Mano Gargždai



Raimundas Daubaris: „Mokyklų išsaugojimas lemia gyvenviečių likimą“

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Raimundas Daubaris. Redakcijos archyvo nuotr. Raimundas Daubaris. Redakcijos archyvo nuotr.

Pastarųjų metų įvykiai šalies švietimo sistemoje parodė, kaip svarbu politikams siekti kryptingo bendradarbiavimo, įsiklausyti ir atsakingai reaguoti į akademinės bendruomenės išsakytus pastebėjimus. To svarbu laikytis ne tik šalies mastu, bet ir čia, Klaipėdos rajone, kur švietimo problemų taip pat apstu.

 

Suprasdami švietimo svarbą, dar pernai kartu su buvusiu LR Seimo nariu Broniumi Markausku į Gargždus pakvietėme atvykti Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, akademiką Eugenijų Jovaišą, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorių Aidą Aldakauską. Susitikime dalyvavo ir tuometinės Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas, atvyko ir gausus būrys Klaipėdos rajono švietimo bendruomenės atstovų. Tuo metu kaip tik šalyje buvo įvestas prieštaringų visuomenės nuomonių susilaukęs etatinis mokytojo darbo apmokėjimas, tad itin reikalingos ir svarbios diskusijos metu Savivaldybės švietimo skyriaus atstovai ir ugdymo įstaigų vadovai turėjo progą išsakyti savo nuogąstavimus bei problemas. Tikriausiai dėl to, jog Klaipėdos rajone nuolat vyko panašios konsultacijos, gyvi susitikimai, rajono pedagogai nedalyvavo masiniuose streikuose.

Jau tada kreipėmės į E. Jovaišą su prašymu tarpininkauti Vyriausybėje dėl finansavimo mokyklos statyboms Slengiuose. Prisimenu, jog Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas su džiaugsminga nuostaba priėmė šią žinią, mat kitur ugdymo įstaigos užsidaro, o mes, priešingai, ruošiamės statyti. Ir nors rajonas auga, priemiesčio apylinkėse gyventojų skaičius vis didėja, turime pripažinti, kad ne visose vietovėse situacija džiugina. Todėl rajono valdžios šiandien laukia rimti iššūkiai.

Kol vienur bandoma išspręsti vietų mokyklose ir darželiuose trūkumo klausimą, kitur, deja, priimami nepopuliarūs sprendimai – ugdymo įstaigos uždaromos. Kodėl? Priežastys paprastos – trūksta mokinių. Be to, ugdymo įstaigos nebeįstengia pritraukti ir išlaikyti kompetentingų mokytojų. Natūralu, kad niekas nenori dirbti įstaigoje, kurioje nenusimato karjeros perspektyvų, o ateitis miglota. Tačiau priimdami tokius dažnai visuomenėje neigiamai vertinamus sprendimus, prieš tai turėtume viską racionaliai įvertinti, nes nei viena rajone uždaryta mokykla iki šiol neatgimė. Stebuklais tikėti tikriausiai ir šiandien neverta.

Galiu pateikti pavyzdį – tai Kvietinių ir Judrėnų mokyklos. Kvietinių pradinė mokykla savo egzistenciją baigė natūraliai, be skausmo, tėvams vaikus pervedus į Gargždų mokymo įstaigas. Buvusiose patalpose bus įkurta viena papildoma darželio grupė, tad naudą pajus tiek Kvietinių, tiek Gargždų gyventojai, kurie susiduria su vietų darželiuose stoka. Viliuosi, jog Kvietiniuose gyvenantys vaikai Gargžduose gaus geresnę mokymo kokybę, galės naudotis turtingesne mokymosi baze. Nereikia baimintis ir dėl atstumo, juolab, kad kaimas nuo rajono centro nutolęs vos 6 kilometrų atstumu, o pavėžėjimo sistema veikia puikiai.

Visai kitokia situacija Judrėnuose. Šiandien Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinė mokykla vaidina itin svarbų vaidmenį viso miestelio gyvenime, galintį nulemti ir jo likimą. Jeigu, neduok Dieve, užsivertų šios ugdymo įstaigos durys, nemanau, kad kokia nors jauna šeima norėtų įsikurti tokiame atokiame, ganėtinai toli nuo Gargždų nutolusiame miestelyje. Tikriausiai įvyktų grandininė reakcija, kuri paspartintų gražios gyvenvietės likimą. Neaišku, kam būtų reikalingas Veiviržėnų kultūros centro Judrėnų skyrius, į kurį buvo investuota kone 1 milijonas litų, būtų nuspręstas ir bibliotekos ar seniūnijos likimas. Sumažėjus gyventojų skaičiui, užsidarytų ir maisto prekių parduotuvės, žodžiu, turėtume dar vieną tuščią gyvenvietę.

Mano manymu, rajono valdžios sprendimas išsaugoti mokyklą sumažinus 0,5 direktoriaus pavaduotojo etato, buvo teisingas. Prie to prisidėjo ir tėveliai, ir visa ugdymo įstaigos bendruomenė. Nepaisant to, mokyklos vadovybei dar reikės labai pasistengti, kad labiau pritrauktų vaikus į nykstančias klases.

Štai – du pavyzdžiai, dviejų gyvenviečių, o tuo pačiu ir žmonių likimai. Džiaugiuosi, kad kaip Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys prisidėjau prie Judrėnų mokyklos, o gal ir viso miestelio išsaugojimo. Tik kalbėdamiesi, tardamiesi galime priimti teisingus ir reikalingus sprendimus, kokių mes šiandien dažnai pasigendame.

Jeigu būčiau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, vienas iš pirmųjų mano darbų būtų pagalba Klaipėdos rajono savivaldybės vadovybei sprendžiant iššūkius susijusius su švietimo bazės kūrimu. Šiandien mes negalime ignoruoti sparčiai augančių vietovių, tiek Priekulės, Dituvos ar Ketvergių, o juo labiau Sendvario seniūnijos gyventojų. Tėvams vaikus į darželius reikia vesti šiandien, o mokykla turi būti kuo arčiau namų.

Esu už mokyklų, kurios dar turi perspektyvų, išsaugojimą ir naujų atsiradimą. Tarkimės, diskutuokime ir spręskime kartu, tik taip gimsta geriausi sprendimai.

 

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos LR Seimo rinkimų sąskaitos.

Užsakymo nr. SR04-2019

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 152 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,