Mano Gargždai



Įsigaliojo naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Šių metų liepos 23 d. aplinkos ministras pakeitė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles.

 

Dauguma pakeitimų yra skirti siekiant pagausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje. Trūkstant plėšriųjų žuvų, prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet ir viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Uždraudus verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose žuvų išteklių būklė pagerėjo apie du kartus, tačiau plėšriųjų žuvų ištekliai dėl intensyvios šių žuvų mėgėjų žvejybos gausėja ne taip sparčiai. Pavyzdžiui, bendra Kauno marių žuvų biomasė per 5 metus išaugo beveik 4 kartus, kuojų ištekliai per šį laikotarpį pagausėjo 10 kartų, sterkų – daugiau nei 2 kartus, tuo tarpu lydekų ištekliai nepagausėjo – išliko panašūs kaip 2014 m.

Siekiant pagausinti lydekų išteklius, 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis. Nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žvejojant masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Bendras leidžiamų naudoti įrankių kiekis nepasikeitė – leidžiama naudoti 4 žvejybos įrankius, tačiau nuo šiol įrankius, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę (skritulius, vėliavėles ar meškeres), jei masalui naudojama žuvelė, leidžiama naudoti tik 2. Šis ribojimas netaikomas žvejojant Kuršių mariose.

Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, jei žvejojama Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis nei 5 ar 7 kg. Stintų ir invazinių vėžių sugavimo kiekis neribojamas.

Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.

Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų, galinčius pradėti mažinti šių žuvų išteklius.

Nuo šiol Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. Be to, Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.

Panaikinta išimtis, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų bei vėžių gaudymas. Išimtis, leidžianti upėtakių neršto metu gaudyti invazinius vėžius, panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.

Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.

Buvo nustatyta nemažai atvejų, kai salačių neršto metu šios žuvys buvo neteisėtai gaudomos naktį. Siekiant apsaugoti salačių išteklius ir palengvinti žvejybos kontrolę, nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d. visoje Neries upėje bus draudžiama žvejoti naktį.

Nuo šiol visoje Lietuvos teritorijoje draudžiama gaudyti plačiažnyplius vėžius. Mokslininkų duomenimis, plačiažnyplių vėžių per 100 metų sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Atsižvelgiant į tai, plačiažnypliai vėžiai įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Plačiažnypliai vėžiai nyksta dėl invazinių vėžių plitimo, ligų, nemažą įtaką jų populiacijoms daro unguriai, vandens žinduoliai ir žvejai. Mokslininkai prognozuoja, kad nesiėmus jokių veiksmų, plačiažnypliai vėžiai visiškai išnyktų iki 2060 m.

Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (Buveinių direktyva) taip pat įpareigoja palaikyti gerą plačiažnyplių vėžių populiacijos būklę.

Kadangi per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą ir per žvejybos leidimus platinančias institucijas tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams yra galimybė nesudėtingai ir greitai gauti leidimus mėgėjų žvejybai, panaikinama iki šiol taisyklėse buvusi lengvata žvejybos varžybų dalyviams žvejoti be leidimų.

Gera naujiena žvejojantiems karšius. Dabar Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, išskyrus polderius.

Vis daugiau žvejų mėgėjų žiemą žvejoja seliavas, todėl seliavų, kaip ir stintų, žvejybai nuo ledo bus leidžiama naudoti ne 6, bet 12 kabliukų.

Rudens žvejybos draudimų metu didesnėje upės atkarpoje turės galimybių žvejoti vilniečiai. Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d., nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės, bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 289 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,