Mano Gargždai



Naujus mokslo metus pasitinkant: skaičiuoti vaikai ir pinigai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Vakar vykusiame Tarybos posėdyje diskutuota švietimo klausimais. K. Abromavičiūtės nuotr. Vakar vykusiame Tarybos posėdyje diskutuota švietimo klausimais. K. Abromavičiūtės nuotr.

Baigėsi vasara ir atostogų metas. Į įprastinį režimą sugrįžo ir vietos valdžios atstovai, kurie ketvirtadienį rinkosi į Tarybos posėdį. Netrūko aktualių svarstytinų klausimų, nors sąrašas buvo kiek trumpesnis nei įprastai. Tarybos nariai svarstė 36 klausimus ir 8 informacijas. Posėdyje dalyvavo 26 nariai, neatvyko tik nedarbingumą turinti Andžela Šakinienė.

 

Aptarė didžiausius iššūkius

Prieš prasidedant posėdžiui, Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas asmeninio jubiliejaus proga pasveikino Tarybos narę Daliją Šeporaitienę – sulaukta plojimų bei sveikinimų ir iš kolegų. Vėliau buvo pereita prie klausimų svarstymo.

Netrukus Rugsėjo 1-osios skambutis sukvies mokytojus ir mokinius į klases. Tad artėjantys nauji mokslo metai kelia jaudulį ne tik vaikams, tėveliams, švietimo bendruomenei, bet ir vietos valdžios atstovams.

Šiemet naujieji mokslo metai rajone bus pasitinkami su nerimu. Anot Švietimo skyriaus specialistų, teks įveikti nemažai iššūkių. Aptarti juos ir nusimatyti galimas problemas bei jų sprendimo būdus, rajono švietimo įstaigų vadovai bei valdžios atstovai dar trečiadienį susirinko į pasitarimą „Pasitinkant 2018–2019 mokslo metus“.

Jo metu buvo paaiškinta pakitusi mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarka, pasikeitusi mokytojų užmokesčio sistema. Taip pat kalbėta ir apie ugdymo įstaigų direktorių ir pavaduotojų atlyginimus, vaikų švietimo krepšelius, apžvelgta mokyklų finansinė situacija. Susirinkusiesiems buvo priminta ir apie anksčiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose priimtus sprendimus dėl pedagogų kelionių į darbą išlaidų kompensavimo, antkainio valgyklose dydžio, kalbėta ir apie ir kitus aktualius dalykus.

Tačiau su švietimu susijusių klausimų netrūko ir vakar vykusiame Tarybos posėdyje. Diskutuota dėl bendrojo ugdymo mokyklų klasių, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus nustatymo.

 

Trečiadienį švietimo įstaigų vadovai rinkosi į pasitarimą „Pasitinkant 2018–2019 mokslo metus“. K. Abromavičiūtės nuotr.

 

Formuos jungtines klases

Natūralu, kad dar pavasarį patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų skaičius keitėsi ir tik artėjant mokslo metų pradžiai, galima tiksliau pasakyti, kiek moksleivių susės į mokyklų suolus. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, didžiausi pokyčiai – Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre. Dėl per mažo moksleivių skaičiaus, čia teks formuoti net keletą jungtinių klasių komplektų: du jungtinius pradinių klasių komplektus, kur vienoje iš jų mokytųsi po šešis pirmų ir antrų klasių mokinius, kitoje – septyni trečios ir trys ketvirtos klasės mokiniai ir vieną jungtinį šeštų–septintų klasių komplektą (šešta klasė – 3 mokiniai, septinta klasė – 4 mokiniai).

Taip pat, vieną jungtinį klasės komplektą teks formuoti ir Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriuje. Nuo liepos mėnesio šalyje pasikeitus jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo kriterijams, pagal kuriuos gali būti jungiamos net keturios klasės, Girininkų mokykloje jungtinėje klasėje mokysis vienas pirmos, vienas – antros, du – trečios ir trys – ketvirtos klasės mokiniai.

Be to, pasikeitė ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad nuo 2018–2019 mokslo metų klasių komplektui, kuriame yra 1–4 mokiniai bus skiriama 0,33 lėšų ugdymo planui įgyvendinti, o esant 5–7 mokiniams bus skiriama 0,5 lėšų ugdymo planui įgyvendinti.

„Kitaip tariant, jei mes formuotume dar papildomai vieną komplektą, nejungdami klasių, Savivaldybei iš biudžeto reikėtų papildomai skirti apie 15 tūkst. eurų. Tačiau šiandien nematome galimybių tą padaryti“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas.

 

Visos šalies problema

Tarybos narys Nerijus Galvanauskas domėjosi Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriuje esančia situacija ir teiravosi, ar nelengviau mokinius vežti į Vėžaičius, kur jiems būtų užtikrintos geresnės sąlygos.

„Suprantu, kuomet jungiamos pirmokų ir antrokų klasės. Tačiau ugdymo kokybė ženkliai nukenčia, kai vienoje klasėje mokosi tik skaityti ir skaičiuoti pradedantis pirmokas bei aukštesnį lygį pasiekęs ketvirtokas “, – kalbėjo Tarybos narys.

