Jei pirmuosius gandrus pamatėte dar pačioje vasario pradžioje ir nusistebėjote, kad šįmet jie tokie ankstyvi, neapsigaukite – į Lietuvą šie paukščiai grįžta artėjant Gandrinėms, minimoms kovo 25-ąją. Tad greičiausiai sutikote ne tolimuosius keliautojus, o žiemoti pas mus likusius paukščius.

Pasak gamtininko ornitologo Mariaus Karlono, galime džiaugtis, kad gandrų tankumas Lietuvoje didžiausias iš visų Europos šalių. Pas mus šiems paukščiams palankiausios sąlygos veistis.

„Agrarinis landšaftas labai tinkamas baltiesiems gandras. Tai, kad paukščiai pas mus peri, rodo, jog mūsų ūkiai palyginti ekologiški, nenaudojami agresyvūs pesticidai“, – pastebi mokslininkas.

2009–2010 m., priduria M. Karlonas, baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000–19 500 baltųjų gandrų porų. Be abejo, ši apskaita daryta senokai, bet mokslininkai įsitikinę, kad į tokią padėtį kaip sovietmečiu nepakliūsime – tuo metu Lietuvoje buvo belikę vos 5 tūkst. paukščių.

„Vakarų Lietuvoje nevykdomi intensyvūs žemės ūkio darbai, daug natūralių pievų, todėl ir gandrų ten daugiausia, – aiškina ornitologas. – Šiame regione paukščiams lengva rasti maisto: stambių vabzdžių, varlių, žiogų, driežų, smulkių graužikų ir kt.“

Beje, priduria jis, šalyse, kuriose išvystyta pramoninė ūkininkystė, gandrams veistis sąlygų nebelieka, todėl jie nebeperi, pvz., Vokietijoje ar Danijoje.

Liūdina ir tai, kad labai daug gandrų, pavasarį skrendančių į mūsų kraštus, žūsta. Per ilgą kelionę jie ne tik nusilpsta – pavojų kelią vėjo jėgainės, nepažymėti elektros tinklai.

„Didžiausias šių paukščių priešas – žmogus: rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje per dieną nušaunama tūkstančiai gandrų. Ir medžiojami jie dėl pramogos“, – sako M. Karlonas.

Todėl aplinkosaugininkai ir gamtininkai kviečia saugoti šiuos paukščius ir pasitikti juos grįžtančius – dar iki Velykų sutvirtinti lizdus, pakeisti jų pagrindus arba suradus tinkamą vietą iškelti naują lizdą.