Mano Gargždai



Šokėjams „Rolina“ – tarsi antri namai

Įvertinkite šį įrašą
(4 balsai)
I. Berankienė su ugdytiniais. Šokių kolektyvo „Rolina“ archyvo nuotr. I. Berankienė su ugdytiniais. Šokių kolektyvo „Rolina“ archyvo nuotr.

Pravėrus sportinių šokių kolektyvo „Rolina“ studijos duris, akimirksniu pasineri į kitą pasaulį, užburiantį ir melodingą, kur negali nesižavėti muzikos ritmams atsidavusiais jaunaisiais talentais. Apie jų pasiekimus byloja galybė ant sienų sukabintų medalių, padėkos raštų ir nuotraukų iš įvairiausių konkursų bei čempionatų. Žinoma, viso to nebūtų be nuoširdaus kasdienio triūso. Apie šokių pasaulio džiaugsmus bei vargus kalbėjomės su „Rolinos“ įkūrėja ir vadove Irina Berankiene.

 

Džiugina darbas su vaikais

Iš Kauno kilusi, o dabar Dituvoje gyvenanti I. Berankienė „Rolinai“ atsidavusi jau 16 metų. Šokiai moters gyvenime niekada nebuvo svetimi. Be to, 2003 m. Klaipėdos universitete ji baigė choreografijos specialybę.

Pasak I. Berankienės, užvis labiau jai patinka darbas su vaikais. Jaunieji šokėjai Gargžduose ant parketo sukasi P. Cvirkos gatvėje esančioje studijoje. Mažiausiems „Rolinos“ ugdytiniams – 4 metukai, vyriausiajam – tuoj 20 metų. Šis ištikimasis šokių kolektyvo narys – Einoras Degutis, savo laimėjimais Gargždų vardą garsinantis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Beje, vaikinas sustoti neketina. Pasak trenerės, jis toliau nori šokti, ketina būti treneriu, tad nenuostabu, kad pasirinko šokio meno specialybę Klaipėdos universitete.

Kaip pasakojo I. Berankienė, šokių karjerą ugdytiniai būtent dažniausiai ir baigia būdami dvyliktokai, kai nusprendžia tolimesnio gyvenimo nesieti su šokiu arba nebūna pasiekę aukštų rezultatų Europos ar pasaulio čempionatuose.

„Skaudžiausia buvo pirmą kartą, kai išsiskyrė gera pora. Bet prie visko priprantama. Paskui supranti, kad ne visi iš tikrųjų renkasi tą kelią. Pradėjau vertinti kitus dalykus. Man svarbiausia produktyvios treniruotės, kuriose vaikai gerai jaučiasi, džiaugiamės pasiekimais. Džiugu ir tada, kai varžybose matau, kad pora patobulėjo, nesvarbu, kelinti jie liko“, – mintimis dalinosi I. Berankienė.

 

Kolektyvas – kaip viena didelė šeima. Šokių kolektyvo „Rolina“ archyvo nuotr.

 

Stiprios ir savarankiškos asmenybės

Paklausta, kokių savybių reikia geram šokėjui, trenerė teigė, kad reikalingas ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas.

„Sportiniai šokiai yra labai pažengę į priekį, tenka padaryti sudėtingas figūras, triukus. Tai yra sportas, reikia ne tik choreografiją parengti, bet ir fiziškai stiprėti. Taip pat vaikus ruošti psichologiškai, paaiškinti, kad laukia ne vien tik laimėjimai, kelias yra banguojantis – būna ir geriau, ir blogiau. Reikia išmokti ir pralaimėti“, – kalbėjo I. Berankienė, o pro šalį ėjęs trylikametis šokėjas Mykolas, „Roliną“ lankantis nuo ketverių, pridūrė, kad geram šokėjui itin reikalingas ir pasitikėjimas savimi.

Taip pat svarbi disciplina. Anot kolektyvo vadovės, vaikai žino, kad vakare miegoti jie turi eiti laiku, nes reikės anksti keltis į mokyklą. Antraip jie neišsimiegoję ateitų į repeticiją, būtų sunku dirbti. Tvarkos laikomasi ir užsiėmimų metu. Pavyzdžiui, telefonams jų metu laiko nėra, jie, vos atėjus, turi būti padėti į sutartą vietą.

I. Berankienė pabrėžė, kad vaikai, lankantys sportinius šokius, kaip asmenybės auga stiprūs ir savarankiški. Jie išmoksta dirbti poroje, berniukai kitaip vertina ir elgiasi su mergaitėmis.

 

Svarbus tėvų vaidmuo

Šokių kolektyvo vadovė pabrėžė, kad svarbų vaidmenį šokėjų gyvenime vaidina tėvai. Štai naujoji E. Degučio partnerė su mama atvyko net iš Rusijos.

„Tėvai turi labai atsiduoti. Tai nėra tiesiog būrelis. Treniruotės vyksta kasdien. Tenka vaikus vežioti, dirbti, vykti į varžybas. Viskas iš savų lėšų: kelionių išlaidos, drabužiai, startiniai mokesčiai. Ne kiekvienas tam pasiryžta. Tačiau yra privalumų – man labai patinka, kad šeimos taip daugiau būna kartu, užsimezga glaudesnis ryšys, bendravimas. Tas, kas mūsų šokių klube išgyveno metus, lieka ilgam“, – teigė I. Berankienė.

Šokėjų Akvilės ir Arijaus mama Laura portalui mano-gargzdai.lt patvirtino, kad visas triūsas tikrai atsiperka.

„Mano mergaitė labai norėjo šokti, atėjome, pradėjome žiūrėti, kaip čia viskas vyksta. Berniukas lankė futbolą. Pamačiau, kaip šoka Einoras – „Rolinos“ pažiba – labai graži buvo jo laikysena, elgesys su mergaitėmis, tai įkalbėjau ir sūnų pradėti lankyti repeticijas. Tėvų atsidavimas atsiperka: daug kur nuvažiuoji, kažką pamatai ir savaitgalį prie televizoriaus laiko negaišti. Neseniai buvome šukuosenų mokymuose. Ir patys smagiai praleidome laiką, ir kai ko išmokome. Tie įgūdžiai neprapuola. Be to, čia labai gera bendruomenė, draugiški tėvai ir vaikai“, – mąstė kalbinta mama, beje, bent kelis kartus pabrėžusi, kad Akvilė ieško šokių partnerio, mat futbolo mieste – Gargžduose – daug berniukų renkasi būtent šią sporto šaką.

 

E. Degutis su naująja partnere Irina. Šokių kolektyvo „Rolina“ archyvo nuotr.

 

Lyg antri namai

Pasiteiravus, ką I. Berankienė vaikams pataria, kai šie pritrūksta motyvacijos, moteris tvirtino, kad visada stengiasi šokėjus palaikyti, paaiškina, jog kiekvieno dalyko reikia tikslingai siekti.

„Jei nepasiseka, aptariame, dėl ko taip įvyko. Pavyzdžiui, jei pora nesutaria, gali ir varžybos nepasisekti. Gali pritrūkti įdirbio. Tai ne tik žingsnių išmokimas. Svarbiausi yra trys kriterijai: poros sutarimas, tikėjimas treneriu ir tėvų palaikymas“, – reziumavo šokių kolektyvo „Rolina“ įkūrėja.

Užsukus į šokių repeticiją, nekyla abejonių, kad „Rolinos“ bendruomenė – lyg viena didelė šeima. Kol vaikai šoka, mamos šnekučiuojasi, planuoja išvykas. Pasak I. Berankienės, vyresni vaikai į repeticijas ateina net prieš dvi valandas. Jie šoka, bendrauja.

„Atostogų metu stengiamės organizuoti dienines stovyklėles. Jei savaitgalis laisvas, kartu su vyresniaisiais vaikais einame į kiną, žaidžiame boulingą. Taip pat kartu, nieko neišskirdami pagal amžių, švenčiame šventes. Šokėjams studija – lyg antri namai“, – džiaugėsi I. Berankienė, pridūrusi, kad yra sulaukusi ir vyresniųjų prašymo likti čia nakvoti – beliko pripūsti čiužinius.

Kad negali gyventi be šokių, patvirtino ir patys šokėjai.

„Niekada net neturėjau minties mesti šokių ar, pavyzdžiui, padaryti pertrauką. Atrodo, kad be šokių mano gyvenimas dabar būtų tuščias. Jei susergu ar kažkur išvažiuoju ir ilgai nešoku, labai to trūksta“, – prisipažino E. Degutis.

Šokių studijoje puikiai jaučiasi ir I. Berankienės augintinis šuo Cezaris – kiekvieną pasitinka ir išlydi.

Nenuostabu, kad laisvalaikio I. Berankienei beveik nelieka. Jos dukra jau suaugusi, tad laiką skiria darbui: kasdienėms repeticijoms, Lietuvoje ir užsienyje vykstančioms varžyboms. Tiesa, užtat I. Berankienės aplankytų šalių sąrašas netrumpas. Viena įspūdingiausių kelionių – į Japonijoje 2016 m. vykusį Pasaulio standartinių šokių čempionatą.

 

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Čia – mano kraštas"

 

Šokių kolektyvo „Rolina“ akimirkos – asmeninio archyvo nuotraukose:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 199 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,