Mano Gargždai



Minijos slėnyje iškilmingai pagerbti Gargždų miesto garbės piliečiai (fotogalerija)

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Valstybės atkūrimo šimtmečio metais Gargždų miesto garbės piliečio titulas suteiktas trims rajonui bei Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. S. Ulvikienės nuotr. Valstybės atkūrimo šimtmečio metais Gargždų miesto garbės piliečio titulas suteiktas trims rajonui bei Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. S. Ulvikienės nuotr.

Jau keletą dienų Gargždų miestas gyvuoja kiek kitokiu, šventiniu ritmu. Įvairūs renginiai mieste prasidėjo dar ketvirtadienį, na, o vakar miestiečiai ir svečiai rinkosi į Minijos slėnį, kur ne tik mėgavosi puikiu oru, bet ir dalyvavo pagrindiniuose 765-ojo miesto jubiliejaus renginiuose. Tradiciškai, kaip ir kasmet, vienu iš svarbiausiu gimtadienio renginių akcentu tapo miesto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Šįkart minėtas titulas buvo suteiktas net trims ne tik miestui ar rajonui, bet ir visai šaliai nusipelniusiems žmonėms.

 

Sveikinti su jubiliejumi – didžiulė garbė

Dar balandžio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą šiemet garbės piliečio titulą suteikti Lietuvos partizanų vadui Antanui Stalmokui, kanauninkui Mykolui Vaitkui bei ilgametei pedagogei Teresei Vaičiulienei. Deja, dviem iš jų – A. Stalmokui bei M. Vaitkui – šis titulas suteiktas jau po mirties.

Iškilmių pradžioje, ne tik miestiečių, bet ir susirinkusių svečių, šventėje dalyvavusių užsienio delegacijų iš Estijos, Lenkijos bei Sakartvelo (Gruzijos) atstovų, dėmesį prikaustė elegantiškų smuikininkių „Electic Ladies“ pasirodymas. Po virtuoziškai atliktų visiems puikiai pažįstamų kūrinių buvo paskelbta ceremonijos pradžia – sveikinimo žodis suteiktas Gargždų bei miestų partnerių iš užsienio atstovams.

Pirmieji į sceną žengė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas bei Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis. V. Dačkauskas pabrėžė, jog per ilgą miesto gyvavimo istoriją Gargždams teko išgyventi įvairius, tiek sunkmečio, tiek ir klestėjimo, laikotarpius. Pasidžiaugė, jog kasmet miestas ne tik gražėja, bet ir sparčiai auga gyventojų skaičius.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie savo darbais prisideda prie Gargždų bei rajono miestų klestėjimo. Lai Gargždų miestas gyvuoja dar ilgus metus“, – su švente susirinkusiuosius sveikino meras.

Seniūnas S. Bakšinskis prisipažino, jog sveikinti su 765-uoju jubiliejumi jam – didžiulė garbė.

„Visuomet sakysiu, jog Gargžduose yra žmonių, kurie gali kurti naują, inovatyvų, dinamišką ir europietišką miestą. Tik reikia nebijoti. Jaučiu didžiulę pagarbą ir dėkingumą tiems žmonėms, kurie savo mintimis, idėjomis, darbais bei pinigais prisideda prie puikių pokyčių“, – kalbėjo seniūnijos vadovas.

 

Ceremonijos metu susirinkusiuosius sveikino svečiai iš Estijos, Lenkijos bei Gruzijos. S. Ulvikienės nuotr.

 

Prabilo lietuviškai

Vėliau atėjo laikas pasisakyti ir svečiams. Užsimezgusiais savivaldybių ryšiais pasidžiaugė Mardu miesto (Estija) Tarybos pirmininkas Ailar Lyra: „Mes gyvename ant Baltijos jūros kranto. Jūra formuoja žmones, ji mus moko siekti savo tikslo bei įveikti sunkumus. Paskutiniai šimtmečio įvykiai suvienijo mus, o šiandien, kaip niekada anksčiau, turime daug bendrų užduočių. Mes patys kuriame savo ateitį, o tam ir yra reikalingi draugai.“

Sveikinimo žodį tarė ir pirmą kartą į Gargždus atvykęs Lenkijos Ylavos miesto meras Adam Zilinski. Na, o Sakartvelo valstybės Kakheti regiono administracijos vietos savivaldos reikalų departamento vadovas Benedikte Gegechkori iš Akhmetos miesto į susirinkusiuosius kreipėsi prabildamas lietuviškai bei pasidžiaugė, kad abi valstybės nuo šiol vartos autentiškus šalių pavadinimus.

Su gražiu jubiliejumi progos pasveikinti miestiečius nepraleido ir Seimo narys Bronius Markauskas bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė. Simbolines dovanas merui įteikė ir Šilutės rajono vicemeras Algis Bekeris.

 

Buvo maloniai nustebinta

Po ilgų kalbų atėjo metas renginio kulminacijai – buvo įvardyti miesto garbės piliečiai. Atsiimti A. Stalmokui skirto apdovanojimo bei tarti padėkos žodį į sceną lipo jo giminaitė Sigita Stalmokė. Moteris savo kalboje pažymėjo, jog šis apdovanojimas dar kartelį primena, kokia brangi yra Lietuva ir koks skaudus būna jos laisvės siekis.

„Linkiu, kad pasaulyje vyrautų taika ir mūsų šalis visuomet būtų laisva. O mes, šito ramaus ir gražaus miesto žmonės, su Aukščiausiojo pagalba būtume sveiki, laimingi, mylintys ir suprantantys vienas kitą“, – kalbėjo S. Stalmokė.

Antrąjį apdovanojimą, skirtą poetui Mykolui Vaitkui, atsiimti atvyko taip pat artimos kanauninko giminaitės.

Netrukus buvo paskelbta ir trečioji garbės pilietė – iš mero rankų regalijos įteiktos T. Vaičiulienei. Beveik keturiasdešimtmetį Klaipėdos rajone pedagoge, negailėdama nei savęs, nei laiko, dirbusi moteris neslėpė jaudulio bei prisipažino, jog yra labai maloniai nustebinta. T. Vaičiulienė dėkojo Klaipėdos rajono Švietimo skyriui ir miesto vadovybei bei kolegoms, su kuriais jai teko dirbti.

„Džiaugiuosi matydama puikias švietimo įstaigas ir nepaprastai išaugusia pedagogų kvalifikacija. Yra daugybė mokytojų turinčių ne vieną, o net keletą specialybių, tai žmonės, kurie dalyvauja įvairiuose konferencijose, dalinasi savo darbo patirtimi. Visa tai labai malonu stebėti. Tegul mūsų jaunoji karta siekia savo tikslų, o juos lydi sėkmė“, – pasidžiaugė miesto garbės pilietė.

 

Garbės piliečio regalijas atsiėmusi T. Vaičiulienė prisipažino, jog žinia apie jai suteikiamą titulą maloniai nustebino. S. Ulvikienės nuotr.

 

Šiandien – paskutinė gimtadienio fiestos diena

Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir kitų šalių piliečiams už ypatingus nuopelnus Klaipėdos rajonui, Lietuvos Respublikai, pasauliui. Šis titulas gali būti suteikiamas ir asmeniui po mirties.

Miesto garbės piliečio vardas iki šiol Gargžduose jau suteiktas 24 asmenims: Editai Barauskienei, Petrui Dirgėlai, Stasiui Globiui, Alvydui Jokubaičiui, Benediktui Juodkai, Damijonui Karečkai, Petronėlei Kaubrienei, Albinui Klizui, Jonui Kudžmai, Jonui Lankučiui, Vytautui Majorui, Jonui Paulauskui, Vytautui Rimavičiui, Aldonai Gedvilaitei-Treijai, Jonui Skėriui, Jovitai Skolevičienei, Vladislovui Stasaičiui, Česlovui Tarvydui, Janinai Valančiūtei, Aldonai Vareikienei, Eduardui Vilkui, Antanui Žemguliui, Broniui Kalvaičiui ir Vidučiui Petrui Normantui.

Po oficialiosios dalies, susirinkusieji buvo pakviesti toliau švęsti miesto gimtadienio. Vakare žmonės turėjo galimybę pasigrožėti lietuviška meilės istorija – roko opera „Jūratė ir Kastytis“. Kiek sutemus, pademonstruota įspūdinga ugnies, muzikos, šviesų ir pirotechnikos misterija, po kurios neskubantieji namo galėjo vakarojimą su muzika pratęsti iki vidurnakčio. Na, o šiandien – paskutinė gimtadienio fiestos diena. Gargžduose visą sekmadienį karaliaus sportas, programoje numatyta daug sveiką gyvenseną populiarinančių renginių.

 

Akimirkos iš ceremonijos – Simos Ulvikienės nuotraukose:

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 264 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,