Mano Gargždai



Neeiliniame komiteto posėdyje diskutuota dėl VšĮ „Gargždų futbolas“ finansavimo

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Trečiadienį neeiliniame Švietimo, kultūros ir sporto komitete buvo dar kartą svarstoma dėl pinigų, skirtų sportui, paskirstymo. Šįkart politikai prie bendro stalo sėdo su VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos nariais bei seniūnijų seniūnais.

 

Svarbiausia – aiškus finansavimas

Prieš keletą savaičių panašus posėdis jau buvo įvykęs, jame dalyvavo didžioji dalis privačių rajono klubų bei biudžetinių sporto įstaigų vadovų. Pasak, Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės, atskiras posėdis su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais organizuojamas dėl to, jog klube sportuoja daugiausiai sportininkų, iš kurių didžiąją dalį sudaro vaikai. Be to, futbolo klubo „Banga“ atsiradimas giliai įsišaknijęs į rajono sporto istoriją, pastarasis pradėjo veikti dar 1966 metais.

Praėjusiais metais įstaigai priklausė 487 sportininkai, iš kurių 434 – vaikai. Tuo tarpu, Gargždų sporto mokykloje sportavo 467, Sporto centre – 132, kitose rajono klubuose – apie 435 sportininkai.

Posėdžio metu L. Kaveckienė apžvelgė rajono sporto plėtros strategijos įgyvendinimo lygį bei įvardijo aktualiausias problemas. Anot jos, svarbu išsiaiškinti, kaip rajone turėtų būti organizuojamas fizinis aktyvumas, sporto veikla, privačių iniciatyvų skatinimas ir svarbiausia – aiškus sporto finansavimo tvarkos nustatymas.

„Šiuo metu nėra nustatyti sporto klubų rėmimo principai: aiškūs kriterijai, kokiais remiantis sporto klubai galėtų būti remiami. Dabar finansavimą galėčiau įvardinti kaip chaotišką, per metus gauname atsitiktinius prašymus, trūksta bendradarbiavimo tarp Savivaldybės ir sporto klubų. Be to, nesukurta perspektyvaus jaunimo atrankos, ugdymo ir rėmimo sistema“, – aktualius klausimus vardijo L. Kaveckienė.

Posėdžio metu buvo pristatyti ir finansiniai pastarųjų metų VšĮ „Gargždų futbolas“ veiklos rezultatai. Per praėjusius metus klubas iš viso gavo per 556 tūkst. eurų pajamų. Savivaldybės parama sudarė 55 tūkst. eurų. Šiemet ketinama ją padidinti ir klubui iš biudžeto atriekti 75 tūkst. eurų, taip pat 195 500 eurų skirti jaunųjų futbolininkų programai.

„Derėtų atkreipti dėmesį, jog tik Savivaldybės skirtos lėšos sudaro stabilią klubo pajamų dalį. Visi kiti, iš rėmėjų gaunami pinigai yra sunkiai prognozuojami, mat VšĮ „Gargždų futbolas“ rėmėjai su klubu nesudaro ilgalaikių sutarčių. Manome, kad būtina atsisakyti sportinio meistriškumo programos ir pereiti prie programinio finansavimo, kuris priklausytų nuo pasiektų rodiklių“, – kalbėjo pranešėja.

 

Užduotis – rūpintis gyventojais

VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas Remigijus Riekašius teigė, jog klubui Savivaldybės finansavimas yra būtinas, nepaisant to, pirmininkas oponavo išsakytai minčiai, jog iš rėmėjų gaunami pinigai nėra stabilūs.

„Jeigu kalbėsime atvirai, tiek Savivaldybės, tiek rėmėjų paramos yra skiriamos tik vieneriems metams. Vienintelis skirtumas – Savivaldybe mes tikime ir tikimės, kad kiekvienais metais ką nors panašaus gausime“, – kalbėjo R. Riekašius.

