Mano Gargždai



Gautą premiją kunigas investuos į tai, už ką ji ir skirta

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
V. Miliauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr. V. Miliauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Trečiadienio vakarą Agluonėnuose, renginio „Tau – Didžioji Ieva – 122“ metu, minint rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo metines, įteikta 23-ioji jos vardo premija. Šiemet ją skirti nuspręsta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos atstovui kunigui Valdui Miliauskui – už neatlygintiną savanorišką veiklą kasmet organizuojant ypač populiarią krikščionišką vaikų ir jaunimo stovyklą „Vanagai“, už didžiules pastangas ugdant ir puoselėjant jaunosios kartos dvasingumą, krikščioniškąsias ir dorovines vertybes.

 

Sulaukė gausaus būrio sveikintojų

Kad šiemet I. Simonaitytės premija atiteks šilutiškiui V. Miliauskui, šios premijos skyrimo komisija nusprendė sausio 11-ąją. Ir, pasak komisijos pirmininko, Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio, gausus nominantą pasveikinti susirinkusių žmonių būrys tik įrodė, kad sprendimas buvo teisingas.

Į Agluonėnų kultūros namuose surengtą renginį rinkosi premijos laureatai, rašytojos gerbėjai, vietos gyventojai, Agluonėnų seniūnijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai. Pasveikinti kolegos atvyko ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis bei Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis.

 

Laureatą sveikino artimieji ir kolegos. G. Plungienės nuotr.

 

Tęsia brolio darbus

Krikščioniškosios vaikų ir jaunimo stovyklos Vanaguose pradėtos rengti dar 1998-aisiais metais. Jų iniciatoriumi tuo metu buvo V. Miliausko brolis Liudas, kuris šiuo metu gyvena Čikagoje ir dirba tenykštėje lietuvių išeivių parapijoje.

Šiemet vasarą Vanaguose jaunuoliai bursis jau 22-ą kartą, tad V. Miliauskui itin svarbu, kad brolio pradėtas projektas gyvuotų ir toliau. Kuomet L. Miliauskas išvyko, didelę jo įsipareigojimų naštą perėmė brolis Valdas, ilgainiui likęs vienu pagrindinių stovyklų organizatoriumi.

Kiek jaunų žmonių per tą laiką pabuvojo šiose stovyklose, nominantas V. Miliauskas nesiima net bandyti skaičiuoti. Štai tik pernai joje dalyvavo daugiau nei 450 jaunuolių, su jais dirbo daugiau nei 100 nuolatinių ir dar kelios dešimtys kartkartėmis atvykstančių vadovų.

V. Miliauskas kalbėjo, kad I. Simonaitytės premiją jis vertina ne kaip asmeninį, bet kaip visos stovyklos ir visų joje dirbančių žmonių indėlio įvertinimą. Kartu, anot jo, tai ir didžiulė atsakomybė bei milžiniškas įpareigojimas tolesnei veiklai.

„Ant premijos diplomo užrašytas mano vardas, bet šalia manęs yra visas būrys žmonių, kurie prisidėjo ir padeda organizuoti stovyklas. Smagiausia, kad savanoriškai būti stovyklos vadais atvažiuoja tie jaunuoliai, kurie patys kažkada joje stovyklaudavo. Grįžta net iš užsienio, ir pirma ne pas tėvus atvažiuoja, o čia – į Vanagus“, – tardamas padėkos žodį kalbėjo V. Miliauskas.

Vadovaudamas reabilitacijos centrui „Gabrielius“ Vyžių kaime (Šilutės rajone), kuriame dvasinę pagalbą jau gavo daug nuo priklausomybės kenčiančių žmonių, kunigas puikiai žino, kaip klaidingai gali pasisukti likimas, todėl, pasak jo, stovykla Vanaguose prasminga ir tuo, kad yra ir lyg prevencinė priemonė, padedanti jauniems žmonės nenueiti klystkeliais.

Paklaustas, ką darys su gauta 500 eurų premija, kunigas neslėpė, kad investuos ją į tą veiklą, už kurią ir buvo nominuotas – grąžins atgal į Vanagus.

 

Renginio akimirka. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Įvertinimas visai bažnyčiai

Dvasininkui skirtu įvertinimu itin džiaugėsi ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

„Ačiū, kad Klaipėdos kraštas toks draugiškas liuteronams, ir mums čia gera ne tik gyventi, bet ir dirbti. Anketos į stovyklą dingsta per valandą – tai rodo, kad čia ta vieta, kur jaunimui gera būti: jie čia viską daro kartu, mokinasi mylėti, išgirsti Dievo žodį“, – kalbėjo M. Sabutis.

Anot jo, Vanagai tiesiog žydi, nes juose skleidžiasi šviesa.

Gražių žodžių nominantui negailėjo ir tėvai – Marta Rūta ir Augustas Miliauskai. M. Miliauskienė juokavo, kad prasidėjus pirmosioms stovykloms ji stebėdavosi, kaip kaimynai ištveria tokį triukšmą – ir dėkojo už kantrybę, o sūnui linkėjo stiprybės ir toliau puoselėti brolio Liudo pradėtus darbus.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 301 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,