Mano Gargždai



Gintautas Kniukšta: „Ateinu dirbti gimtajam kraštui, o ne politikuoti“

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Kandidatas į LR Seimo narius Gintautas Kniukšta. Asmeninio archyvo nuotr. Kandidatas į LR Seimo narius Gintautas Kniukšta. Asmeninio archyvo nuotr.

Taip trumpai reikėtų įvertinti mano visą rinkiminę kampaniją Gargždų rinkimų apygardoje.

 

Esu šio krašto žmogus, čia gimęs, čia augęs, čia baigęs mokyklą, turiu sukaupęs didžiulę politinę patirtį, jau buvau išrinktas į Seimą, vadovavau Kaimo reikalų komitetui tuo metu, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, apgynėme Lietuvos ūkininkų interesus, neleidome parduoti žemės užsieniečiams, iškovojome 10 metų pereinamąjį laikotarpį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas, kuriam vadovavau, buvo stiprus kaip kumštis, vieningas ir drąsus, nebuvo politinių peštynių, nebuvo atskirųjų nuomonių, mano vadovavimo komitetui metu, pavyzdžiui, daugybę kartų padidėjo finansavimas ekologiškai ūkininkaujantiems, linų augintojams išmokos už hektarą siekė 1200 litų (vėliau sumažėjo iki 400 litų), ūkininkai pradėjo pirkti dažytą pigesnį dyzeliną, buvo sumažintas iki 5 proc. pridėtinės vertės mokestis mėsai ir žuviai, pagerėjo žvyrkelių asfaltavimas, o tiesioginės išmokos ūkininkams Lietuvai įstojus į ES padidėjo nuo 25 iki 55 procentų.

Dabar atkakliai su bendražygiais ginu Lietuvos miškus, vadovauju sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“, įrodėme, kad miškų reforma yra neteisėta, tą pripažino ir Konstitucinis Teismas, sąjūdžio iniciatyva Seimas priėmė įstatymą, kuris apriboja miškų išpardavimą užsienio kompanijoms.

Nuo ko pradėsiu, jeigu būsite išrinktas į Seimą šį rudenį? Rajone jaučiasi sąstingis, nebijau to žodžio, todėl pradėsiu nuo parlamentinės kontrolės. Vešiu į Gargždus ministrus ir rodysiu autobusų stotį, kuri nė kiek nepasikeitė nuo to laiko, kai aš išvykau studijuoti, rodysiu kultūros namus, nuo kurių jau byra tinkas ir kuriuose su šviesios atminties Vytautu Rimavičiumi svajojome apie ištaigingus rūmus, į kuriuos važiuos savo darbus pristatyti visi didieji Lietuvos menininkai.

Rodysiu rajono žvyrkelius ir klausiu susisiekimo ministerijos vadovų, kodėl jie asfaltuojami taip lėtai ir kone prasčiausia Lietuvoje? Raginame grįžti emigrantus, o ką darome, kad visiems vaikams rajone užtektų darželių, kad Gargždai taptų patogiu ir jaukiu miestu, į kurį plūstų gyventi žmonės iš uostamiesčio, turėtų kur praleisti laisvalaikį ir neštų mokesčius į rajono biudžetą, kaip suremontuoti griūvančius Priekulės namus, prikelti naujam gyvenimui užmirštus rajono miestelius.

Žmonės pavargo nuo sveikatos apsaugos, švietimo reformų, nuo neaiškių centrinės valdžios planų, nuo komandų iš Vilniaus, turime ir privalome daugiau pasitikėti savivalda, atiduoti jai daugiau teisių, žmonės turi pajusti, kad valdžia prasideda nuo seniūnijos, nuo seniūno.  

Iš karto užregistruočiau du įstatymų projektus ir pradėčiau derybas su Vyriausybe, kad jau nuo kitų metų būtiniausi maisto produktai būtų parduodami tik su 5 procentų pridėtinės vertės mokesčiu, o ekologiški su nuliniu tarifu, siekčiau sugrąžinti miškininkus į darbus, kad būtų užtikrinta ir veikianti miškų priežiūra, Seime guli įstatymas, kurį reikia nedelsiant priimti, kad rajono ūkininkai savo produkciją galėtų parduoti be jokių viešųjų pirkimų konkursų senelių namams, mokykloms, vaikų darželiams.

Daug metų pažįstu dabartinį rajono merą Bronių Markauską, jis mane taip pat pažįsta, tik pradėjęs rinkimų kampaniją, susitikau su juo ir aptarėme svarbiausias rajono problemas. Aš ateinu dirbti gimtajam kraštui, o ne politikuoti. Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatoriui Česlovui Tarvydui, kuris padėjo pargabenti į Lietuvą Vasario 16-osios akto signataro Jurgio Šaulio archyvus ir daiktus, pažadėjau asmeniškai globoti Gargždų krašto muziejų, kad ne tik kraštiečiai, bet ir visa Lietuva susipažintų su gimtojo krašto istorija.  

Pažadėjau su Lapių bendruomene kitais metais surengti visos Žemaitijos girių šventę. Kai su tėvukais aptardavome mano atliktus darbus Seime, tėvas su šypsena vis primindavo paliktą be asfalto kelią į gimtuosius Rudaičius.

Praėjo penkiolika metų. Tėvų nebėra, asfalto į kaimą iki šiol taip pat nėra... Kai šią istoriją papasakojau Judrėnuose, žmonės sukruto: turite padėti ir mums, yra toks kelias... Vakar nuvažiavau į Kretingalę, seniūnas žodžių neieškojo kalbėdamas apie politikus, bet pokalbis vėl sukasi apie kelius. Jau prieš keletą metų žadėta nutiesti asfaltuotą kelią iš Kretingalės į Plikius...

Ar padėsiu? Būtinai padėsiu, juk už mane rugsėjo 8 dieną balsuoti kviečia ir Gargždų miesto garbės pilietis Bronius Kalvaitis, ir rašytojas Arvydas Juozaitis, ir Vėžaičių gyventoja, vyriausioji mokslo darbuotoja Danutė Karčiauskienė, ir Nacionalinės premijos laureatas aktorius Kostas Smoriginas, ir akademikas Romualdas Grigas, o rajono kaimynas - Rietavo meras Antanas Černeckis sako, kad būčiau tikras kraštų atstovas Lietuvos Respublikos Seime.

Ačiū visiems, ačiū už paramos žodžius, nuoširdžius linkėjimus. Būkime kartu ne tik per rinkimus.

Pagarbiai kraštietis Gintautas Kniukšta.

 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Gintauto Kniukštos rinkimų sąskaitos.  

Užsakymo nr. SR25-2019

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 436 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,