Mano Gargždai



Ministras Rokas Masiulis: „Klaipėdos rajonas – trečias nuo galo“ (fotogalerija)

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Klaipėdos rajone lankėsi ir vietos kelių problemomis domėjosi Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. K. Abromavičiūtės nuotr. Klaipėdos rajone lankėsi ir vietos kelių problemomis domėjosi Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. K. Abromavičiūtės nuotr.

Penktadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vykdamas į Jūros šventę, ministras atrado laiko ir rajono klausimams. Šįkart pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti Klaipėdos rajono savivaldybės kelių būklę, kuri anot R. Masiulio, viena prasčiausių Lietuvoje.

 

Klaipėdos rajonas – trečias nuo galo

Vizito metu svečias susitiko su Seimo nariu Broniumi Markausku ir jo padėjėju Raimundu Daubariu, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaite, Savivaldybės tarybos nare Regina Kernagiene, Administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku, jo pavaduotojais Ligita Liutikiene bei Česlovu Banevičiumi, kitais savivaldybės specialistais. Vėliau R. Masiulis turėjo progos pabendrauti ir atsakyti į rajono seniūnijų seniūnų, žiniasklaidos, verslo ir bendruomenės atstovų klausimus.

Tik prasidėjus susitikimui, Susisiekimo ministras R. Masiulis pranešė nemalonią žinią – Klaipėdos rajonas pagal regioninių kelių būklę užima „garbingą“ trečiąją vietą nuo galo. Prastesni keliai yra tik Raseinių ir Šilalės rajonuose. Geriausiais keliais gali pasidžiaugti Marijampolės, Utenos bei Klaipėdos miestai.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė atkreipė dėmesį, jog būtina keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo tvarką. Anot jos, prie didžiųjų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, miestų esančioms savivaldybėms reikėtų skirti daugiau dėmesio, nes čia įsikūrusios pramonės įmonės, vyksta intensyvesnis eismas, natūralu, kad nuo transporto priemonių gausos kelių būklė greičiau suprastėja. Be to, Klaipėdos rajone daugėja gyventojų, jų, dabartiniais duomenimis, apie 60 tūkst.

R. Masiulis pažymėjo, jog toks siūlymas nėra problemos sprendimas. Pasak ministro, bėdų yra tiek visuose miestuose, tiek ir rajonuose, tad būtina ieškoti kito kriterijaus, pagal kurį būtų skirstomos lėšos.

 

Susitikimo metu R. Masiulis domėjosi Klaipėdos rajono reikalais. K. Abromavičiūtės nuotr.

 

Vertins reitingo balais

Susitikimo metu taip pat prašyta finansuoti keletą prasčiausių valstybinės reikšmės kelių atkarpas.

Svečias pažadėjo pagal galimybes atsižvelgti į prašymus, tačiau pabrėžė, kad pats negali daryti jokios įtakos. Pasak susisiekimo ministro, visi šalies keliai yra reitinguojami pagal balus.

„Pagal senąją tvarką, lėšos buvo skiriamos regioniniams keliams ir savivaldybėms likusius rezervo pinigus savo nuožiūra paskirstydavo ministras. Šią sistemą pakeitėme. Nuo šiol visi šalies keliai vertinami bendrai. Turinčių daugiausia reitingo balų, tai reiškia prasčiausių, vietovių keliai bus rekonstruojami pirmiausia. Pagal šią metodiką, problemiškiausi miestai ir rajonai gaus didesnį finansavimą“, – teigė R. Masiulis.

Pasak ministro, reitingo balai bus nustatomi pasitelkiant naujausias technologijas. Kasmet visais šalies keliais riedės specialus automobilis, kuris skenuos ir nustatys kelių būklę.

„Tokiu būdu duomenų bazėje nuolatos bus atnaujinama informacija ir žinios apie kelių būklę bei per metus pasiektą progresą“, – komentavo R. Masiulis.

Susisiekimo ministerija ketina daugiau dėmesio skirti ir sodininkų teritorijose esantiems keliams. R. Masiulis pristatė naują programą, pagal kurią savivaldybės ir valstybė per pusę finansuos sodininkų bendrijų kelių tvarkymo projektus.

„Suprantame, jog sodininkų teritorijoje esantys keliai – itin opi problema tiek savivaldybėms, tiek ir gyventojams. Tad ši programa – bandymas ją spręsti. Ateityje programą dar tobulinsime, tačiau tikiu, kad šios lėšos bus greitai išgraibstytos, o ir rezultatus turėtume pajusti“, – sakė R. Masiulis.

 

Pirmenybė – seniūnijoms

Susitikimo metu Klaipėdos rajono savivaldybės statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus išsakė problemas, su kuriomis savivaldybei tenka susidurti. Viena iš jų – pėsčiųjų, dviračių takų ar kitos aplinkinės infrastruktūros šalia rekonstruojamų kelių sutvarkymas. Pasak A. Ronkaus, tokie darbai nereikalauja didelių išteklių, tačiau jų laukti tenka gana ilgai.

R. Masiulis teiravosi, kaip Klaipėdos rajone yra paskirstomos kelių tvarkymui skirtos lėšos. Anot jo, daugelyje rajonų gaji praktika, jog didžiausią dalį atsirėžia rajono centrai, o viskas, kas lieka tenka seniūnijoms. A. Ronkus patikino, jog Klaipėdos rajone vadovaujamasi priešinga metodika, lėšos išdalinamos seniūnijoms pagal gyventojų skaičių bei gatvių ilgį. Be to, pačios seniūnijos nusprendžia, kuriuos kelius būtina tvarkyti pirmiausia.

 

Susisiekimo ministras informavo, jog Klaipėdos rajono keliai yra vieni iš prasčiausių šalyje. K. Abromavičiūtės nuotr.

 

Sulaukė nemažai klausimų

Ministro vizito metu buvo paliesta ir Susisiekimo ministerijai pavaldžios akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos tema. R. Masiulis domėjosi, kaip rajone veikia naujas mobiliojo paštininko paslaugų teikimo modelis. Be to, svečias pabrėžė, jog Susisiekimo ministerija siekia padidinti regioninės žiniasklaidos įtaką, stabilizuojant ir, galbūt, palaipsniui mažinant Lietuvos pašto įkainius vietos spaudai.

„Tikimės, kad tokiu būdu skaitytojai ims daugiau prenumeruoti ir skaityti vietinę spaudą. Norime, kad regioninė žiniasklaida išliktų, būtų stipri ir, kad mus kuo mažiau veiktų priešiškos valstybės“, – sakė ministras.

Nemažai klausimų susisiekimo ministrui pateikė seniūnai, žiniasklaidos bei verslo atstovai.

Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė išsakė nuogąstavimus dėl Veiviržėnų miestelio pagrindinės gatvės. Anot jos, jau ne vienerius metus yra laukiama kelio rekonstravimo darbų, tačiau vis delsiama. Veiviržėnų pagrindinėje gatvėje būtina sutvarkyti šaligatvius, šalia bažnyčios įrengti pėsčiųjų perėją, nes kelio ruožas itin pavojingas gatvę kertantiems gyventojams.

Savo nuogąstavimus išdėstė ir įmonės „Vlantana“ vadovai. Jau ne vienerius metus diskutuojama, jog būtina nutiesti lygiagrečiai automagistralės Vilnius–Klaipėda, atkarpoje nuo Dauparų viaduko iki Jakų žiedo, einantį „pagalbinį“ kelią. Šalia magistralės esančių teritorijų norėtų steigtis ne viena nauja įmonė, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija prieštarauja nuovažų į įvairias teritorijas įrengimui automagistralėje. Teigiama, jog jos kelia grėsmę eismui. Klaipėdos rajono savivaldybė siūlė tris kelio tiesimo variantus, tačiau visi jie eina per „Vlantanos“ teritoriją, su kuo nesutinka įmonės vadovai.

Taip pat įmonė atsidūrė nelygioje konkurencinėje situacijoje su kompanijomis, įsikūrusiomis prie miestų, kurios moka mažesnius kelių mokesčius. Pasak įmonės „Vlantana“ direktoriaus Aurimo Stončiaus, problemą galėtų išspręsti ekonominės zonos sukūrimas.

 

Klausimus svečiui uždavė seniūnai, žiniasklaidos, verslo ir bendruomenių atstovai. K. Abromavičiūtės nuotr.

 

Apžiūrėjo rajono kelius

Priekulės gyventojai piktinosi dėl likimo valiai palikto istorinio pašto pastato, po to kai iš jo pašto skyrius buvo perkeltas į nuomojamas patalpas. Bendruomenės atstovams antrino ir Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, kuri pridūrė, jog paštas perkeltas į naują vietą, kurioje šiuo metu nėra pėsčiųjų tako, todėl iškyla ir dar viena problema.

Diskusijos metu buvo pareikšta ir daugiau vietos gyventojams aktualių klausimų. Ministras prisipažino, jog ne į visus galintis iš karto atsakyti, todėl patarė kreiptis raštu, atsiųsti klausimus elektroniniu paštu.

Po susitikimo R. Masiulis kartu su Savivaldybės atstovais išvyko apžiūrėti rajono kelių būklės, tad svečias galėjo iš arčiau susipažinti su opiausiomis rajono problemomis. Buvo aplankytos Dauparų-Kvietinių, Slengių bei Kretingalės seniūnijos, apžiūrėtas kelio ruožas nuo Gargždų link Vėžaičių. R. Masiulis patikino, jog padėtis jam aiški ir ateityje bus stengiamasi daugiau dėmesio skirti Klaipėdos rajono keliams.

 

Akimirkos iš susisiekimo ministro vizito – Kristinos Abromavičiūtės nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 193 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,