Mano Gargždai



Savivaldybei pristatyta socialinių paslaugų perdavimo NVO galimybė

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Socialinio verslo pavyzdys rajone – „Brožių virtuvė“. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Socialinio verslo pavyzdys rajone – „Brožių virtuvė“. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi ir savo misiją valdžios, nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovams pristatė VšĮ „Versli Lietuva“ delegacija. Ūkio ministerijos įsteigta agentūra skatina verslumą, tvarią ir modernią verslo plėtrą, startuolių ekosistemą bei eksportą Lietuvoje.

 

Savivaldybės turėtų pirkti, o ne teikti paslaugas

VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Neringa Stroputė pasakojo, kad agentūra šiuo metu aktyviai dirba su socialiniu verslu ir viešųjų paslaugų perdavimu nevyriausybinėms organizacijoms, verslui: „Važinėjame po savivaldybes kalbėdami, kodėl reikėtų perduoti viešąsias ir socialines paslaugas.“

Agentūros atstovai teigia, kad šiuo metu šalyje yra labiau orientuojamasi į veiklas ir procesus, o ne į konkretų siekiamą rezultatą, o tai – problema.

„Viešosios paslaugos yra suprantamos kaip veiklos, o ne kaip poveikis. Viešasis sektorius kaip ir funkcionuoja, bet dažnai – pats sau, neatsižvelgiant į naudos – socialinių paslaugų – gavėjus“, – komentavo verslo aplinkos gerinimo vadovas Vytautas Adomaitis.

Savivaldybės socialines paslaugas teikia per savo viešąsias ar biudžetines įstaigas, o tokia situacija, kai savivaldybės pačios perka paslaugas iš savo įstaigų, anot „Versli Lietuva“ atstovų, yra nelabai gera tendencija, nes pirkdamas iš savęs vienu metu atstovauji ir pirkėjui ir pardavėjui.

„Vienas iš esminių pokyčių viešajame sektoriuje, kurio mes siekiame, – kad savivaldybės ir valstybės įstaigos būtų ne paslaugos tiekėjos, o pirkėjos, administratorės – vertintų kokybę, matuotų poveikį“, – aiškino V. Adomaitis.

 

Koks tikslas?

Agentūros atstovai susitikime su rajono valdžios ir verslo atstovais akcentavo poveikio matavimo poreikį, buvo kalbama, kad svarbu pirmiausia išsiaiškinti, kokio tikslo, rezultato siekiama, kokią problemą norima spręsti.

„Mes daug kalbame apie poveikio matavimą, kad svarbiausia – išsikelti galutinį tikslą ir tik tada nusimatyti tinkamiausią veiklą jam pasiekti. Šiuo metu viskas daroma atvirkščiai. Yra daug pavyzdžių valstybėje, kai nėra žinoma tiksli problema ir kokios jos priežastys – kalbama apie nedarbą, kaip jį sumažinti, skaitomi įvairūs pranešimai, bet ar tai padeda spręsti problemą? Reikia ieškoti priežasčių, kodėl žmonės nedirba ir taikyti priemones toms priežastims naikinti“, – komentavo N. Stroputė.

Moteris teigė, kad svarbiausia – teikti reikiamas paslaugas. Savivaldybės turėtų suprasti, kodėl reikia perduoti paslaugas, ko siekiama, tada galima ieškoti įgyvendinimo būdų – projektų, dotacijų ar pan.

„Visuomenė senėja, jauni, darbingi žmonės išvažiuoja iš šalies, savivaldybėse didėja socialinių paslaugų poreikis senyvo amžiaus žmonėms. Savivaldybės neturi pakankamai resursų problemai spręsti, todėl atsiveria galimybės socialiniam verslui, galima pritraukti ir emigrantus, turinčius socialinių paslaugų teikimo įgūdžių ir galinčius pritaikyti juos gimtinėje“, – teigė V. Adomaitis.

 

Socialinis verslas – kas tai?

Verslo misija – uždirbti pinigus, o socialinio verslo, pasak V. Adomaičio, – ne dividendų forma grąžinti pelną akcininkams, o uždarbį reinvestuoti į socialinės problemos sprendimą: „Tai laikoma verslu, nes taip pat reikia uždirbti iš savo paslaugos pardavimo. Paslauga turi būti parduodama, apmokama ir iš to reikia išsilaikyti, bet pelnas yra reinvestuojamas į misiją – poveikį, kurio siekiama.“

Socialinio verslo pavyzdys Klaipėdos rajone – „Brožių virtuvė“. Tai bendruomenės verslas, ne tik aktyviai ir ekonomiškai tvariai teikiantis maitinimo paslaugas, bet ir įdarbinęs socialiniame būste gyvenančias moteris, pakeitęs visos kaimynystės išvaizdą ir aplinką – kaime sumažėjo socialinės rizikos šeimų.

„Jie savęs neįvardija socialiniu verslu, bet galėtų plačiau apibūdinti savo misiją ir matuoti poveikį – skaičiuoti, kelioms moterims padėjo, kokį poveikį padarė. Tai padėtų jų komunikacijai – žmonės žinotų, kad „Brožių virtuvė“ ne tik skaniai gamina, bet ir sprendžia kaimelio socialinę problemą“, – komentavo N. Stroputė.

Agentūros vyriausioji projektų vadovė Živilė Baušienė teigė, kad matoma aiški tendencija: „Yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios atitiktų socialinio verslo apibrėžimą pagal patvirtintą koncepciją, bet jie savęs nepozicionuoja kaip socialinio verslo atstovų.“

Metų pradžioje „Versli Lietuva“ identifikavo 65 socialinius verslus, bet, anot Ž. Baušienės, tikėtina, kad jų yra ir daugiau.

 

Jaučiamas susidomėjimas

Klaipėdos rajono savivaldybėje lankęsi VšĮ „Versli Lietuva“ atstovai teigė pajutę susidomėjimą galimu socialinių paslaugų perdavimu.

„Mes ne tik pristatėme galimybes, bet ir konsultavomės, norėjome išgirsti Klaipėdos rajono savivaldybės patirtis. Renkame informaciją, atliekame tyrimą, kituose susitikimuose galėsime kalbėti plačiau“, – sakė N. Stroputė.

Susitikime aktyviai dalyvavo 5 rajono nevyriausybinės organizacijos, domėtasi „Versli Lietuva“ siūlomomis galimybėmis.

„Iš įvairių žinybų sutelkta darbo grupė sudarinėja „įrankių dėžutę“, padėsiančią savivaldybėms veiksmingai savo įstaigų teikiamas socialines paslaugas perduoti nevyriausybiniam sektoriui“, – agentūros darbo specifiką aiškino V. Adomaitis.

Pašnekovas teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai, suprasdami socialinių paslaugų poreikio didėjimą labai pozityviai vertina jų perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Suvokia, kad reikia partnerių, padėsiančių spręsti socialines problemas, nes patys negalės aprėpti.

„Pati nevyriausybinė organizacija yra arčiau paslaugos gavėjo, gali tiksliai įvardinti problemą, kurią reikia spręsti. Tarkime, VšĮ „Revilita“ palaiko ryšį su naudos gavėjais – neįgaliaisiais, aiškinasi poreikius, tariasi, kokia paslauga būtų tinkama, greičiau ir lanksčiau reaguoja“, – pavyzdį pateikė N. Stroputė.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 182 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,