Su N. Galvanausko nuomone sutiko ir A. Petravičius, tačiau pridūrė, kad su šia problema susiduria daugelis Lietuvos miestelių.

„Kaip pedagogas, nemanau, kad didelę perspektyvą turi mokyklos, kuriose keturių klasių mokiniai mokosi jungtinėje klasėje. Tačiau tam reikalingas pereinamasis laikotarpis tiek tėvų, tiek politikų sąmonėje“, – dėstė A. Petravičius.

Švietimo skyriaus vedėjas akcentavo, jog būtina parengti naują mokyklų tinklo pertvarkos planą.

„Nepaisant to, kad rajone su pavėžėjimų jokių problemų neturime, įsigyti nauji geltonieji autobusiukai, vykdomi papildomi reisai, tačiau tėveliai vis tiek nori atžalas leisti į šią mokyklą, o ne siųsti į Vėžaičius“, – teigė A. Petravičius.

 

Anot A. Petravičiaus, mokyklos su jungtinėmis klasėmis perspektyvų neturi, tačiau tam reikalingas pereinamasis laikotarpis. K. Abromavičiūtės nuotr.

 

Pageidauja visos dienos ikimokyklinio ugdymo grupės

Taryboje teirautasi, ar yra dirbama su tėveliais, ar jiems suteikiama pakankamai informacijos, jog, pavyzdžiui, didesnėse miestuose veikiančiose mokyklose yra geresnis aptarnavimas, suteikiamos sąlygos moksleivių užimtumui užtikrinti ir panašiai.

Anot A. Petravičiaus, tą daryti nėra būtinybės, nes patys tėveliai žino esamą situaciją, skaito mokyklų internetinius puslapius, užsuka į Švietimo skyrių, informacija pasidalina tarpusavyje, tačiau kiekvienas išvadas pasidaro pats.

„Mes negalime perspausti lazdos ir liepti tėveliams vaikus vežti į kitą miestą. Tam reikia pasiruošti“, – sakė A. Petravičius.

Tarybos narys Egidijus Skarbalius pasisakė už tai, kad moksleiviai niekur nebūtų išvežami: „Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad pradinis ugdymas turi vykti kuo arčiau namų. Kalbant apie ugdymo programas, pradinėse klasėse jos yra panašios, tik vyresnėliams, kiek labiau išplėstos. Mano vaikai lankė kaimo mokyklą, kurioje buvo sujungtos trys klasės. Ir patikėkite, jų rezultatai yra žymiai geresni nei kai kurių mokinių, kurie lankė įprastas klases. Kita vertus, kur tiems „pipirams“ dingti pasibaigus pamokoms? Iš kaimo mokyklėlės jie gali pareiti namo pėsčiomis, bet toliau nuo namų nutolusiuose miestuose jie tampa tos teritorijos „įkaitais“.“

Vicemerė Violeta Riaukienė pažymėjo, jog Girininkuose gyvenantys tėveliai ne tik, kad norėtų, kad jų vaikai mokytųsi šioje mokyklėlėje, bet ir pageidauja įkurti visos dienos ikimokyklinio ugdymo grupę, kurioje būtų galima palikti vaikus visai dienai.

„Tėveliai įžvelgia perspektyvą, jog jei atsiras ikimokyklinė grupė, daugės vaikų ir pradinėse klasėse“, – sakė V. Riaukienė.

 

Nukenčia kokybė ir pedagogų atlyginimas

Tarybos narys Albinas Klizas išsakė mintį, jog dažnai kalbama vien apie pinigus ir pamirštami mokiniai: „Visgi reikia pagalvoti apie kaimo atgimimą. Kaimas be mokyklos – ne kaimas.“

Tačiau jam oponavo Tarybos narys Aivaras Vasylius išdėstęs poziciją, jog jungtinėse klasėse užtikrinti mokymosi kokybę yra sunkiai įmanoma, nuo to nukenčia vaikų ateitis.

„Kitas klausimas, ar mes tokiose nepilno komplekto klasėse galėsime užtikrinti mokytojų atlyginimo augimą? Koncentruokimės į švietimo kokybę, pilno komplekto klases ir normalų, motyvuojantį pedagogų atlygį“, – sakė A. Vasylius.

Galiausiai, po diskusijų, klausimui dėl minėtų klasių komplektų suformavimo Vėžaičių pagrindinės mokyklos Girininkų skyriuje ir Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre buvo pritarta. Už balsavo 16 Tarybos narių, prieš – nei vienas, 10 susilaikė.

Taryboje balsų dauguma buvo patvirtintas ir Apmokėjimo už brandos egzaminų vykdymą, kandidatų darbų vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimo tvarkos aprašas, suteiksiantis aiškumo egzaminų vykdyme dalyvaujantiems rajono švietimo sistemos darbuotojams dėl gaunamo atlyginimo uždalyvavimą brandos egzaminų sesijoje. Taip pat patvirtintas ir susitarimo dirbti papildomą darbą Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų direktoriams tvarkos aprašas, kuris leis švietimo įstaigų vadovams, kai įstaigoje trūksta pedagogų, dirbti papildomą darbą – mokytoju, auklėtoju, pagalbos mokiniui specialistu – jei neatsiranda kito specialisto, ne daugiau kaip 0,4 etato.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 207 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,