Mano Gargždai



Meras B. Markauskas – apie pokyčius Klaipėdos rajone

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Sandros Vaičienės nuotr. Sandros Vaičienės nuotr.

Į namus karantino metu persikėlę dirbti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai pamažu jau grįžta į kabinetus. „Dirbti vien karantinui jau nusibodo“, – pirmą kartą nuotoliniu būdu surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams atviravo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Jo teigimu, jau gegužės 7 d. rytą apžvelgti darbų Gargždų parke susirinko beveik visi Administracijos vadovai, vis daugiau darbuotojų grįžta į Savivaldybės pastatą.

 

Išeitinėms kompensacijoms – 82 tūkst. eurų

Meras atskleidė, kad tik paskelbus karantiną, Savivaldybėje mažiausias dirbančių asmenų skaičius siekė apie 20 žmonių, kiti rinkosi darbą iš namų. Rajono vadovo manymu, atsiradusio nuotolinio darbo praktika tikrai buvo naudinga, galbūt kai kurie darbo principai išliks ir ateityje: „Mūsų lakstymas į Vilnių ir iš jo tikrai kartais gali būti pakeistas konferenciniu ryšiu.“

Savivaldybėje atsirado ir daugiau pokyčių, kurie dar prieš pandemijos paskelbimą koridoriuose sėjo nemažą baimę ir pasipriešinimą – administracinio valdymo reorganizacija. Nuo gegužės 1 d. struktūriniai pokyčiai buvo pradėti įgyvendinti – sujungti skyriai (iš 23 liko 15), atleisti darbuotojai, keitėsi pareigybės.

Mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas informavo, kad iki balandžio 30 d. buvo atleista 18 darbuotojų, iš jų pensinio amžiaus – 8. Išeitinių išmokų suma siekė 82 656,86 Eur.

39 darbuotojams įteikti siūlymai užimti kitas pareigas, nes keitėsi struktūrinių padalinių pavadinimai, funkcijos ir pareigos. 94 darbuotojams buvo įteikti pranešimai apie pareigybių aprašymo pakeitimą. Tai buvo padaryta, nes keitėsi struktūrinių padalinių pavadinimai, tačiau funkcijos išliko.

Mero teigimu, tam tikro sąmyšio netrūksta, tačiau tikimasi, kad netrukus „viskas stos į savas vėžes.“

„Yra tų emocijų, skyriai didėjo, susijungė, atėjo nauji žmonės. Žinoma, nėra taip paprasta. Bando kažkas demonstruoti nepriklausomumą. Turbūt tai yra laikina“, – nuotaikas Savivaldybėje apibūdino rajono vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad kai kuriuose skyriuose dar trūksta darbuotojų, tad planuojama skelbti konkursus.

 

Seniūnijų ribų keitimas bus atidėtas

Aistras kaitinęs klausimas dėl Klaipėdos rajono seniūnijų optimizavimo, keičiant ribas ir taip išlyginant seniūnijų netolygumus, mero teigimu, bus atidėtas.

B. Markausko įsitikinimu, tai brangus projektas, keliantis klausimų dėl realios naudos.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad seniūnijos taptų paslaugų gyventojams centrais ir neužsiimtų joms nebūdingomis funkcijoms. Jeigu jose liktų seniūnas ir keletas darbuotojų, kurie tiesiogiai dirba su gyventojais, nebūtų tikslo galvoti, kad perplanavus seniūnijas ir pakeitus jų ribas, bus pasiektas didžiulis ekonominis efektas“, – klausimą komentavo pokalbininkas, akcentavęs, kad seniūnijos neturėtų užsiimti ūkinių darbų atlikimu, tačiau turėtų orientuotis į paslaugas gyventojams.

Visgi, pokyčiai bus įgyvendinti dėl Dauparų-Kvietinių seniūnijos, kuri negali būti įsikūrusi Gargždų mieste ir jungti dviejų kaimų.

 

Įstaigų vadovų pokyčiai

Meras taip pat informavo, kad Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus konkurse sulaukė net 10 kandidatų. Šiuo metu planuojama suformuoti atrankos komisiją ir tikimasi, kad artimiausiu metu įstaiga vėl turės vadovą.

„Mūsų tikslas, kad komisijoje dauguma būtų specialistai, ne politikai, kad konkursas vyktų kuo skaidriau“, – nurodė rajono meras, pridūręs, kad iš 7 komisijos narių, bent vienas bus politikas.

Pokyčių sulauks ir Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka. Meras patvirtino žinią, kad užtarnauto poilsio išeis jos vedėjas Juozas Gutauskas. B. Markauskas vylėsi, kad laikinas direktoriaus nebuvimas nesutrikdys bibliotekos darbo.

„Noriu padėkoti ilgamečiam vadovui, bet turbūt visada yra laikas ir pokyčiams. Bibliotekos veikla yra matoma, tobulėjanti, besikeičianti, bet dar tikrai turime, ką veikti, visada tie vėjai atneša vilčių“, – žadėdamas atrinkti tinkamą naują direktorių sakė rajono vadovas.

 

 Jono Lankučio viešoji biblioteka atsisveikins su ilgamečiu vadovu Juozu Gutausku. Bibliotekos nuotr.

 

Slengių prijungimo klausimas ramybės nesuteikia

Primename, kad Seimą pasiekė „Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių teritorijų dalies ribų keitimo“  įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad Slengių kaimas būtų prijungtas prie Klaipėdos miesto.

Mero pasiteiravus apie šią situaciją, jis buvo atviras, kad tai, jog Seimas grąžino įstatymą rengėjams tobulinti, o nebuvo atmestas, „nesuteikia ramybės.“ 

„Labai gaila, kad pritrūko vos vieno Seimo nario balso, kad įstatymas būtų atmestas. Tikėjomės, kad jis jau bus padėtas ilgam į stalčių, gaila, taip neįvyko”, – emocijas reiškė B. Markauskas.

Jis teigė, kad šiuo klausimu bendravo su Vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene, kuri patikino, kad ministerija nebeturi ką tobulinti šiame įstatyme, tad jie yra „pasirengę tokią žinią nešti į Seimą.“

Meras vylėsi, kad Seimas šį kartą atsakingiau pasižiūrės ir įstatymas bus atmestas, o naujai kylančios iniciatyvos turėtų būti rengiamos pagal naują reglamentavimą – kai už ribų keitimą turi pasisakyti ne mažiau nei pusė tos teritorijos gyventojų.

Portalo „Atvira Klaipėda“ duomenimis, 2018 metais vykusioje apklausoje dėl Slengių prijungimo prie Klaipėdos dalyvavo 226 gyventojai (26,8 proc. Slengiuose registruotų). Iš jų 132 pasisakė už, o 94 prieš gyvenvietės prijungimą prie miesto.

 

Jakų mokyklą tikimasi pradėti statyti dar šiemet

Spaudos konferencijos metu pasidalinta ir džiugia naujiena, kad iš Vyriausybės investicijų programos (VIP) bus gauta 380 tūkst. eurų Jakų mokyklos statyboms. Gavus lėšas, anot rajono vadovo, tikimasi darbus pradėti dar šiemet.

„Pateikėme projektus dėl VIP lėšų dviem objektams – Jakų mokyklai ir Gargždų daugiafunkciam centrui“, – nurodė meras, informavęs, kad būtina sąlyga buvo turėti parengtus projektus.

Jis pasidžiaugė, kad rajonas pateko tarp 10 savivaldybių gavusių papildomas lėšas iš Vyriausybės.

B. Markauskas informavo, kad Savivaldybė dalyvauja ir kituose konkursuose papildomam finansavimui gauti. Tikimasi, kad bus skirta investicijų apšvietimo modernizavimui ir plėtrai, galbūt Savivaldybės pastato ar kito Savivaldybei priklausančio turto modernizavimui. Svarstoma, kad lėšos galėtų būti skiriamos Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos atnaujinimui.

„Galimybių yra ir bandome operatyviai reaguoti“, – kalbėjo meras.

 

Saviizoliacijai – beveik 23 tūkst. eurų

Kaip informavo mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas, Savivaldybė karantino metu privalėjo užtikrinti Vyriausybės įpareigojimą – pasirūpinti patalpomis asmenims, kurie neturi galimybės 14 d. privalomai saviizoliuotis savo patalpose ir tiems asmenimis, kurie serga lengva koronaviruso forma. 

Klaipėdos rajone ir mieste buvo pasirašyta 12 sutarčių su apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Šios sutartys rajonui leido užsitikrinti per pusšešto šimto vietų. Per laikotarpį nuo kovo 16 d. iki gegužės 7 d. Savivaldybės suteiktose patalpose buvo apgyvendinta 70 žmonių.

„Šiuo metu saviizoliacijoje vis dar yra 14 asmenų, savo namuose karantinuojasi 171. Bet tai šios dienos duomenys, kurie kasdien kinta“, – informavo specialistas.

Už rajono gyventojų apgyvendinimą karantinui dar nesibaigus, Savivaldybė turės sumokėti apie 18 tūkst. eurų. Taip pat Savivaldybė privalėjo užtikrinti ir šių asmenų pervežimą iki apgyvendinimo vietų, kai žmonės neturėjo galimybės vykti savo transportu bei maitinimą visos saviizoliacijos metu.

„Šiuo metu už šias abi paslaugas sąskaitas esame gavę tik už kovo mėnesį. Už maitinimą – 1 858,56 Eur, o už pervežimo paslaugas – 3 194,52 Eur.“, – portalui nurodė J. Bardauskas.

Tiesa, savivaldybių patirtas lėšas Vyriausybė kompensuos iš valstybės rezervo: „Savivaldybių asociacija dar šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę prašydama nustatyti mechanizmą, kada ir kokiais kriterijais remiantis šios išlaidos bus kompensuojamos.“

 

Kol kas nėra aišku, ar šiemet įvyks tradicinė Gargždų miesto gimtadienio šventė. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Gargždų miesto gimtadienio likimas kol kas neaiškus

Spaudos konferencijos metu meras nevengė pajuokauti, kad norint suorganizuoti Gargždų miesto gimtadienio šventę pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus (10 kv. m vienam asmeniui) reikėtų Minijos slėnį subraižyti, kaip šachmatų lentą, o 1 000 lankytojų reikėtų 10 ha ploto aikštės.

Visgi, rajono vadovas buvo atviras, kad yra nemaža tikimybė, kad šventė šiemet gali ir neįvykti.

„Gegužės mėnesį tikrai neįvyks. Teko praėjusią savaitę bendrauti su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu, kalbėjome apie tikimybę leisti organizuoti masinius renginius, ji nėra didelė“, – sakė B. Markauskas.

Jo teigimu, jeigu iki birželio bus aiški situacija, mėnesio laiko dar užtektų pasiruošti šventei ir ją būtų galima suorganizuoti rugpjūčio mėnesį.

„Turbūt būtų atgaiva širdžiai, nes po karantino žmonės pasiilgę renginių“, – norą surengti Gargždų miesto šventę išsakė B. Markauskas.

 Jo manymu, gyventojai turėtų ir patys aktyviai įsitraukti į organizacinį procesą bei dalintis idėjomis, kaip originaliai galima būtų paminėti tradicinę miesto šventę.

 

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 322 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,