Mano Gargždai



Lietuvininkų spintoje – daug turtų

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai. A. Jasienės nuotr. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai. A. Jasienės nuotr.

Ne drapana gražina žmogų, o žmogus drapanas. Taip sakydavo žmonės prieš šimtą metų, sako ir dabar, norėdami pabrėžti, koks svarbus vidinis mūsų kiekvieno grožis, koks svarbus vidinis laisvės pojūtis dėvint savo tautinį ar kitokį drabužį.

 

Apie paprastuose liaudies pasakymuose, pastebėjimuose slypinčią išmintį kalbėjomės susitikę birželio 7 d. Klaipėdos rajono ir regiono pedagogai Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“. Į renginį atvyko garbios viešnios – buvusi ilgametė Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Gražina Treigienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė Elena Matulionienė. Kartu su bendraminčiais tautodailininkais Rimante Šalčiuviene, Šalne ir Audriumi Valčiukais, Agluonėnų lopšelio-darželio pedagogės parengė įdomią ir naudingą kūrybinių dirbtuvių programą.

Mylėk seną drabužį ir naujas bus. Svarstėme, kas būtų mus sutikę Agluonėnų etnografinėje sodyboje, jei būtume čia atėję prieš šimtą metų? Ar svetingai? Kaip pakalbintų, kuo pavaišintų? Kaip gerai, kad išmintingi žmonės prieš 35 metus rūpinosi šios sodybos išlikimu. Išlikusi Agluonėnų etnografinė sodyba-muziejus, čia gyvenusių paskutinių šeimininkų daiktai leidžia mums įsivaizduoti, sudabartinti praeitį. Kaip gerai, kad kūrybingi žmonės prieš 35 metus prakalbino Agluonėnų etnografinės sodybos-muziejaus klojimą ir jis tapo klojimo teatru, žinomu ne tik Lietuvoje.

Jaukiai įsikūrę, įsiklausę į klojimo dvasią, džiaugėmės darželio priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pedagogių sukurtu vaidinimu „Kabakšt kabaldakšt“. Etnografinė sodyba ypatinga autentiška edukacinė erdvė vaikų etninės kultūros ugdymui. Agluonėnų lopšelio-darželio edukacinė programa „Iš kartos į kartą“ nuo 2010 m. įsitraukusi į Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros programą. Gaudami dalinį programos finansavimą galime į veiklas su vaikais, pedagogais pakviesti tautodailininkus, rengti kūrybines parodas, metodinius renginius. Nuo 2006 m. Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje, bendradarbiaudami su Gargždų krašto muziejumi, bendruomeniškai švenčiame Jurgines. Šiemet į dvyliktas Jurgines buvo suvažiavę 170 bičiulių iš Klaipėdos, Palangos, Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Nuosekli etninės kultūros ugdymo veikla augina norą giliau pažinti, stiprina ryšius su tradicijomis.

Svetimi rūbai nešildo. Vienas iš etninio savitumo ženklų yra tautinis drabužis. Mes, lopšelio-darželio pedagogės, savo tautinį kostiumą pradėjome kurti nuo detalių, kurios charakteringos lietuvininkų kraštui. Pirmiausia sumanėme pasisiūti delmonus. Dalinomės žiniomis, kas, kur, ką matėme. Tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė perprato, kaip delmonas siuvamas. Išsisiuvinėjome, kuriai koks raštas mielesnis. Kita savita Klaipėdos krašto moterų tautinio kostiumo detalė – moterų kepurėlė. Sunku buvo rasti pavyzdžių, kaip teisingai pasiūti moterų kepurėlę. Auklėtoja Renata Kutkė sudarė brėžinius, pasisiuvome, išsiuvinėjome savo kepurėles. Riešinės – brangi ir daug laiko reikalaujanti tautinio drabužio detalė. Kaip megzti riešines kūrybinėse dirbtuvėse demonstravo ir mokė auklėtoja Vaida Tiškuvienė. Auklėtoja surengė savo kurtų riešinių parodą. Ji šia kūrybine „liga“ užkrečia ir kitas darželio darbuotojas. Riešinių mezgimo kūrybinėse dirbtuvėse talkino mokytojo padėjėja Jūratė Buivydienė.

Buvo sakoma, kad šiuršis – ne drabužis, merga – ne šeimyna, ožka – ne gyvulys. Bet kaip atrodytų tautinis kostiumas be šiuršio? Sodybos troboje įsikūrusi tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė rankine siuvimo mašina mokė siūti šiuršį. Taip pamažu kuriame savo tautinį kostiumą, galėsiantį garbingai kaboti spintoje tarp išeiginių suknelių. Tačiau jaučiame, kad nepakanka tik praktinio patyrimo, reikia ir gilesnio teorinio žinojimo.

Geri drabužiai praveria duris. Kokių turtų yra lietuvininkų spintoje geriausiai papasakoti ir daug patarti gali Elena Matulionienė, Klaipėdos etnokultūros centro dailininkė etnologė, tyrinėjanti, populiarinanti ir gaivinanti Mažosios Lietuvos liaudies meną, o ypač tautinį kostiumą.

Sužinojome įdomių dalykų apie Klaipėdos krašto moterų ir vyrų tautinius drabužius, charakteringus galvos apdangalus, kostiumo detales, susidarėme bendresnį ir gilesnį vaizdinį apie istorinio laikmečio įtaką tautinio kostiumo kūrimuisi, išlikimui. Lietuvininkų spintoje – daug turtų, dar ne vieną kartą galėtume praverti ir atrasti nauja, išmokti, pasidalinti, vieni kitus praturtinti, sustiprinti norą gilintis ir tęsti.

Tautodailininkai Šalnė ir Audrius Valčiukai pakvietė į pievą prisirinkti smilgų, žolynų. Keramikos kūrybinėse dirbtuvėse etnografinės sodybos galerijoje jų mokomi kūrėme muilines. Surinkti žolynai papuošę kūrybinius darbus primins malonų laiką praleistą Agluonėnų etnografinėje sodyboje-muziejuje.

Kūrybinėse dirbtuvėse „Lietuvininkų spintos turtai“ be skubėjimo, be įtampos, skirdami brangaus laiko sau, sužinojome, išmokome, sukūrėme, išbandėme senovinius kafijos, šišioniškių pyragų receptus, pabuvome su bendraminčiais, pasidalinome mintimis, susidraugavome. Kūrybines dirbtuves tikimės išaugsiant į tradicinį etninės kūrybos renginį pedagogams. Liaudies išmintis nesensta: brangus rūbas saugomas, doras žmogus visų gerbiamas.

 

A. Jasienės nuotraukos:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 166 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,