Mano Gargždai



Klaipėdos rajono abiturientai dalinasi įspūdžiais apie lietuvių k. egzaminą

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
A. Rimkuvienės nuotr. A. Rimkuvienės nuotr.

Šiandien, birželio 29-ąją, Lietuvoje buvo laikomas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Buvo galima rinktis samprotaujamąjį arba literatūrinį rašinį. Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą Klaipėdos rajone rinkosi laikyti 170, mokyklinį – 19 moksleivių. Nors į egzaminą buvo rekomenduojama atvykti su kaukėmis, laikiusieji neslėpė, kad su jomis tik nuėjo iki klasių, o egzamino metu jas buvo leidžiama nusiimti, atstumai buvo išlaikomi.

 

Rinkosi temas apie meną ir kartų santykį

Abiturientė Aušrinė Tverskytė portalui mano-gargzdai.lt sakė, kad pasirinko literatūrinio rašinio temą „Kartų santykiai literatūroje“.

„Ši tema man pasirodė aktualiausia bei rekomenduojami autoriai gerai žinomi. Taip pat, norėdama paįvairinti savo rašinį, pasirinkau dar du autorius (Šatrijos Raganą bei Č. Milošą) ir nusprendžiau rašyti dvi analitinio (lyginamojo) rašinio pastraipas.Prieš egzaminą stengiausi nespėlioti temų, o ruoštis viskam, nes, mano nuomone, be galo naivu ką nors prognozuoti. Visgi, kai mokaisi literatūros visus metus, nėra sunku parašyti rašinį, kurio temą leidžiama pasirinkti“, – egzamino užduotis ir pasirengimą jam komentavo moksleivė.

Abiturientas Lukas Rimkus pasakojo, kad taip pat rašė apie kartų santykį literatūroje, o tokį pasirinkimą lėmė tai, kad jau prieš prasidedant egzaminui buvo nusiteikęs rinktis literatūrinį rašinį, o ne samprotavimo tipo teksto kūrimo užduotį.

„Manau, kad pavyko visai neblogą rašinį sukurti, bet galėsiu daugiau komentuoti, kai tik gausiu įvertinimą. Jei atvirai kalbant, tai tikėjausi šiek tiek paprastesnių temų, gal net apie tėvynę ar tautinę tapatybę, juk šiemet – 30 metų po Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo“, – samprotavo dvyliktokas, kuris iš lietuvių kalbos dalyko turėjo dešimtuką ir neslėpė, jog jo siekis yra gauti atestatą su pagyrimu.

Jo teigimu, tema apie meną taip pat nepasirodė itin sunki: „Per literatūros pamokas nemažai kalbėdavome apie meną, jo daromą poveikį, tad šią temą ir rinkosi dauguma mano pažįstamų.“

Kita Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientė Martyna Struoputė neslėpė, kad rytas buvo emocionalus, tačiau, pamačius temas, nerimas atslūgo. Samprotavimo rašinio temą „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ pasirinkusi mergina atviravo, kad tema pasirodė lengviausia, nes vienas iš rekomenduojamų autorių buvo Vincas Mykolaitis-Putinas.

„Šiuo autoriu rėmiausi savo 12-os klasės lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitoje. Kūrinys buvo nuodugniai išnagrinėtas ir žinojau daugybę kontekstinių detalių. Užduotys nebuvo lengvos. Pati nesu tikra, ar teisingai atsakiau į temą, bet man asmeniškai, tai buvo pati patraukliausia ir lengviausia tema“, – įspūdžiais dalinosi M. Struoputė.

Ta pačia meno tema rašinį rašiusi Julija Bendikaitė antrino, kad temos pasirinkimą lėmė autoriai, kuriais buvo galima pasiremti.

„Užduotys, mano nuomone, nebuvo lengvos, bet visos puikiai suprantamos. Žinoma, visada norisi lengvesnių užduočių, bet manau, pakankamai gerai susidorojau ir su buvusiomis“, – komentavo J. Bendikaitė.

Kitas abiturientas Henrikas Sadauskas taip pat rinkosi temą „Ar menas gali paveikti tikrovę?“, nes, anot jo, literatūrinio rašinio temos buvo per sunkios. Vaikinas įsitikinęs, kad, lyginant su kelių praėjusių metų egzaminų temomis, šiais metais jos buvo sunkiau gvildenamos, nebuvo abstraktesnės temos kaip meilė, santykiai su artimaisiais: „Dėl šios priežasties išsiplėtoti rašant nebuvo labai lengva. Dėl pandemijos tikrai buvo tikėtasi lengvesnių temų, o tokia viltis buvo susidariusi dėl kalbų, jog egzaminai išvis bus atšaukti.“

Abiturientai vieningai tvirtino, kad egzamino metu buvo užtikrinama tvarka, jokių nesklandumų nekilo.

 

Karantinas pasiruošimui nesutrukdė

Dvyliktokė A. Tverskytė įsitikinusi, kad karantinas tikrai nesutrukdė pasirengti egzaminams, nes mokytojai visos pandemijos metu atsakingai vesdavo pamokas, noriai konsultuodavo, atsakydavo į klausimus, tad rezultatai priklauso tik nuo paties mokinio įdėto darbo.

