Mano Gargždai



Vasario 5-oji - Šv. Agotos arba duonos diena

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Vasario 5 dieną minima Šv. Agotos diena. nmvrvi.lt nuotr. Vasario 5 dieną minima Šv. Agotos diena. nmvrvi.lt nuotr.

Vasario 5 dieną minima Šv. Agotos diena. Duona žmogaus mityboje užima labai svarbią vietą – tai vienas svarbiausių maisto produktų. Žmogus kasdien vidutiniškai suvalgo 150 – 500 g, o kartais, kai fizinis aktyvumas būna didesnis, net 600 – 700 g duonos.

Duona yra puikus angliavandenių, t.y. energijos, šaltinis. Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą, tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną.

Duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia yra B grupės vitaminų. Iš makroelementų joje nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo.

Suvartojus 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą, žmogus gautų 54 % fosforo, 10 % kalcio, 64 % magnio, 20 % kalio, 114 % geležies, 90 % mangano, 40 % cinko paros normos.

Šiandien parduotuvių lentynose duonos pasirinkimas yra labai didelis. Pagrindinės žaliavos duonai yra ruginiai ar kvietiniai miltai ir vanduo, pagalbinės – druska, raugas, mielės.  Kartais duona praturtinama sėklomis, grūdais ar džiovintais vaisiais.

Pagal žaliavas duona skirstoma taip:

ruginė duona – kurioje ruginiai miltai arba rupiniai sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų arba rupinių kiekio;

pusruginė duona – kurioje ruginiai miltai arba rupiniai sudaro ne mažiau kaip 50 % viso miltų arba rupinių kiekio;

kvietinė duona, balta duona – kepama iš kvietinių miltų tešlos;

•puskvietinė duona – kurioje kvietiniai miltai arba rupiniai sudaro ne mažiau kaip 50 % viso miltų ar rupinių kiekio;

kvietruginė duona – kurioje kvietrugių produktai sudaro ne mažiau kaip 90 % viso miltų ar rupinių kiekio;

įvairiagrūdė duona – kepama iš trijų ar daugiau rūšių grūdų, iš kurių bent vieni yra duoniniai, produktų. Kiekvienos rūšies grūdų produktai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso grūdų produktų kiekio;

•miežinė duona – kurioje miežių produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio;

•avižinė duona  – duona, kurioje avižų produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio;

•grikinė duona  – duona, kurioje grikių produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio;

•kukurūzinė duona – duona, kurioje kukurūzų produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio;

•speltų duona, speltinė duona  – kepama iš speltų produktų tešlos;

•sorgų duona  – kurioje sorgų produktai sudaro ne mažiau kaip 20 % viso miltų ar rupinių kiekio;

•visų grūdo dalių duona  – kurioje rugių ar kviečių visų grūdo dalių produktai arba rugių ir kviečių visų grūdo dalių produktų mišinys sudaro ne mažiau kaip 50 % viso grūdų produktų kiekio.

Duonos maistingumas priklauso nuo jos kokybės. Kuo puresnė duona, tuo geriau ją suvilgo virškinamosios sultys, ir tuo geriau ją įsisavina žmogaus organizmas. Graži duonos išvaizda ir malonus kvapas sužadina apetitą . Visų grūdo dalių duona, duonos gaminiai iš rupių miltų, turinčių daug sėlenų, naudingi todėl, kad juose gausu skaidulinių medžiagų.. Skaidulinės medžiagos turi didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, padeda sumažinti storosios žarnos vėžio, koronarinės širdies ligos, antro tipo cukrinio diabeto riziką. Jos – labai geras pagalbininkas mažinant svorį.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena:

•pirmenybę teikite visų grūdo dalių duonai, duonai iš rupių miltų ar duonai su grūdais, sėklomis;

•namuose rekomenduojama duoną laikyti medinėje duoninėje ar hermetiškai uždaromame inde šaldytuve. Duoninė turi būti švari, ją galima dezinfekuoti acto tirpalu;

•gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, tuo tarpu pjaustyta duona – iki 6 parų;

•laikant duonos gaminius karštoje ir drėgnoje patalpoje, jie gali greitai pradėti gesti. Netinkamai laikant pelėsis išplinta per keliolika valandų. Pelėjimo požymių duonoje neturi būti.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 372 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,