Mano Gargždai



Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasitinka E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Olesios Kasabovos nuotr. Olesios Kasabovos nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms šįmet dedikavo 14 renginių 5 šalies miestuose. Netrukus publika bus pamaloninta ir vienintele E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“.

 

Lapkričio 22 ir 24 dienomis Klaipėdos Žvejų rūmuose, o gruodžio 3 dieną Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, atgis vienintelė kompozitoriaus Eduardo Balsio opera „Kelionė į Tilžę“. Naujam sceniniam gyvenimui ją prikelia režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Pastatymo muzikos vadovas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė sako, kad premjera taps vienu ryškiausių E. Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje ir kartu vienu svarbiausių jubiliejinio teatro sezono įvykių: 2020 m. sausį sukanka 200 metų, kai Klaipėdoje buvo pastatyta pirmoji opera.

 

Daug renginių, daug miestų

„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2019 m. pradžioje simboliškai paskelbė iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių metų pradžią ir jo atminimui šįmet skyrė net 14 renginių, skambėjusių 5 šalies miestuose. Publika buvo pamaloninta E. Balsio muzikos simfoniniu koncertu, baletu „Eglė žalčių karalienė“ ir kompozitoriaus dainų koncertu „Aš – senas jūrininkas“. Finaliniu E. Balsio jubiliejinių metų akcentu netrukus taps operos „Kelionė į Tilžę“ premjera“, – džiaugiasi L. Vilimienė.

Ji akcentuoja, kad po 40 metų naujam gyvenimui atgimstanti E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – svarbus įvykis ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai. Tai kone ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriame jis panaudojo visą sukauptą kompozitoriaus patirtį, kuriam preciziškai kaupė medžiagą bei ilgai ieškojo tinkamo scenarijaus. Sumanymas įgavo pagreitį, kai E. Balsiui buvo pasiūlyta Hermano Zudermano novelė „Kelionė į Tilžę“. Nors po pirmosios kūrinio premjeros 1980 m. buvo sakoma, kad tuometiniai klausytojai nesugebėjo priimti savo laikmetį pranokusios operos, L. Vilimienė neabejoja, kad dabar teatro gerbėjai ją tinkamai įvertins. Neseniai sostinės publika pilnoje LNOBT salėje klausėsi kito klaipėdiečių repertuare esančio nacionalinio pastatymo – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“.

 

E. Balsio Requiem

Režisierius Gytis Padegimas teigia, kad „Kelionė į Tilžę“ – tarsi E. Balsio Requiem, nes kompozitorius ją parašęs tegyveno ketverius metus. Tad vienintelė jo opera – išjausta ir patirties subrandinta. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, žmogiškosios būties kelionės temas.

Beje, pirmasis operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymas 1980 m. nuvylė autorių, nes buvo pernelyg konservatyvus: E. Balsys tikėjosi panaudoti medijas, bet jų nebuvo, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.

„Labai jaudinuosi, statydamas šią operą. Būtina įtvirtinti „Kelionę į Tilžę“ tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių, kaip „Gražina“ ar „Pilėnai“. Tai užduotis ir klausytojui: ateiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiūrovų priklausys, ar opera nedings iš repertuaro. Žiūrovai „balsuoja kojomis“. Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiais metais išskleidė platų E. Balsio kūrybos spektrą, tad palaikykime teatrą ir ateikime. Reikia, kad visi žinotų, jog E. Balsys buvo didis šalies kompozitorius!“ – kviečia G. Padegimas.

 

Marių vėjo nugairinta scenografija

Scenografė Birutė Ukrinaitė nesistengė tiksliai atkurti etnografinių Mažosios Lietuvos kostiumų detalių: jos bus pastebimos tik akylam stebėtojui. Kostiumai operai „Kelionė į Tilžę“ dažnai išeidavo netikėti, nes buvo pasitelkta batikos technika. Damos galės pasigrožėti, iš ko ir kaip jie pagaminti. O scenografijos sprendimas siejasi su H. Zudermano papasakota istorija, su E. Balsio muzika, su marių vėju…

Pagrindinius vaidmenis operoje „Kelionė į Tilžę“ atliks ne tik klaipėdiečiai, bet ir sostinės solistai. Indrės partiją dainuos pajūrio scenos perlu vadinama Rita Petrauskaitė ir dvi jaunos solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė, kuri, režisieriaus manymu – kaip iš akies traukta Indrė. Anso partiją pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, kaimynės Anės – Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.

Akyliausi operos gerbėjai „Kelionėje į Tilžę“ ras G. Padegimo užkoduotą mizansceną, skirtą režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimui.

 

Klausimų kiltų net E. Balsiui

Su operos „Kelionė į Tilžę“ muzikine medžiaga dirbo net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius. Operos muzikinę medžiagą redagavo E. Balsio mokinys, garsus kompozitorius G. Kuprevičius.

Pastatymo muzikos vadovas T. Ambrozaitis juokavo, kad net jei šiandien šią operą statytų pats E. Balsys, jam taip pat kiltų daug klausimų. „Per 40 metų viskas pasikeitė: patobulėjo instrumentai, muzikantų pasiruošimas ir t.t. E. Balsio muzika tokia sodri, gili ir daugiaplanė, kad jau po pirmos repeticijos valandos orkestro muzikantai pasiprašė trumpos pertraukos apmąstymams. Prie tokios muzikos reikia priprasti“, – teigia maestro, šmaikštaudamas, kad dabar opera jau guli atversta priešais „tarsi karšio išklotinė“.

T. Ambrozaitis akcentuoja, kad E. Balsys mąstė į priekį: gili koduotė operoje paslėpta netgi plačiai žinomoje dainoje „Žuvėdra, žuvėdraׅ“. Tad žiūrovams teks pasitelkti vaizduotę.

Choreografės Editos Stundytės teigimu, baleto trupė šiame pastatyme tiesiog šoks pagal be galo sodrią muziką. Bus pasitelkti ir šiuolaikinio šokio elementai.

„Laukiame „Kelionės į Tilžę“ premjeros: šioje operoje E. Balsys, pripažintas instrumentuotės meistras, atskleidė visą savo, kaip kompozitoriaus, meistriškumą. Turbūt niekas šiais metais Lietuvoje nėra atlikęs daugiau E. Balsio kūrinių už mūsų teatro orkestrą. Tapome kompozitoriaus šimtmečio minėjimo kalnu, kai visi kiti liko stovėti papėdėje“, – nesikuklindamas pabrėžia T. Ambrozaitis.

 

Olesios Kasabovos nuotraukos:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 570 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,