Mano Gargždai



Publiką sužavėjusios ir naujos programos: nuo orkestro provokacijų iki operos vaikams

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
KKS nuotr. KKS nuotr.

Prieš kelias savaites pajudėjęs Klaipėdos koncertų salės repertuaro ekspresas paskutinį žiemos mėnesį jau įgauna pagreitį. Vasario renginių programos akademinės muzikos mylėtojus vilioja spalvingumu ir įvairiapusiškumu. Ryškūs, charakteringi renginiai vaikams ir visai šeimai, orkestrų ir choro atliekama pati įdomiausia muzika, kerintys lietuvių ir užsienio virtuozų pasirodymai – visa tai su meile ir atsakomybe Koncertų salė parengė klausytojams.

 

Dėlionė orkestrui VI: muzikos išprovokuoti ir nublokšti

Klaipėdos kamerinis orkestras savo gerbėjams suteiks galimybę vėl išgirsti ir pamatyti didžiulio pasisekimo sulaukusį muzikinį projektą „Dėlionė orkestrui VI: muzikos išprovokuoti ir nublokšti“. Koncertų salė, pildydama klausytojų pageidavimą pakartoti projektą, netrukus surengs net du koncertus tiems, kurie nespėjo jo išvysti rudenį. „Dėlionė orkestrui VI: muzikos išprovokuoti ir nublokšti“ bus kartojama vasario 1-ąją 16.30 val. ir 18.30 val.

Koncertų salės kolektyvas vėl kvies į netradicinį muzikos maršrutą smalsiems. Jis intriguos meniniais principais – „iškonstruos“ ir vėl „sukonstruos“ orkestrą, kai atlikėjai, „nublokšti“ į nemuzikines erdves, gros solo ar susibūrę į ansamblius, kurs netikėtus įvairių muzikos stilių ir teatro instaliacinius performansus.

Dėlionės žavesys, pasak orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, yra tai, kad iš mažų, labai skirtingų dalių gimsta kolektyvas. Orkestre tos dalelės yra atlikėjai, kuriems bendraujant ir kuriant kartu gimsta muzika. Iš mažų dalių bus surinkta orkestro dėlionė, kurioje vyraus skirtingi muzikos stiliai, daug spalvų ir netikėtų siurprizų. Kiekvienas orkestro narys turės savo erdvę ir laiką atsiskleisti, o klausytojai – galimybę atsidurti vos už kelių žingsnių nuo kiekvieno muzikanto ir iš arti pajusti atliekamos muzikos galią.

Klausytojai yra kviečiami nepraleisti progos pamatyti šią intriguojančią ir daug puikių atsiliepimų sulaukusią programą, kurioje Klaipėdos kamerinis orkestras vėl stebins meistriškumu, energija, polėkiu ir netikėtais eksperimentais.

 

KKS nuotr.

 

Mozartas ir džiazas

Vasario 5 d. 18.30 val. į Klaipėdos koncertų sale sugrįžta Liepojos simfoninis orkestras, šįkart diriguojamas Gunčio Kuzmos. Parengtoje specialioje koncertinėje programoje „Mozartas ir džiazas“ klasikinė muzika ir simfoninio orkestro skambesys bus praturtinamas džiazo improvizacijomis. Prie orkestro prisijungs trys pripažinimą pelnę Latvijos džiazo muzikantai – saksofonininkas Gintas Pabērzis, kontrabosininkas Edvinas Ozolas ir perkusininkas Artis Orubas.

Programoje taip pat skambės Wolfgango Amadejaus Mozarto ir Edvardo Griego kūriniai. Ją parengęs dirigentas Guntis Kuzma pasakoja: „Nuo pat vaikystės Mozartas man buvo vienas mėgstamiausių kompozitorių. Jo Divertismentas – puikus rafinuotos muzikinės pramogos pavyzdys.