Šia prasme, valdybos pirmininkas įžvelgė programinio finansavimo, priklausančio nuo rezultatų, privalumą – pinigai bus skiriami ne metams, o ilgesniam laikui. Kita vertus, anot jo, ilgai galima diskutuoti, kas yra rezultatai: „Ar tai užimta vieta, ar paruošti nacionalinės rinktinės nariai, ar žiūrovų skaičius tribūnose?“

R. Riekašius pažymėjo, jog Savivaldybės užduotis yra rūpintis savo gyventojais, tad skiriant finansavimą, anot jo, turėtų būti atsižvelgiama, kiek konkrečiame klube yra sportuojančių rajono gyventojų.

„Mes negalime lygintis klubo populiarumu ir konkuruoti su Vilniumi ar Kaunu, kur vien marketingui yra skiriami milijonai. Savivaldybė tikrai neišloš iš to, jei klubą finansuos tik tam, kad jis išgarsintų rajoną. Ji gali finansuoti klubą tik tam, kad rajono gyventojai būtų užimti, galiausiai, sukurti poilsį ir pramogą“, – teigė VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas.

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavčius teigė, kad jokios išankstinės nuomonės neturintis, tačiau pasisakė už tai, kad Savivaldybės dotacija visiems klubams būtų padalinta po lygiai.

VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos narė Vilija Butkuvienė, pabrėžė, jog anaiptol, klubas negalėtų veikti vien tik gaudamas Savivaldybės paramą.

„Pirmininko pavartota lygiavos sąvoka, šiuo atveju, įneštų labai daug sumaišties. Mano nuomone, talentingų ir motyvuotų jaunų sportininkų ir komandų ugdymas bei jų rėmimas, labai svarbus profesionaliajam sportui. Tai negali būti įvertinta materialine prasme, tačiau tas pavyzdys, kuris yra užduodamas Gargždų futbolo, taip pat veikia ir kitas sporto šakas, žmonių sąmonę. Tai – Gargždų futbolo nematerialusis indėlis į sveikos gyvensenos, sporto vystymą Klaipėdos rajone, – kalbėjo V. Butkuvienė. – Žinoma, matau didelį Savivaldybės indėlį, tačiau nereikėtų apgailestauti, kiek buvo ir, kiek reikės duoti, nes tikrai miestas gyvena futbolo ritmu. Susėskime, išsiaiškinkime aiškius kriterijus ir mes išspręsime visas problemas.“

 

Neprieštarauja futbolininkų perdavimui

Pasak vicemerės Rūtos Cirtautaitės, Savivaldybės užduotis lėšas klubams paskirstyti kuo optimaliau: „Tai nėra asmeniniai R. Cirtautaitės, V. Dačkausko ar R. Simonavičiaus pinigai. Tai – mokesčių mokėtojų pinigai ir norisi, kad jie būtų paskirstomi kuo tikslingiau bei nekiltų klausimų, kad vieniems sporto klubams duodama nuolatos, o kitiems – gailima.“

Posėdžio metu taip pat keltas klausimas, ar būtina Sporto centro vaikų ir veteranų futbolo komandas perduoti VšĮ „Gargždų futbolas“. Tokiu būdu siekiama, kad sporto šakos nesidubliuotų, o kiekviena institucija žinotų konkrečias funkcijas.

„Mes tikrai nebūtume prieš. Vienintelis dalykas, pagal LFF taisykles, antrojoje lygoje negalėtų žaisti dvi Gargždų komandos, priklausančios tam pačiam savininkui“, – sakė R. Riekašius.

Už futbolininkų perdavimą privačiam klubui pasisakė ir Sporto centro direktorius Vaidas Liutikas: „Šią mintį išsakiau jau prieš porą metų, tačiau Savivaldybė neturėtų daryti jokios įtakos. Šiuo klausimu turėtume susėsti prie bendro stalo su VšĮ „Gargždų futbolas“ atstovais ir susitarti. Visgi problemų nematau, Sporto centras tuomet galėtų daugiau dėmesio skirti visuomeniniams reikalams, sveikatinimo programoms.“

Komiteto nario Dainiaus Šatkaus nuomone, prie klubo finansavimo Savivaldybė turėtų prisidėti 50 proc., kitą dalį turėtų sudaryti iš rėmėjų gaunamos lėšos.

