Mano Gargždai



Viena iš dažniausių ligų Lietuvoje: pasitikrina tik kas ketvirtas

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Pernai pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamą storosios žarnos vėžio prevencinę programą pasitikrino 230 tūkstančių žmonių. Tai tėra ketvirtadalis iš beveik milijono Lietuvos gyventojų, kurių amžius atitinka šios programos tikslinę grupę. Specialistai ragina žmones aktyviau rūpintis savo sveikata ir nedelsti tikrintis dėl vėžio.

 

Storosios žarnos vėžys − viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, kuria suserga vis daugiau žmonių. Statistika rodo, kad kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų. Tai yra vienas klastingiausių onkologinių susirgimų, nes žmogus ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų. Todėl dažnai aptinkamas jau IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurį išgydyti yra labai sudėtinga. Tuo tarpu nustačius ankstyvųjų stadijų vėžį, jo gydymas gali būti efektyvus ir yra tikimybė visiškai pasveikti.

Siekiant kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, visi privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę 50-74 m. amžiaus žmonės kas dvejus metus yra kviečiami dalyvauti PSDF lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.

„Pacientui tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti slapto kraujavimo testą. Jei testo atsakymas neigiamas – žmogus sveikas, jei teigiamas – pacientas tiriamas toliau. Iš visų pernai prevencinėje programoje dalyvavusių žmonių, daugiau nei 19 tūkst. pacientų slapto kraujavimo testas buvo teigiamas. Taigi, tiek žmonių storosios žarnos vėžio prevencinė programa padėjo aptikti sveikatos sutrikimų“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė.

Pasak jos, esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai. Jis pacientui gali atlikti kolonoskopiją ir, esant reikalui, paimti biopsijos medžiagą. Šie tyrimai padeda gydytojui objektyviai patvirtinti ligos diagnozę. Pernai buvo suteikta daugiau nei 12 tūkst. tokių konsultacijų.

„Nors prevenciškai dėl storosios žarnos vėžio pasitikrina tik kas ketvirtas 50-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojas, džiugina tai, kad nuo 2009 m. vykdomoje programoje bent vieną kartą sudalyvavo daugiau nei 779 tūkst. žmonių, t. y. apie 63 proc. visos tikslinės populiacijos. Svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – pabrėžė V. Momkuvienė.

VLK primena, kad visi reikalingi tyrimai pagal šią prevencinę programą atliekami nemokamai – pacientams tai nieko nekainuoja, nes už tai sumoka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Pernai šioms paslaugoms apmokėti skirta daugiau nei 3,165 mln., o šiemet 3,315 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie nemokamas vėžio prevencijos programas galima rasti čia bei pasižiūrėjus vaizdo įrašą:

 

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 1207 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,