Mozarto muzikoje įkūnytos emocijos artimos ir Griego pasaulėjautai, tad jo siuita „Iš Holbergo laikų“, dedikuota aštraus sąmojo nestokojusiam norvegų-danų rašytojui, satyrų kūrėjui Ludwigui Holbergui, puikiai dera šioje programoje. Mūsų taip pat laukia nepaprastai malonus bendradarbiavimas su trimis geriausiais savo srities latvių džiazo atlikėjais. Ginčio Pabērzio improvizaciniai gebėjimai ir išsyk atpažįstamas skambesys, Edvīno Ozolo aistringas muzikavimas ir Arčio Orubo fenomenalus virtuoziškumas suteiks lig šiol negirdėtų spalvų Eddie Sauterio muzikai ir žymiajam Stano Getzo albumui „Focus”.

 

KKS nuotr.

 

Šokiai dviem fortepijonams

Pianistai Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas jau 30 metų nenuilsdami puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Šie menininkai patraukia dėmesį įdomiai formuojamomis programomis, atviru, į platesnius daugiakultūrinius kontekstus kreipiančiu požiūriu, interpretavimo stereotipų nesuvaržytomis idėjomis. Nevengiantis publikos palepinti virtuozine bravūra, fortepijoninis ansamblis puikiai išlaiko ir visus asketiško akademizmo standartus, o kartu drąsiai, kartais net provokuojamai savo klausytojus kviečia pasižvalgyti po dar neištirtas naujosios muzikos platybes. R. Rikterė ir Z. Ibelhauptas vasario 7 d. 18.30 val. džiugins gerbėjus Klaipėdoje. Jie atliks programą „Šokiai dviems fortepijonams“.

Jubiliejinėje R. Rikterės ir Z. Ibelhaupto dueto programoje susipina norvegų, ispanų, lietuvių, argentiniečių ir britų autorių šokių bei romansų garsai.

„Programa skirta profesionalams ir muzikos gerbėjams. Kaip visuomet, lietuvių kompozitorių kūryba mūsų duetui yra prioritetas, tad stengiamės į programą įtraukti bent vieną kūrinį. Trisdešimtmetį nusprendėme atšvęsti linksmai, gal todėl programą rinkome pagal žanrus – šokiai ir romansai. Kaskart stengiamės imtis naujų iššūkių. O toks iššūkis dabar yra žinomo britų autoriaus Michaelio Nymano kūrinys „Water Dances” / „Šokiai vandenyje“, sukurtas Peterio Greenaway’aus filmui „Making a Splash” / „Purslai“. Pats filmas – tai trumpa dokumentika apie sinchroninį plaukimą. Grosime tik dvi dalis. Nymanas dirba klasikinės muzikos srityje, tačiau jam pavyko įgyti ir išlaikyti populiarumą ir patrauklumą“, – teigia Rūta.

 

KKS nuotr.

 

Karlsono mokyklėlė

Švedijos sostinėje Stokholme, ant daugiabučio namo stogo, už kamino, stovi mažas namelis. Jame gyvena „gražus, protingas ir gerai įmitęs vyrukas pačiame jėgų žydėjime“ vardu Karlsonas. Apie jį savo knygelėse pasakojo rašytoja Astrida Lindgren, gyvenusi kaimynystėje ir turbūt ne kartą jį sutikusi pasivaikščiojimų metu.

Šis nenuorama, kuris niekaip nenori suaugti, labiausiai mėgsta išdykauti. Su juo niekada nebūna nuobodu, jo galva nuolat pilna įvairiausių idėjų. Štai dabar jis nusprendė mokytis groti trimitu. Ir ne tik trimitu, o visais variniais pučiamaisiais instrumentais iš karto! Ir ne tik pats mokytis, bet ir kitus pamokyti!

Kaip jam pavyks įgyvendinti savo sumanymus žiūrovai pamatys apsilankę „Karlsono mokyklėlėje“. Nauja Klaipėdos koncertų salės edukacinė programa laukia smalsiausių 5–11 metų vaikų. Joje žiūrovai sutiks ne tik Karlsoną, kurio vaidmenį kurs aktorius Aurelijus Liškauskas, bet ir Klaipėdos brass kvintetą. Renginį režisuoja Nerijus Gedminas, pats jame kuriantis mokytojo vaidmenį. Tai bus linksmas muzikinis užsiėmimas, kuriame netrūks netikėtumų ir išdaigų.