M. Struoputė taip pat teigė, kad karantinas lietuvių kalbos brandos egzamino pasiruošimui nepakenkė: „Lietuvių kalba yra toks dalykas, kurį galima išmokti savarankiškai. Mano nuomone, karantinas tik suteikė progą dar labiau įsigilinti į kūrinius ir juos dar kartą perskaityti.“

J. Bendikaitės manymu, karantinas šiek tiek sutrukdė mokymąsi, tačiau tikrai buvo įmanoma pasiruošti savarankiškai, gaunant pagalbą iš mokytojų tik internetu.

„Manau, kad kaip tik karantinas galėjo padėti geriau pasirengti egzaminams, nes mokiniai turėjo daugiau laiko ruošimuisi negu ankstesnės kartos. Moksleiviai galėjo patys kartotis autorių biografiją, kūrinius, net pabandyti namuose parašyti keletą tekstų, o mokytoja galėjo ištaisyti. Bet, žinoma, ne visi pasinaudojo skirtu papildomu laiku pasiruošti egzaminams“, – savo poziciją pateikė abiturientas L. Rimkus.

H. Sadauskas atviravo, kad dėl pamokų nebuvimo, jo nuomone, nebuvo ir nereikalingų minčių kišimo, kad „egzaminai labai sunkūs“, todėl moksleiviai į egzaminą keliavo beveik visiškai be streso.

„Gyvo mokymosi labai trūko tam, kad būtų galima ramesne širdimi vykti į egzaminą, nes žinai, kad prieš kelias dienas dar viską užtikrintai pakartojai su mokytojos dalinama patikima medžiaga „ant lėkštutės“, – sakė abiturientas H. Sadauskas.

 

Temos – nuo patyčių iki meno

Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinio temos buvo: „Kur yra riba tarp pokšto ir patyčių?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Marius Ivaškevičius), „Ar menas gali paveikti tikrovę?“ (autoriai: Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas).

Valstybinio brandos literatūrinio rašinio temos buvo: „Švenčių reikšmės literatūroje“ (autoriai: Kristijonas Donelaitis, Balys Sruoga), „Kartų santykiai literatūroje“ (autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis).

Mokyklinio egzamino samprotavimo rašinio temos buvo: „Ar kultūroje randu savo herojų?“ (autoriai: Vincas Kudirka, Justinas Marcinkevičius) ir „Ar lengva atleisti?“ (autoriai: Jonas Biliūnas, Juozas Aputis). Mokyklinio egzamino literatūrinio rašinio užduotys: „Literatūros personažas absurdo akivaizdoje“ (autoriai: Balys Sruoga, Antanas Škėma) ir „Valdovo paveikslas literatūroje“ (autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Krėvė).

 

Lietuvoje – 28 tūkst. laikančiųjų

Egzaminų sesijoje šiemet dalyvaus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai.

„Šie mokslo metai švietimo sistemai ir mokytojams kupini iššūkių. Egzaminų sesija prasideda beveik mėnesiu vėliau nei įprastai. Tikimės, kad pavyks išvengti nesusipratimų, mokytojai ir abiturientai bus supratingi ir susikoncentravę į geriausio rezultato siekimą“, – apie brandos egzaminų sesiją sako Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė.

Populiariausių pasirenkamųjų valstybinių brandos egzaminų trejetas nesikeičia jau kelintus metus iš eilės. Populiariausiu pasirenkamu egzaminu išlieka užsienio kalba (anglų), antroje vietoje – matematika, o trečia – istorija. Atitinkamai šiuos egzaminus ketina laikyti 18 653, 15 965 ir 8 462 mokiniai.

Biologijos valstybinį egzaminą laikys 5 935, geografijos – 3 227, informacinių technologijų – 2 579, fizikos – 2 384. Mažiausiai rinkosi prancūzų kalbos valstybinį egzaminą – tik 27 kandidatai.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet laikys beveik 26 tūkst. abiturientų. Šis egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.

„Kandidatai, atvykdami į brandos egzaminą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nors teisės aktai tokios prievolės jau nenumato, kandidatams rekomenduojame savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones ir vienkartines pirštines. Atsargumo priemonių nebūna per daug“, – teigia R. Krasauskienė.

Šiemet egzaminų metu įvesta ir papildomų saugumo priemonių. Pernai egzaminai buvo laikomi 14 asmenų grupėse, o šiemet – 9. Savivaldybių teritorijose įsteigta 18 egzaminų centrų daugiau ir 1 987 papildomos grupės, lyginant su praėjusiais metais. Pernai 1 224 egzaminų vykdymo centruose buvo 9 323 grupės, o šiais metais 1 242 centruose sukurta 11 310 grupių.

Kaip ir ankstesniais metais, brandos atestatui gauti reikia išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą ar parengti brandos darbą. Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai.

Iš viso kandidatai galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 436 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,