Šeštadienį su tušinukais rankose daugiau kaip 30,5 tūkstančiai šalies moksleivių palinko laikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Didžioji dalis jų bandė įveikti valstybinio egzamino užduotis, kiti – mokyklinio. Ne išimtis ir Klaipėdos rajono abiturientai, kurie vos tik atslūgus jauduliui pasidalinti įspūdžiais apie egzaminą sutiko su naujienų portalu mano-gargzdai.lt.

Pražiopsojo egzaminą

Visiems egzaminą laikiusiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti. Mokykliniame egzamine abiturientai galėjo samprotauti šiomis temomis: „Ar žmogus yra savo likimo kalvis?“ ir „Kas savame krašte geriau nei svetur?“ Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: „Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose“ ir „Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose“. Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų moksleiviams buvo pateikti ir nukreipiamieji klausimai.

Valstybiniame brandos egzamine kandidatai galėjo samprotauti tema „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“ arba „Svarbiau mylėti ar būti mylimam?“. Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: „Gyvybės vertė literatūroje“ ir „Susvetimėjimo problema literatūroje“. Šiais metais prie temų pateiktais autoriais remtis nebuvo privaloma, ką cituoti abiturientai galėjo rinktis iš visų privalomų programos autorių sąrašo.

Šiemet Klaipėdos rajone laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo pasirinkę 243 abiturientai. Visi kalbinti dvyliktokai tvirtino, jog egzamine pateiktos užduotys nebuvo itin sudėtingos. Nustebino tai, jog dauguma jų šiemet, šaliai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, tikėjosi išvysti temas susijusias su valstybingumu, patriotiškumu ar meile tėvynei, tačiau nieko panašaus nesulaukė. Kalbinti abiturientai prisipažino, jog prieš egzaminą jautė jaudulį. Vieniems jis buvo toks didelis, jog į egzaminą tiesiog neatvyko. Taip nutiko ir vienai Klaipėdos rajono abiturientei, kuri tik pirmadienį iš žurnalistės sužinojo, kad egzaminas jau įvyko. Mergina buvo įsitikinusi, kad jis vyks tik kitą savaitgalį. Kiti moksleiviai atvirai dalinosi savo išgyventais įspūdžiais.

Vylėsi, kad nebūtų temų apie laisvę

Abiturientė Akvilė Žiliūtė prisipažino, kad sunku nebuvo, tačiau pirmas 10 minučių teko save raminti. Samprotavimo rašinio temos apie meilę ji nesitikėjo, mat pamokų metu tema mažai buvo aptarinėjama ir atmetama kaip per lengva egzaminui.

„Teko gerokai pasukti galvą, kokiais autoriais remtis, nusistatyti konkrečias rašinio plėtojimo kryptis, nes apie meilę niekada nebuvau rašiusi. Nepaisant to, ši tema man pasirodė artimiausia iš visų pateiktų, todėl ją ir rinkausi. Parašiau žodžių gerokai daugiau nei buvo reikalaujama ir laiko pakako“, – šypsojosi moksleivė, kuri gali pasigirti 10 balų vidurkiu iš lietuvių kalbos dalyko. Visgi, mergina atviravo, jog po egzamino stengiasi nieko nesitikėti, mat bijanti nusivilti.

Dvyliktokė Vismantė Gindulytė šypsosi: „Vyliausi, kad nebūtų temų apie laisvę ar patriotizmą ir man susišypsojo sėkmė.“

Abiturientė apsidžiaugė ir išvydusi literatūrinio rašinio temą „Gyvybės vertė literatūroje“, kurią ir pasirinko: „Rėmiausi Balio Sruogos romanu „Dievų miškas“ ir Juozo Apučio novele „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Savo rašinyje pabrėžiau, kad šių autorių kūriniuose gyvybė yra nieko verta, kartais ji net menkesnė už kokį daiktą.“

Moksleivė mano, kad egzamino užduotį atliko neprastai, tačiau vertinti save balais nesiryžo. Mokykloje lietuvių kalba merginai puikiai sekėsi, tad ateityje ji ketina rinktis lietuvių kalbos filologijos studijas.

Abiturientai tvirtina, jog egzamino užduotys nebuvo sunkios. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Tikisi vieno – išlaikyti

Martynas Martišauskas įsitikinęs, jog nebuvo verta prieš egzaminą tiek nerimauti: „Išvydęs užduočių lapą išsigandau. Pamačiau man asmeniškai sunkias samprotavimo rašinio temas. Nesitikėjau temos apie meilę, tačiau, kaip visada, rašinio užduotys būna susijusios su pamatinėmis vertybėmis, žmonių santykiais ir jų galimybėmis pasaulyje. Nors ir nenorėjau, tačiau pasirinkau kalbėti apie meilės svarbą gyvenime. Jaučiu, jog toks mano pasirinkimas galėjo pakišti koją, juk meilę mes kiekvienas suprantame skirtingai. Kaip ir planavau, pasirėmiau Vinco Kudirkos biografija, XIX a. carizmo laikotarpiu bei Vinco Krėvės drama „Skirgaila“.

Anot vaikino, naivu tikėkis tam tikro rezultato, nes rašinių vertinimo sistema – absoliuti loterija.

„Daugybės metų patirtis rodo, jog net tiems, kurie labai gerai mokėsi, kartais tenka skaudžiai nusivilti pelnius žemus egzamino įvertinimus. Pats tikiuosi surinkti bent 55 balus, tuomet būčiau labai laimingas. Per daug nieko nesitikiu, nes esu nusivylęs šio egzamino vertinimo sistema ir nekonkretumu“, – savo nuomonę dėstė dvyliktokas.

Dar viena, savo vardo nenorėjusi atskleisti abiturientė sakė, kad valstybinio brandos egzamino kai kurios temos pasirodė net lengvesnės nei mokyklinio.

„Dėsčiau mintis samprotavimo rašinio tema „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“. Laiko pakako, o paskutines 15 min. skyriau klaidų pasitikrinimui. Džiaugiuosi, jog šiemet buvo galima remtis savo pasirinktais autoriais, tad tą ir padariau – rinkausi autorius, kurie man labiau prie širdies – Justiną Marcinkevičių, Mykalojų Daukšą, Martyną Liuterį“, – įspūdžiais dalijosi dvyliktokė.

Kitas dvyliktokas, taip pat nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, prisipažino, jog per anksti apsidžiaugė temomis ir šiek tiek pervertino savo galimybes. Ir nors jo lietuvių kalbos dalyko vidurkis 8 balai, dabar tikisi tik vieno – egzaminą išlaikyti.

Ruošėsi dvylika metų

Gabija Gagilaitė „Mano Gargždams“ sakė, jog jaudulio išvengti nepavyko, nors ir lietuvių kalbos egzaminui atsakingai ruošėsi visus metus, skaitė kūrinius, atidžiai analizavo autorius.

„Išvydusi temas šiek tiek nusiraminau. Pasirinkau temą „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“, kuri buvo panaši į temą, kurią rinkausi egzamino kalbėjimo dalyje. Rėmiausi autoriais Jonu Radvanu bei Mykalojumi Daukša. Egzamino laikas – keturios valandos. Manau, kad tai pakankama, suspėjau viską – ramiai apgalvoti, kuo remsiuosi, kokius pagrindinius autorių kūrybos aspektus apžvelgsiu“, – teigė G. Gagilaitė.

Moksleivė džiaugėsi, kad mokykloje lietuvių kalbą ir literatūrą jai dėstė puikus pedagogas: „Dėl egzamino rezultato – nutylėsiu. Nežinosi, kas vertins tavo darbą ir ar supras išsakytą pagrindinę mintį. Tačiau tikiuosi, kad viskas praeis sklandžiai – tam, visgi, ruošiausi dvylika metų.“

Teigiamais įspūdžiais dalinosi ir dar vienas anonimu norėjęs likti dvyliktokas: „Mokytojai įspėjo, jog tikėtis temų susijusiu su valstybės šimtmečiu – banalu, tad daugiausia dėmesio per pamokas skyrėme žmogaus „vidiniam pasauliui“, santykiams ir pan. Džiugu, jog galėjau remtis ne tik rekomenduojamais autoriais, bet ir šių dienų populiariais lietuvių poetais.“

Anot moksleivių, valstybinio brandos egzamino kai kurios temos pasirodė net lengvesnės nei mokyklinio. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

Vieniems – išsigelbėjimas, kitiems – laiko švaistymas

Šiais metais abiturientai galėjo naudotis ir suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Norintieji pasinaudoti šia suteikta pagalba turėjo tinkamai suplanuoti savo darbą ir numatyti, kiek laiko galės tam skirti. Iš viso per šį brandos egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių (šį laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba su kartus po 10 minučių), o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu buvo galima naudotis tik 10 minučių, jei laukia kiti mokiniai.

Nuomonės apie galimybę naudotis kompiuteriais išsiskyrė. Vieniems ši naujovė puikus išsigelbėjimas, kitiems – laiko švaistymas. Viena iš pakalbintų abiturienčių teigė, kad jai kompiuteris padėjo tik iš dalies, deja, vieno iš autoriaus tinkamos citatos rasti nepavyko.

V. Gindulytė teigė, kad kompiuteriu naudojosi ir tuo nei kiek nesigaili: „Tai palanki priemonė, siekiant kuo geresnio rezultato. Ėjau du kartus po 10 minučių, susiradau būtinas citatas, spėjau pasitikslinti keleto veikėjų vardus ir „permesti“ akimis reikiamus epizodus“.

Kita moksleivė buvo kategoriška – neverta gaišti laiko: „Suteikta pagalba nesinaudojau, o ir manau, kad naudos tai neatneštų, tik išblaškytų.“

Nacionalinis egzaminų centras praneša, jog valstybinio brandos egzamino darbus vertins 370 vertintojų. Planuojama, kad darbų vertinimas prasidės birželio 11 dieną, o kandidatų rezultatai bus skelbiami liepos 3–4 dienomis. Mokyklinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti per 13 darbo dienų. Pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas vyks birželio 25 dieną, mokyklinis – liepos 9 dieną.

Birželio mėnesį abiturientai savo žinias pasitikrins laikydami matematikos, muzikologijos, istorijos, geografijos, chemijos dalykų egzaminus.