Gargždų miesto 766-ojo gimtadienio renginiai startavo penktadienio pavakarę, kuomet gargždiškiai ir miesto svečiai buvo pakviesti į vietos gidės Monikos Vasylienės organizuotą ekskursiją „Žydiškieji Gargždai“ bei Kultūros centro vaikų dailės studijos ir „Nomedos“ dailės klubo parodos atidarymą. Vakaro kulminacija tapo litvakiškos muzikos atstovų, grupės iš Kauno „Rakija Klezmer Orkestra“ koncertas.

Vadovę apipylė gėlėmis

17 val. į Gargždų kultūros centro fojė sugužėjo mažieji dailininkai, lydimi tėvelių – pristatyta išskirtinė vaikų darbų paroda „Vasaros sapnas“. Susirinkusiųjų akis džiugino dekoruotos pagalvėlės, vasaros žibintai bei gausybė linksmų paveikslėlių.

„Visada gausios, spalvotos, ryškios ir profesionalios parodos džiugina ne tik Kultūros centro vadovus, bet ir renginius lankančiuosius, puikiai reprezentuoja įstaigą“, – kalbėjo Kultūros centro renginių ir teatro režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė.

Gražių žodžių dailės studijos vadovei Nomedai Jokubaitienei negailėjo ir Kultūros centro laikinoji direktorė Asta Vaičiulienė bei Gargždų muzikos mokyklos choreografė Giedrė Malūnavičienė, kurios auklėtinės parodos svečius pasveikino šokiu.

„Ką reiškia „Vasaros sapnas“? Tai – greitai išsipildysianti svajonė mėgautis laisve saulėtoje gamtoje, žydinčioje pievoje poilsiaujant, taip pat leidžiant vakarus prie žibintų, o pagalvės – galimybė miegoti iki vidurdienio, nes jau netrukus nereikės anksti keltis į mokyklą“, – pavadinimo simboliką aiškino režisierė.

N. Jokubaitienė pasakojo, pagal profesiją esanti dizainerė, mėgstanti namus dekoruoti gražiais, vientisais papuošimais, todėl ir vaikus paskatino ne tik tapyti paveikslus, bet meno kūriniais paversti ir pagalves bei žibintus: „Mano studiją lanko dviejų tipų vaikai, tiek vieni, tiek kiti – savaip kūrybingi. „Tepliukai“ taškosi dažais laisvai, jie dekoravo pagalves, o „krapštukai“ – labiau grafikai, viską darantys kruopščiai, preciziškai. Jie kūrė miniatiūras.“

Vadovė pridūrė, kad pagalvės kurtos apie porą mėnesių, o miniatiūros galutinį vaizdą įgavo vos po poros pamokų. Ji susirinkusiems atskleidė, kad sunkiausia – paruošti jaunąjį menininką. Mažieji turi pateikti nemažai eskizų, išreikšti keletą idėjų, taip skatinama dailininkų fantazija.

N. Jokubaitienė dėkojo vaikams už kantrybę bei nepraleido progos pasidžiauti ir savo jauniausia ugdytine, vos dviejų metų Ela, kurios kūriniai taip pat eksponuojami parodoje.

Po kalbų ir sveikinimų mažieji pasinaudojo proga padėkoti vadovei – apipylė ją gėlėmis.

Ekskursija – žydų bendruomenei atminti

Aktyvius miesto gyventojus, besidominčius istorija, prasmingai paminėti gimtadienio renginių pradžią pakvietė gidė Monika Vasylienė, gargždiškiams negailinti nemokamų ekskursijų po miestą įvairiomis progomis.

Nors pliaupė lietus, pasivaikščioti po Gargždus ieškant žydiškosios istorijos pėdsakų, susirinko nemažas būrys interesantų. Jiems pristatyti svarbiausi žydų pastatai, pasakoti kasdienybės niuansai, kalbėta apie šventes, tradicijas, garsias asmenybes.

„Mums, krikščionims, Dievas davė 10 įsakymų, žydams – kelis šimtus: kaip rengtis, gaminti, pavyzdžiui, nemaišyti mėsos ir pieno produktų, nevalgyti jūros gėrybių. Jiems nebuvo galima maišyti lininių ir vilnonių audinių, turėdavo švęsti šeštadienius. Moteris neprivalėdavo eiti į sinagogą, užtekdavo vyrų maldos. Vyrai nešiojo mažas kepuraites, jos reiškia, kad jie yra tarp žemės ir Dievo, o ne aukščiau jo“, – pasakojo gidė.

Po ekskursijos gargždiškiams įteikta dovana – linijinių šokių kolektyvas „Gargždų kregždutės“, skambant gyvai grupės „Rakija Klezmer Orkestra“ muzikai, pakvietė kartu sušokti tradicinį žydų šokį.

„Visi skundžiasi, kad Gargžduose nėra ką parodyti atvykusiems žmonėms, neturime įspūdingo architektūrinio palikimo, bet turime paveldą, kuris, deja, buvo pamirštas. Gargždai buvo daugiatautis miestas, bet mažai apie tai žinome. Todėl „Rakija Klezmer Orkestra“ koncertas – įžanga į kultūrinės atminties atgaivinimą, proga suprasti, kad mūsų miestas yra turtingas“, – miesto bendruomenės iniciatyvą pristatė Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja Regina Šiurytė-Šimulienė.

Parodos atidarymo akimirkos – S. Vaičienės nuotraukose: