Legenda byloja, kad moterų mylėtojas ir pasipūtėlis Don Žuanas užkariaudavo moterų širdis ir negailestingai įsukdavo jas į aistrų verpetą. Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose pasiners į komedijos, melodramos ir antgamtinių elementų kupiną istoriją, kurios pagrindinį herojų įkūnys baritonas Žygimantas Galinis.
Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.
Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mozartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...
„Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.
Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mozartu susitiko gyvendami Prahoje.
Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.
Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviem garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.
Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...
Vasario 12 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.
Dmitrij Matvejev nuotraukos:
Paveikslėlių galerija
https://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/18920-moter-gundytojui-praverte-casanovos-konsultacijos#sigProGalleriae689b53a1f
Susiję įrašai (pagal žymę)
-
85-ąjį jubiliejų pasitinka pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas Stanislavas Domarkas
24 balandžio 15, Pirmadienis 11:10 Paskelbtas Asmenybės
-
Naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ išsiskleis „Sapnai ir kaktusai“
24 balandžio 08, Pirmadienis 13:28 Paskelbtas Laisvalaikis
-
Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai
24 kovo 19, Antradienis 15:31 Paskelbtas Laisvalaikis
-
70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė
24 kovo 06, Trečiadienis 15:19 Paskelbtas Laisvalaikis
-
Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
24 vasario 20, Antradienis 10:15 Paskelbtas Laisvalaikis
Palikite komentarą
Reklamos
Dabar svetainėje 400 svečiai (-ių) ir narių nėra