Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad jau daugiau nei mėnesį galioja reikalavimas darbo skelbimuose nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį. Darbdavys gali pasirinkti, ar skelbti tik siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį, ar nurodyti tik dydžio intervalą, ar į darbo skelbimą įtraukti ir dydį, ir intervalą.

Nuo šių metų liepos 27 d. įsigaliojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato darbdavio pareigą darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

„Pirmiausia norime atkreipti darbdavių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, dėmesį į šią naują jiems įtvirtintą pareigą, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Į galimus Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbdaviams nurodyti siūlomą atlyginimą darbo skelbime pažeidimus, Darbo inspekcija reaguoja gavusi pranešimus ar skundus. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu atkreipiamas dėmesys, ar ši nuostata nėra pažeidžiama.“

Kol kas skundų gauta nedaug, ne visi skunduose pateikti pažeidimai pasitvirtino.

Darbo kodeksas numato, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomą darbo užmokestį. Kur skelbimas yra skelbiamas – darbdavio pasirinkimas.

Papildomai reikėtų priminti apie darbdavio pareigą, susijusią su nuasmenintų duomenų apie darbo užmokestį teikimu. Ši nuostata galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai.

Viešas darbo užmokesčio skelbimas įneša skaidrumo, prisideda prie darbuotojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą ir nediskriminavimą užtikrinimo bei sustiprina darbuotojų derybines galias.

Atsakomybė už minėtų Darbo kodekso nuostatų pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.