Mano Gargždai



Geriausių mokyklų reitinge „Vaivorykštė“ – trisdešimt trečia

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Iš trijų rajono gimnazijų geriausiai įvertinta „Vaivorykštė“. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr. Iš trijų rajono gimnazijų geriausiai įvertinta „Vaivorykštė“. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius šalies ugdymo įstaigų reitingų rezultatus, tarp kurių puikuojasi ir Klaipėdos rajono bendro lavinimo mokyklos. Geriausiai tarp gimnazijų šiemet įvertinta „Vaivorykštė“, kuri reitingų lentelėje pakilo per 26 pozicijas, blogiausiai – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija.

 

„Vaivorykštė“ – 33-čioje vietoje

Šiais metais geriausių Lietuvos gimnazijų, atsirenkančių mokinius pagal pažangumą, trejetukas nesikeitė. Jomis tapo Vilniaus licėjus (savo poziciją išlaikantis nuo 2014 metų), Kauno technologijos universiteto gimnazija bei Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Geriausia gimnazija, neatsirenkančia mokinių, šalyje jau ketvertus metus iš eilės tapo Klaipėdos licėjus. Į antrą poziciją iš aštuntos šiemet šoktelėjo Kauno „Saulės“ gimnazija, į trečią iš dešimtos – Vilniaus Gabijos gimnazija. Keletą metų iš eilės antroje vietoje buvusi Panevėžio J. Balčikonio gimnazija smuktelėjo į ketvirtąją vietą, o Šiaulių J. Janonio gimnazija stabiliai išlieka penktoje pozicijoje.

Iš trijų rajono gimnazijų, žurnalo „Reitingai“ pateiktame geriausių mokyklų, nesirenkančių mokinių sąraše, aukščiausiai išlieka Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija – 33-oji vieta. Palyginti su 2018 metais, ši ugdymo įstaiga pakilo iš 59 pozicijos. 2017-aisiais ji buvo 66, 2016-aisiais – 44 pozicijoje.

Šiemet iš 297-osios vietos į 184-ąją pakilo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, o Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija iš 116-osios pozicijos krito į 221-ąją.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet buvo skaičiuojami visų abiturientų, 2018 m. baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkiai. Taip pat vertinta ir kiek dvyliktokų konkretų valstybinį egzaminą išlaikė vienu šimtuku, kiek dviem, trimis, keturiais ir penkiais. Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta ir kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba vadinamąsias tikslines studijų vietas. Apžvelgta, kiek gimnazijų mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus.

Šiemet pirmą kartą buvo vertintas ir mokinių nubyrėjimas, kiek mokinių buvo priimta mokytis vienuoliktoje klasėje ir kiek jų baigė dvyliktą klasę.

 

Aukštas „Minijos“ progimnazijos šuolis

Žurnalas „Reitingai“ pateikė palyginamąjį pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimą. Šį kartą buvo nagrinėti mokinių akademiniai pasiekimai ir „balsavimas kojomis“.

Tarp mokyklų, nebijančių viešai parodyti savo indėlio į ketvirtokų sėkmę, pirmoji tapo Panevėžio rajono Dembavos progimnazija, šoktelėjusi iš 107 pozicijos. Į šią reitingų lentelę pateko ir Gargždų „Minijos“ progimnazija, kuri užėmė 65-ąją vietą (2017 metais – 101).

Labiausiai nebijanti viešai parodyti savo indėlio į aštuntokų sėkmę ugdymo įstaiga tapo Klaipėdos Tauralaukio progimnazija. Aukšta, 8-ąja pozicija, šiame reitinge gali didžiuotis „Minijos“ progimnazija, pakilusi iš 89-osios pozicijos.

Į „balsavimo kojomis“ (mokinių nubyrėjimo) reitingą pateko Klaipėdos rajono Kvietinių mokykla-darželis. Skelbiama, jog šioje įstaigoje 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo 4 pirmos klasės mokiniai, o 2018 metais ketvirtokų liko tik 2.

Taip pat šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmą kartą išskyrė 30 stiprių ir 150 silpnų Lietuvos mokyklų. Tiesa žurnale pažymima, kad silpnosios mokyklos – tai silpną geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos.

Į stipriųjų trisdešimtuką nepateko nė viena rajono bendrojo ugdymo įstaiga, o tarp silpnųjų įvardytos Endriejavo pagrindinė mokykla, I. Simonaitytės bei J. Šaulio gimnazijos.

 

Į stipriųjų trisdešimtuką nepateko nė viena rajono bendrojo ugdymo įstaiga. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

 

Daugiausiai pinigų – Pašlūžmio mokyklai-daugiafunkciam centrui

Žurnale analizuota, kiek mokykloje per metus vienam mokiniui skiriama bendrų išlaidų. Pastebima tendencija, jog kuo švietimo įstaigoje mažiau mokinių ir kuo prasčiau joje mokomasi, tuo dosniau tokios mokyklos finansuojamos. Pabrėžiama, kad daugiausiai lėšų mokyklos gauna iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei iš savivaldybių.

Žurnale rašoma, jog daugiausiai finansinių nesusipratimų galima matyti aštuoniose Lietuvos savivaldybėse, tarp kurių – ir Klaipėdos rajonas. Argumentuojama tuo, jog čia netrūksta pustuščių itin brangiai kainuojančių ugdymo įstaigų, „kurių vaikus net su taksi vežioti į geriausias tos savivaldybės mokyklas kainuotų 3 kartus pigiau.“

Pavyzdžiui, pateikiama, kad Klaipėdos rajono Ketvergių pagrindinėje mokykloje vienam mokiniui per metus atitenka 2 517 eurų, o Pašlūžmio mokykloje-daugiafunkciame centre – net 5 118 eurų, kai tuo tarpu Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla gauna tik 1 930 eurų. Kvietinių mokykloje-darželyje vienam mokiniui per metus skiriama 2 436 eurai, o Drevernos mokykloje-darželyje kone dvigubai – 4 065 eurai.

 

Prasčiausios matematinės žinios – „Kranto“ moksleivių

„Reitingai“ paskelbė prastas žinias apie matematikos mokymąsi. Paskaičiuota, kad Lietuvos visų dešimtokų matematikos žinių vidurkis tesiekia vos 4,74 balo iš dešimties. Skelbiama, jog taip blogai dar nėra buvę. Matematikos žiniomis pasipuikuoti negali ir kai kurių rajono švietimo įstaigų dešimtokai.

Lentelėje, kai tikrintų mokinių skaičius nuo 1 iki 9, pernai matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkis prasčiausias buvo Endriejavo pagrindinėje mokykloje, kur šis skaičius siekė 3,11 balo, kai tuo tarpu lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzamino vidurkis čia siekia 5,11 balo.

Matematikos egzamino vidurkis Lapių pagrindinėje mokykloje yra 3,88 balo, lietuvių kalbos – 5,38 balo. Lygiai 4 balų vidurkis iš matematikos egzamino paskaičiuotas Vėžaičių pagrindinėje mokykloje, čia lietuvių kalbos vidurkis siekia 5,8 balo. Judrėnų S. Dariaus pagrindinės mokyklos moksleivių matematinių žinių vidurkis yra 4,5 balo, lietuvių kalbos – 5 balai. Dovilų pagrindinės mokyklos dešimtokai matematikos egzaminą išlaikė nežymiai geriau, čia vidurkis siekia 4,57 balo, tačiau lietuvių kalbos – prasčiau (4,43 balo). Vienodi matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzaminų vidurkiai, 5,75 balo, apskaičiuoti Ketvergių pagrindinėje mokykloje (lietuvių kalbos – 7,75 balo), Dituvos pagrindinėje mokykloje (lietuvių kalbos – 7,11 balo) bei Kretingalės pagrindinės mokyklos (lietuvių kalbos – 5,88 balo).

Reitinge, kai tikrintų mokinių skaičius nuo 10 iki 24, matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkis prasčiausias buvo Agluonėnų pagrindinėje mokykloje. Jis čia siekia 3,7 balo, kai tuo tarpu lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 6,9 balo. Plikių I. Labutytės pagrindinėje mokykloje dešimtokų matematikos žinios įvertintos kiek geriau, vidurkis siekia 4,4 balo. Čia lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 6,7 balo.

Itin prasta situacija pasižymi ir Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla. Čia dešimtokų matematikos egzamino vidurkis nesiekia net 3 balų (2,94 balo). Lietuvių kalbos egzamino vidurkis – 5,97 balo.

 

Rajono mokyklose gerai jaučiasi 60,5 proc. moksleivių

Žurnale sudarytas ir 2019 m. savivaldybių reitingas pagal švietimo parametrus. Šįkart buvo vadovaujamasi ne akademiniais pasiekimais, o mokinių savijautos, pagalbos, stojimo į nemokamas vietas ir kitais parametrais. Pagal šį reitingą, iš 60 savivaldybių, Klaipėdos rajonas atsidūrė 20 pozicijoje. Pirmoje vietoje – Druskininkų savivaldybė, antroje – Vilniaus miesto, trečioje – Ignalinos rajono savivaldybės. Prasčiausiai įvertintos Pagėgių ir Rietavo savivaldybės.

Reitinge fiksuojama, jog Klaipėdos rajone vidutinis mokytojų amžiaus vidurkis yra 49 metai, čia mokyklose gerai jaučiasi 60,5 procentų moksleivių, į aukštąsias mokyklas 2018 metais įstojo 67,4 proc. mokinių, 21,9 proc. jų metė studijas šalies aukštosiose mokyklose per pirmuosius dvejus studijų metus. Klaipėdos rajono moksleiviai dažniausiai renkasi slaugos, politikos mokslų, mechanikos inžinerijos, kineziterapijos ir estetinės kosmetologijos profesijas.

 

Klaipėdos rajono mokyklose gerai jaučiasi 60,5 procentų moksleivių. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

 

Žurnale nagrinėjami ir Lietuvos mokyklų darbuotojų (kurių absoliuti dauguma yra būtent mokytojai) 2019 metų vasario mėnesio atlyginimų neatskaičius mokesčius vidurkiai. Buvo lyginamos tos pačios savivaldybės ir to paties tipo mokyklos bei pateikti didžiausi skirtumai. Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos darbuotojų atlyginimų vidurkis siekia 1 200 Eur, o Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos – 962 Eur. Ketvergių pagrindinėje mokykloje atlyginimų vidurkis yra 1 187 Eur, kai tuo tarpu Judrėnų S. Dariaus pagrindinėje mokykloje – 707 Eur.

Žurnale paskelbtos ir iškilių, atsidavusių pedagogų pavardės. Tarp jų pateko dvi Gargždų „Minijos“ progimnazijos pedagogės: geografijos mokytoja Angelė Pakamorienė ir biologijos mokytoja Dalė Razguvienė.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 247 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,