Ir visai nesvarbu, kad jei kas nors dar nesugeba groti trimitu ar trombonu. Koncertų salė kviečia ateiti ir atsivesti visus Karlsoną jau pažįstančius ir apie jį dar negirdėjusius pyplius ir suaugėlius. Programa „Karlsono mokyklėlė“ bus rodoma vasario 13 d. 12 val. ir 18.30 val.

 

D. Bielkausko nuotr.

 

Ant kranto

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirta Klaipėdos choro „Aukuras“ programa „Ant kranto“ sudėta iš rinktinių lietuvių autorių kompozicijų, kurią choras pristatys vasario 15 d. 18.30 val. Dėmesys savo tautos, o ypač praeities ir dabarties Klaipėdos krašto autorių kūrybai yra skiriamasis šio choro repertuaro formavimo bruožas, kurį nuo pat kolektyvo įsikūrimo puoselėja „Aukuro“ meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas.

Profesionalioji lietuviška chorinė muzika atsiremia į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio partitūras. Koncerte skambėsianti jo išplėtota lietuvių liaudies daina „Anoj pusėj Nemuno“, kaip ir žymaus lietuvių išeivijos kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko originali chorinė daina „Beržas“, jau tapo lietuvių chorinės muzikos klasika.

Koncerto programa pavadinta pagal Jono Tamulionio kūrinį „Ant kranto“, sukurtą avangardinio kino kūrėjo ir poeto Jono Meko tekstais. 2020 m. sausio pabaigoje bus minimos šios iškilios meno pasaulio asmenybės mirties metinės.

Koncerte skambės ir kitų žymių Lietuvos kompozitorių Konstancijos Brundzaitės, Vytauto Klovos, Algirdo Martinaičio, Jono Tamulionio, Nijolės Sinkevičiūtės, Vaclovo Augustino, Zitos Bružaitės ir Remigijaus Šileikos kūrinai. Renginį ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.

 

Smuiko maestro ir orkestras

Itališkosios kultūros atstovas, smuiko maestro Domenico Nordio vasario 21 d. 18.30 val. vėl žavės savo meistriškumu ir uždegs pietietišku temperamentu tiek klausytojus, tiek koncertinės scenos partnerius – Klaipėdos kamerinio orkestro narius.

Venecijoje gimęs atlikėjas nuo mažų dienų buvo vadinamas vunderkindu. Prestižiškiausiose pasaulio salėse su žymiausiais orkestrais ir dirigentais koncertuojantis smuikininkas 1988 m. laimėjo „Eurovizijos“ jaunųjų atlikėjų konkurso Didįjį prizą, atvėrusį jam vartus į visą pasaulį. Smuikininkas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su garsiąja „Sony Classical“, kuri leidžia visus jo įrašus.

D. Nordio noriai atlieka šiuolaikinę muziką, todėl kūrinių jam yra dedikavęs ne vienas italų kompozitorius. Savo programose jis dažnai ne tik griežia smuiku, bet ir diriguoja orkestrams.

Prieš dvejus metus pamaloninę klausytojus lengvu „Itališku desertu“, šįkart D. Nordio ir Klaipėdos kamerinis orkestras siūlo paragauti įmantresnio patiekalo. Jo sudedamosios dalys: Carlas Nielsenas, Felixas Mendelssohnas, Giuseppe Verdi, Mieczysławas Weinbergas. Neabejotinai ir šis meistriškai pagamintas muzikinis patiekalas įtiks klausytojo skoniui!

 

V. Petriko nuotr.

 

Perkusijos ir vario dialogai

Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamam Sigito Petrulio, vasario 26 d. 18.30 val. programoje „Perkusijos ir vario dialogai“ kartu muzikuos su dviem šiuo metu sostinėje įsikūrusiais, tačiau su uostamiesčiu susijusiais perkusininkais Sigitu Gailiumi ir Andriumi Rekašiumi. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinis S. Gailius ir Stasio Šimkaus konservatoriją baigęs A. Rekašius savo rankose jau turi aukštojo mokslo magistro diplomus. S. Gailius šiuo metu dirba Lietuvos valstybiniame simfoniniame, o A. Rekašius – Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Abu atlikėjai yra mušamųjų ansamblio „Giunter percussion“ nariai. Su šiuo kolektyvu jie yra aplankę daugelį užsienio šalių, dažnai pasirodo įvairiuose festivaliuose mūsų šalyje, taip pat ir Klaipėdoje. S. Gailius neseniai pradėjo dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Norvegijos muzikos akademijoje studijas baigęs A. Gailius ne tik groja, bet ir kuria muziką.

Koncerte perkusininkai gros marimba, vibrafonu ir kitais mušamaisiais instrumentais. Šalia baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho kūrinio, specialiai aranžuoto mušamiesiems ir brass kvintetui, daugiausia skambės šiuolaikinė muzika. Būtent XX amžiuje smarkiai išaugo dėmesys mušamiesiems instrumentams, suklestėjo jų įvairovė, prasiplėtė techninės atlikimo galimybės. Klausytojų laukia netikėta staigmena – paties kvinteto vadovo S. Petrulio parašytas kūrinys.

Koncertų salė kviečia pasimėgauti perkusinių ir varinių instrumentų skambesiu!

 

V. Petriko nuotr.

 

Kaulo senis ant geležinio kalno

Klaipėdos koncertų salės vasario mėnesio repertuarą užbaigs ir žiemą palydės paskutinis renginys – opera visai šeimai„Kaulo senis ant geležinio kalno“, kuri vyks vasario 28 d. 12 val. ir 18.30 val.

Muziką operai sukūrė žymus lietuvių kompozitorius Bronius Kutavičius. Autentiškas ir tikras šio autoriaus muzikos pasaulis artimas tiek suaugusiems klausytojams, ypač jaučiantiems ryšį su senąja tautos kultūra, tiek vaikams.

B. Kutavičiaus opera parašyta pagal poeto Sigitos Gedos libretą. Tai stilizuota pasaka, kurios veikėjai – Žvirblis su Pele, Sakalas, Žmogus, trys Senutės, Sakalo seserys, Mergelė gulbė, Žmogaus sūnus, Kaulo senis ir kiti. Kūrinys yra nedidelės apimties, orientuotas į vaikų klausymo galimybes. Originali partitūra netgi buvo skirta atlikti vaikams, tačiau šiam pastatymui sukurta nauja operos versija. Ją atlieka profesionalūs kolektyvai – Klaipėdos kamerinis orkestras ir mišrus choras „Aukuras“, taip pat dalyvauja Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinių vokalinis ansamblis, kuriam tenka ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Solistų partijas atlieka Rasa Ulteravičiūtė, Evelina Šimelionė ir Gytis Šimelionis, diriguoja Egidijus Kaveckas.

Archajiško ir šiuolaikinio pasaulio susidūrimas, dermė ir dialogas nulėmė įtaigius operos režisūrinius ir muzikinius sprendimus. Ši B. Kutavičiaus kūrinio interpretacija dideliems ir mažiems klausytojams palieka labai gražų įspūdį.

Operos premjera įvyko Klaipėdos koncertų salėje 2019 m. balandžio mėnesį. Pastatymui vadovavo režisierė Birutė Mar, scenos vaizdu ir atlikėjų kostiumais rūpinosi dailininkė scenografė Indrė Pačėsaitė. Operą vizualiai papildo Karolio Bratkausko vaizdo projekcijos.

Operą „Kaulo senis ant geležinio kalno“ Klaipėdos koncertų salė pristatė profesionaliojo scenos meno apdovanojimui „Auksinis scenos kryžius“.

 

V. Petriko nuotr.

 

Intriguojančios vasario mėnesio repertuaro programos nepaliks abejingo nė vieno klausytojo – Koncertų salėje nėra vietos nuoboduliui!

Daugiau informacijos: https://www.koncertusale.lt/Renginiai/repertuaras/repertuaras-1

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 274 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,