Tenka mokytis priimti pagalbą, dalintis gyvenimu su kitais, panašaus likimo asmenimis globos namuose. Bet tai – ne bėda, tai – galimybė išsaugoti savo gyvybingumą, leisti laiką su kitais, kurti naujus ryšius, atrasti puikių veiklų savirealizacijai, dalintis mažais džiaugsmais su kolegomis ir darbuotojais.

Šį kartą norime pasidalinti Viliaus Gaigalaičio globos namuose vykusios Pyragų dienos įspūdžiais ir akimirkomis. Socialinė darbuotoja Inga Mikalauskienė, projekto „Kepu, dalinuosi ir ragauju“ iniciatorė, pasikvietė į talką gyventojus Veroniką Bozikienę, Algimantą Brazaitį, Remigijų Šlionskį ir kepė pyragus. Diena pasirinkta neatsitiktinai, prieš pat Atvelykį, kad vaišinantis tuo pačiu ir šventė būtų paminėta.

Smagus pasiruošimas ir pats procesas suteikė daugybę gerų emocijų. Veronika plakė kiaušinius, Remigijus pjaustė obuolius, Algimantas svėrė ir seikėjo visus reikalingus pagal receptūrą produktus. Projekto sumanytoja ir vadovė Inga gyrė pagalbininkus ir džiaugėsi, kad visas veiklas atliko jie, pritaikydami iš savarankiško gyvenimo atsineštas žinias ir įgūdžius. Kol pyragai kepė, komanda vaišinosi kava ir aptarė, ką skanaus galėtų iškepti kitą kartą, nes šis projektas bus tęsiamas. Šį kartą komanda iškepė tris pyragus: obuolių, varškės ir velykinį zuikį, kuris buvo toks gražus, kad net pjaustyti niekas nenorėjo. Ragauti ir vaišintis pyragais buvo pakviesti globos namų gyventojai ir darbuotojai. Visi gyrė kepėjus, pyragus, džiaugėsi gražia bendryste prie šventinio Atvelykio stalo.

Artumas, nuoširdumas, geras žodis svarbu visiems. Seniems ir vienišiems – ypač. Pažadėkime kiekvienas sau, kad nors mažą veiksmą atliksime kartą per dieną, per savaitę, per mėnesį, nors per metus, kad mums pažįstamas ar nepažįstamas senas žmogus pasijustų reikalingesnis, naudingesnis, kažką naudingo atlikti galintis.

J. Paulikienės nuotraukos: