1 739 pranešimai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą (NRV). Tiek jų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) sulaukė per 2019-uosius metus. Nors gautų pranešimų skaičius kasmet po truputį auga, visgi tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai raginami būti dar aktyvesniais, mat kiekvienas pranešimas apie NRV prisideda prie saugesnio vaistų vartojimo. Ką derėtų žinoti apie šalutinį vaistų poveikį?
Kodėl kyla šalutinių poveikių?
Daugybė nepageidaujamų reakcijų į vaistą (NRV) yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip vaistai veikia, patekę į žmogaus organizmą. NRV pasireiškimo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip paciento amžius, lytis, gretutinės ligos, kiti tuo pačiu metu vartojami vaistai ir pan.
Pavyzdžiui, vaistai kraujo spaudimui mažinti, kurių pavadinimas baigiasi galūne „prilis“, perindoprilis, ramiprilis ir kiti, mažindami tam tikrų hormonų kiekį kraujyje, lėtai ir užtikrintai mažina kraujo spaudimą.
Tačiau dėl poveikio plaučiuose esančiai medžiagai kai kuriems pacientams šie vaistai sukelia kosulį. Šiuo atveju kosulys bus NRV, o vaistų vartojimą reikės nutraukti.
Kai kurios NRV nėra tiesiogiai susijusios su vaistų veikimu paciento organizme ir nėra nuspėjamos. Dalis nepageidaujamų reakcijų yra sąlygotos individualaus atsako į tą patį vaistą, kuris gali būti lemtas genetiškai (pavyzdžiui, dalis netikėtų, neprognozuojamų kepenų pažeidimų yra nulemti specifinės genetikos). Iš anksto numatyti, ar pacientas patirs kokią nors NRV ar ne, yra praktiškai neįmanoma.
Kodėl vaistas parduodamas, jeigu nenustatyti visi šalutiniai jo poveikiai?
Prieš užregistruojant vaistą, jis yra tiriamas daugybėje klinikinių tyrimų, tačiau visi tokie klinikiniai tyrimai yra atliekami griežtomis sąlygomis su palyginti nedaug pacientų.
Kasdieniniame gyvenime vaistai nėra vartojami klinikinių tyrimų sąlygomis, pacientai ne taip griežtai laikosi nurodyto režimo, o svarbiausia, vaistus vartoja milijonai įvairaus amžiaus pacientų, kurių gyvenimo būdas skiriasi, jie vartoja kitus vaistus, valgo įvairų maistą, kartais išgeria per didelę ar per mažą vaisto dozę.
Klinikinių tyrimų metu paprastai nustatomos dažnesnės ir nuspėjamos NRV, retesnės NRV gali būti nustatytos tik tada, kai vaistą vartoja daug daugiau pacientų kasdieninėmis sąlygomis. Kai kurios NRV gali būti nenustatytos, kol vaisto nepavartojo daug žmonių tam tikrą laiką. Taip pat kai kurios NRV gali pasireikšti jau nustojus vartoti vaistą ar po daugelio metų.
Jeigu visi vaistai turi šalutinį poveikį, ar tai reiškia, kad nė vienas vaistas nėra saugus?
Kiekvienas vaistas gali sukelti NRV, tačiau dauguma jų nėra labai dažnos. Daugybė žmonių, kurie vartoja tam tikrą vaistą, nepatiria jokios sunkios NRV. Netgi tos NRV, kurios yra apibūdinamos kaip dažnos, gali pasireikšti tik keliems žmonėms iš 100, kurie vartoja tuos pačius vaistus.
Kiekvienas pacientas, kaskart, kai gydytojas skiria vienokių ar kitokių vaistų, turėtų atsižvelgti ne tik į riziką, kurią gali sukelti NRV, bet ir į naudą, kurią gaus iš vartojamų vaistų. Kitaip tariant, visada reikia įvertinti, kad galbūt geriau patirti NRV, nei leisti dar labiau pablogėti sveikatai nevartojant vaistų, vien dėl to, jog baugu patirti šalutinį pastarųjų poveikį.
Svarbu atminti ir tai, kad prieš registruojant vaistą, visada yra atliekamas vaisto naudos ir rizikos vertinimas. Remiantis tyrimais, vertinama galima šalutinio poveikio, kurį gali sukelti vaistas, rizika, taip pat rizika pacientui, jei liga negydoma. Vaistas registruojamas tik tuo atveju, jei įrodoma, jog vaisto nauda yra didesnė už jo riziką.
Koks gali būti šalutinis vaistų poveikis?
Šalutinis vaistų poveikis gali būti labai įvairus: tiek aiškiai juntamas galvos ar skrandžio skausmas, odos bėrimas, į gripą panašūs simptomai, tiek pojūtis, kad organizmui tiesiog kažkas yra ne taip. Deja, ne visi žmonės, net ir patyrę vaistų šalutinį poveikį, apie tai praneša. Kodėl? Priežasčių greičiausiai yra kelios: vieni galbūt pamiršta tai padaryti, kiti nemano tai esant svarbiu dalyku, treti net nepagalvoja, kad nemalonią savijautą galėjo sąlygoti vartoti vaistai.
Kiekvienas pranešimas apie NRV yra labai svarbus, kadangi žmogus, pranešdamas NRV, padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugesnio jų vartojimo. Pranešti reikia ir apie tas NRV, kurios yra nurodytos vaisto pakuotės lapelyje.
Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, jį taip pat galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės Tarnybos (VVKT) interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įrašyti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba.
Kaip pateikti informaciją apie NRV? Ar tai padaryti – sudėtinga?
Reikia tiesiog apsilankyti VVKT interneto svetainėje ir užpildyti specialią formą, kurią rasite paspaudę šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Tai užtruks vos kelias minutes. Taip pat apie NRV galima pranešti el. paštu , užpildant formą, kurią rasite paspaudę šią nuorodą https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486, paštu bei nemokamu telefonu 8 800 735 68 (gyventojams).
Ar NRV pranešime reikia pateikti asmeninius savo duomenis?
Teikiant pranešimą apie NRV, VVKT prašo pateikti kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą NRV pateikti pats, visada galima paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.
Tačiau VVKT būtina žinoti asmens, patyrusio NRV, amžių ir lytį, nes ši informacija yra svarbi tiriant ir vertinant veiksnius, dėl kurių kai kurie pacientai gali patirti tam tikras NRV.
Visa gauta informacija yra vertinama, nes būtina nustatyti, ar tai nauja NRV ar tik papildoma informacija apie jau žinomas NRV. Kiekvienas pranešimas yra analizuojamas individualiai, taip pat kartu vertinama visa iki konkretaus pranešimo dienos gauta informacija, žiūrima, ar anksčiau nebuvo pateikta tokio pobūdžio pranešimų. Visa gauta informacija yra persiunčiama į specialią duomenų bazę, kurioje kaupiami ir vertinami duomenys apie visas NRV iš visų Europos Sąjungos valstybių.
