Mano Gargždai



Veiviržėnai – lietuvybės puoselėtojų miestelis (vaizdo įrašas)

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldo objektai. K. Abromavičiūtės nuotr. Veiviržėnų seniūnijos kultūros paveldo objektai. K. Abromavičiūtės nuotr.

Rugsėjo 21–23 dienomis jau 25-ąjį kartą minėtos Europos paveldo dienos. Progą įprasminti kvietė ir Klaipėdos rajono savivaldybė, surengusi šventinį renginį bei pakvietusi interesantus į ekskursiją, aplankant žymias rajono vietas, tokias kaip Veiviržėnai – lietuvybę bei pilietybę puoselėjantį miestelį.

 

Paveldo dienoms – du renginiai

Europos paveldo dienų minėjimas pradėtas šventiniu renginiu Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje. Čia skambėjo sveikinimo žodžiai, Dovilų etninės kultūros centro darbuotojų atliekama muzika, pristatyti Frydricho Augusto Štiulerio parengtų Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčios statybos brėžiniai, su kuriais supažindino Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialo bibliotekininkė Eligija Žukauskienė, papasakojusi ir apie Dovilų parapijos susikūrimą ir jos gyvavimo laikotarpį.

Susirinkusieji galėjo pasigrožėti fotografijų konkurso „Atraskime šimtmečio paveldą Klaipėdos rajone“ dalyvių nuotraukomis, už gražiausius darbus autoriams įteikti apdovanojimai.

„Europos paveldo dienų renginiai skirti pažinti įvairių sričių paveldą: etnografines sodybas, piliakalnius ir kita. Labiausiai tikimasi pritraukti jaunimą – moksleivius, kad jie domėtųsi savo krašto istorija“, – tikslus atidarymo renginio metu įvardijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė.

Renginiai šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo skirti būtent šiai progai ir kvietė atrasti šimtmečio paveldą.

Kitą dieną Savivaldybė pakvietė visus norinčius į pažintinę ekskursiją po Klaipėdos rajoną, kurios metu aplankyta 10 paveldo objektų: Maciuičių kapinynas, Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas Perkūnų kaime, Stepono Dariaus gimtinė-muziejus, Jurgio Šaulio gimtinės vieta Balsėnų kaime, Veiviržėnų memorialinių objektų kompleksas (senosios kapinės, vadinamos Šv. Jurgio kapinėmis, laisvės paminklas, lurdas, koplytstulpis, koplytėlė, tremtinių paminklas), Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, J. Gižo sodyba Drevernoje, J. Birškaus sodyba bei Eketės piliakalnis.

 

Veiviržėniškių meilė tėvynei – itin gaji

Klaipėdos rajono pietryčiuose yra įsikūrusi Veiviržėnų seniūnija, garsi savo praeitimi, įžymiais krašto žmonėmis, svarbiais istoriniais ir kultūriniais įvykiais. Kultūros vertybių registre yra daugiau kaip 100 šios seniūnijos kultūros paveldo objektų. Seniūnijos centrui – Veiviržėnų miesteliui – minėtos ekskursijos metu buvo skirtas nemažas dėmesys – aplankyti svarbiausi memorialiniai objektai.

Vienas jų – Švč. Marijos Lurdo grota, įrengta senųjų Šv. Jurgio kapinių pakraštyje. Ją XX a. sukūrė skulptorius Adomas Jakševičius, pamaldžios miestelio moters užsakymu. Lurdas priklauso kompleksui, į kurį įeina Laisvės paminklas, Šv. Jurgio senosios kapinės, kuriose stovi paminklas tremtiniams bei du koplytstulpiai.

Laisvės paminklas, tapęs miestelio simboliu, 1932 m. pastatytas K. Rameikos, paminklą tremtiniams, kurio fragmentas – Rūpintojėlis, 1990 m. sukūrė J. Verbauskas.

„Šis kraštas išsiskiria tuo, kad valstybingumo paminklų yra išlikę labai daug. Kadangi čia gyveno patriotiškai nusiteikę žmonės, stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis juos apsaugoti – uždengdavo, užcementuodavo, kad jie nekristų į akį ir išliktų. Vėliau cementą nuėmė, objektus perdažė“, – ekskursantams pasakojo Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus.

Istorikui dėl krašto pilietiškumo pritarė ir gidė Liucija Kyguolytė-Šeputė: „Veiviržėnai yra autentiškas išgyvavimo, tautiškumo pavyzdys – čia per sovietmetį išsaugota daugybė lietuviškumo objektų.“

Aplankius svarbiausius Veiviržėnų objektus, vykta ir į Balsėnų kaimą, kur kadaise gyveno Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, filosofijos daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas Jurgis Šaulys.

Signataro gimtinėje sodybos pėdsakų nelikę, iškilaus žmogaus gyventą vietą žymi tik stogastulpis, 1989 m. sukurtas skulptoriaus Vytauto Konstantino Savickio.

„Jurgio Šaulio sodyba buvo tas objektas, kurį sulygino su žeme ir šiandien matome tik plynus laukus. Laimei, turime paminklą – stogastulpį – šiam kilniam Lietuvos diplomatui“, – ekskursijos metu kalbėjo gidė.

 

Veiviržėnų kultūros paveldo objektai – Valdo Vyšniausko vaizdo įraše:

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“

 

Renginių akimirkos – Kristinos Abromavičiūtės nuotraukose:

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 181 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,