Už programinį finansavimą pasisakė ir komiteto narė Aušra Norvilienė bei vicemerė Violeta Riaukienė. Pastaroji siūlė atsižvelgti ir į sportininkus, pasiekusius aukščiausius rezultatus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas jau posėdžio metu bandė įvardinti galimus programinio finansavimo kriterijus, tarp kurių jis paminėjo iniciatyvumą, masiškumą, aukštų rezultatų siekimą, klube sportuojančių rajono gyventojų skaičių.

V. Butkuvienė siūlė į kriterijų sąrašą įtraukti ir veiklos viešinimą.

 

Išsakė problemas

Sporto situaciją seniūnijose apžvelgė ir posėdyje dalyvavę aštuonių seniūnijų seniūnai. Pastarieji sutartinai tvirtino, jog rajone būtina sukurti papildomą sporto kuratoriaus etatą, kuris rūpintųsi įvairių sporto renginių organizavimu bei spręstų kitus aktualius klausimus. Kur toks specialistas turėtų dirbti, anot seniūnų, nėra tiek svarbu, jo vieta gali būti seniūnijose ar Sporto centre.

Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus teigė, jog seniūnijoje vien mokyklos sporto aikštės nepakanka, gyventojai pageidauja lauko tinklinio aikštelių, vyresnio amžiaus žmonėms trūksta lauko treniruoklių.

„Išvis neturime dviračių takų, o poreikis – didžiulis. Visų akys krypsta į dviračių taką Vėžaičiai–Gargždai atsiradimą“, – sakė A. Mockus.

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė pasidžiaugė, jog seniūnijoje sporto infrastruktūros pakanka, daug pagalbos sulaukiama iš Sporto centro.

„Priekulės mieste turime vieną mokyklos sporto salę, kuri yra ypatingai apkrauta. Ir kai vyksta sporto žaidynės seniūnijoje, mes turime atskirais raštais prašyti, kad mums rastų laiko, – dėstė Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. – Taip pat turime didelį poreikį įrengti treniruoklių salę. Kreipiasi tiek suaugę žmonės, tiek ir jaunimas. Šiuo metu treniruoklius turime tik lauke, kurie labai pasiteisino.“

Seniūnė pažymėjo, jog reikalingi dviračių takai, neaiški situacija ir dėl žirginio sporto, mat neturima bazės, raiteliai joja į parką, kur ištrypia žolynus.

Labiausiai gyventojų skaičiumi augančios Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė pasidžiaugė, jog vasaros metu žmonės turi pakankamai galimybių sportuoti, tačiau šaltuoju sezono metu gyventojams sportą tenka pamiršti, mat seniūnijoje nėra nė vienos sporto salės. Be to, trūksta sporto aikštynų bei treniruoklių priežiūros tvarkos užtikrinimo.

Kretingalės seniūnas Žigintas Narmontas kaip didžiausią problemą įvardijo tai, kad savaitgaliais senjorai negali sportuoti mokyklos sporto salėje, nes tomis dienomis salė būna užrakinta.

Anot Gargždų seniūno Sauliaus Bakšinskio, miesto gyventojai turi visas sąlygas sportuoti, vyksta pakankamai masinių renginių. Anot jo, mieste reikėtų įrengti daugiau lauko treniruoklių, toliau plėtoti dviračių infrastruktūrą.

Dauparų-Kvietinių seniūnė Judita Čekuolienė teigė, kad vietos sportuoti trūksta Vaiteliuose, bėdų netrūksta ir Dauparuose. Pagrindinės jų – būtina atnaujinti ir rekonstruoti aikšteles, įrengti treniruoklius. J. Čekuolienė įvardino ir dviračių takų poreikį.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 390 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,