėdos rajone pernai buvo laikoma apie 12 200 kiaulių. Asociatyvi Corbis nuotr. Klaipėdos rajone pernai buvo laikoma apie 12 200 kiaulių. Asociatyvi Corbis nuotr.

Vyriausybei šešiose Pietų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse dėl kiaulių maro paskelbus ekstremalią situaciją, specialistai tvirtina, kad grėsmė kiaulių marui persimesti ir į pajūrį yra labai didelė.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojo Virgilijaus Valantino, šiuo metu vykdoma intensyvi ūkių ir laukinės faunos stebėsena Klaipėdos rajone, Klaipėdos, Neringos savivaldybių teritorijose.

 

Klaipėdoje rajone - 12 200 kiaulių

Kiekvienas augintojas per sausį privalo deklaruoti laikomų kiaulių skaičių. Nedeklaravusieji auginamų kiaulių gali susilaukti sankcijų. O kiaulėms kritus nuo maro tokie augintojai negautų kompensacijų dėl patirtos žalos.

Tarnybos duomenimis, iš viso Klaipėdos rajone laikoma apie 12 200 kiaulių. Dauguma jų auginama 4 stambiuose ūkiuose. Maždaug 250 smulkių augintojų laiko apie 1 100 kiaulių. Beje, vienas kiaulių augintojas yra užregistruotas ir Klaipėdos mieste.

„Žinios 1.lt“ skelbia, kad Šilutės rajone, 2013 m. duomenimis, yra per 280 kiaulių laikymo vietų, iš viso per 19 tūkst. kiaulių.

V. Valantino teigimu, stambiuose kiaulininkystės ūkiuose yra labai griežta biosaugos kontrolė. Pavyzdžiui, į Kontvainių fermų, kuriose laikoma tūkstančiai kiaulių, teritoriją žmogus gali įeiti tik nusiprausęs duše ir persirengęs kitais drabužiais.

Tuo metu smulkesni augintojai neturi galimybių užtikrinti tokią griežtą savo gyvulių apsaugą, todėl, V. Valantino teigimu, geriausia išvis būtų nebeauginti kiaulių, kol siaučia afrikinis maras.

„Afrikinio kiaulių maro virusas yra labai atsparus - mėšle gyvybingas jis išlieka 30 parų, o gyvūninės kilmės produktuose - iki 140 parų. Miške šernas per išskyras gali užkrėsti aplinką, o miško taku ėjęs žmogus gali parsinešti ligos sukėlėją ant drabužių namo. Nugaišusį šerną palesiojęs paukštis taip pat gali užkratą pernešti į kitą vietovę“, - pasakojo pokalbininkas.

 

Medžios intensyviau

Šiomis dienomis Klaipėdos VMVT inspektoriai buvo susitikę su medžiotojų būrelių atstovais.

„Aptarėme intensyvesnės šernų medžioklės galimybes, taip pat, jog būtina užtikrinti dar griežtesnę laukinės faunos stebėseną. Pavyzdžiui, medžiotojai sumedžiotus gyvūnus privalo apdoroti specialiose aptvertose aikštelėse ir jokiu būdu negalima vežtis nušautų gyvūnų iškart į namus. Kiekvienas sumedžiotas šernas yra tiriamas dėl afrikinio kiaulių maro. Medžiotojų prašėme nevažiuoti medžioti į rajonus, kuriuose nustatyta ši kiaulėms labai pavojinga liga ir nesikviesti pas save medžioti kolegų iš tų rajonų“, - sakė V. Valantinas.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 121 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,