Mano Gargždai



Šarūnas Mazalas: „Laidos kūrimas ir vedimas – rimtas iššūkis“

Įvertinkite šį įrašą
(5 balsai)
Šarūnas Mazalas apie sporto žurnalistiką svajojančiam jaunimui pataria pasvarstyti, ar tikrai nori dirbti šį darbą. Asmeninio archyvo nuotr. Šarūnas Mazalas apie sporto žurnalistiką svajojančiam jaunimui pataria pasvarstyti, ar tikrai nori dirbti šį darbą. Asmeninio archyvo nuotr.

Jau kuris laikas sporto mėgėjai gyvena pasaulio futbolo čempionato nuotaikomis. Jei žiūrėdami čempionatui skirtą LRT laidą pamanėte, kad jos vedėjas kažkur matytas, neklystate – tai gargždiškis Šarūnas Mazalas.

Iš Gargždų kilęs profesionalus sporto žurnalistas tvirtino niekada nesvajojęs apie šią profesiją. Su Šarūnu Mazalu kalbėjomės apie jo karjeros kelią, darbą ir, žinoma, sportą.

 

– Ar visada svajojote būti žurnalistas? Kaip pasirinkote šią specialybę?

– Ne, niekada nesvajojau būti žurnalistas, giminėje lyg ir nebuvo nė vieno šios srities specialisto. Būdamas paaugliu daug laiko leidau prie kompiuterio (jei galėčiau atsukti laiką atgal, tikrai daugiau laiko leisčiau su draugais ir kur nors gamtoje). Kažkada įsiliejau į kompaniją, kuri kūrė krepšinio portalą, prie jų prisidėjau ir aš, ėmiau rašyti žinutes, vėliau lankytis Klaipėdos „Neptūno“ rungtynėse, galiausiai žingsnis po žingsnio pradėjau dirbti žurnalistinį darbą. Patiko, nusprendžiau studijuoti žurnalistiką, 2010 m. įgijau komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnį Komunikacijos fakultete Vilniaus universitete. Vėliau nusprendžiau gilinti žinias užsienyje, 2012 m. baigiau sporto žurnalistikos magistro studijas „Sheffield Hallam University“ Anglijoje.

 

– Kodėl būtent sporto žurnalistika?

– Patiko tai, ką pradėjau daryti būdamas paaugliu, pagalvojau, kad galiu ir moku tai daryti, tad nusprendžiau likti ten, kur buvau, ir tik gilinti žinias bei įgyti daugiau patirties.

 

– Abiturientai jau teikia prašymus studijuoti. Ką patartumėt apie sporto žurnalistiką svajojančiam jaunuoliui – kokiems iššūkiams pasiruošti, kokias knygas ant stalo rikiuoti?

– Patarčiau rimtai pasvarstyti, ar tikrai nori dirbti šį darbą. Dabar dirbant LRT ateina daug praktikantų. Vienas neseniai nutikęs atvejis: atvyko vaikinas, sako: „Va, pasaulio futbolo čempionatas, bus smagu“. Kas smagu? Vykti į Braziliją? Vienetai sporto žurnalistų vyksta į tarptautinius renginius, Lietuvoje retai finansuojamos tokios kelionės dėl išlaidų. Žurnalisto darbas, kad ir kaip patraukliai skambėtų, yra daugiausiai „ofisinis“ – tenka visą dieną laiką leisti prie kompiuterio renkant medžiagą ir rašant tekstus, dažnai tenka skambinti ir bendrauti su žmonėmis telefonu, rečiau – lankytis sporto renginiuose ir bendrauti su sportininkais. Be to, žurnalistai Lietuvoje yra prastai apmokami, jų kiekvienais metais vis daugėja, nes baigusiųjų skaičius auga, o darbų vietų skaičius yra ribotas. Tad ne viskas taip gražu, kaip atrodo. Čia didžiausias iššūkis.

O dėl knygų, tai nelabai žinau, ką rekomenduoti. Galbūt dėstytojo Phil Andrews knygą „Sports Journalism: A Practical Introduction“. Čia yra labai daug naudingos informacijos apie sporto žurnalistiką. Tiek, kad Lietuvoje prireiktų kelių mėnesių paskaitų, kad viską papasakotų.

 

– Teko dirbti su ne vienu svarbiu sporto renginiu (Londono olimpinės žaidynės, Europos krepšinio čempionatas ir kt., dabar – pasaulio futbolo čempionatas). Kuris iš šių projektų Jums reikšmingiausias, paliko didžiausią įspūdį ir kodėl?

– Turbūt sunku lyginti šiuos sporto renginius. Vienuose teko dalyvauti, t.y. vykti į juos, kitus tik stebėti ir dirbti būnant Lietuvoje. Didelis skirtumas. Iš esmės visi turnyrai labai panašūs. Būdamas žurnalistas tiesiog įninki į darbą ir nesureikšmini, tai olimpinės žaidynės ar Lietuvos krepšinio lygos finalas. Darbas lieka darbu.

Kaip projektas, turbūt reikšmingiausias dabar vykstantis pasaulio futbolo čempionatas, nes visa darbo specifika kitokia, t.y. laidos kūrimas ir vedimas yra naujas ir rimtas iššūkis. Iki tol visuomet tekdavo dirbti žurnalistinį darbą, kuris yra kitoks nei laidos rengimas. O iš žurnalistinės pusės, turbūt pirmasis visada būna išskirtinis, tai šiuo atveju 2004 m. Europos jaunių krepšinio čempionatas Čekijoje, kai teko vykti ten dar būnant nepilnamečiu, dirbti žurnalistinį darbą. Buvo kažkas naujo, ypatingo ir nerealaus.

 

– Kokią vietą sportas užima Jūsų asmeniniame gyvenime? Ar pats sportuojate?

– Natūralu, kad užima didžiąją dalį, nes tenka sportu gyventi beveik kasdien, t.y. naujienų portaluose visada ieškau sporto žinių, domiuosi, kas vyksta. Kartais net būna keista atitrūkus kelioms dienoms. Pats kartas nuo karto sportuoju, kai yra laiko ir galimybių.

 

– Kokias sporto šakas apskritai labiausiai mėgstate, pavyzdžiui, žiūrėti per televiziją?

– Mėgstu žiūrėti labai daug sporto šakų, kuriose yra ką palaikyti. Krepšinis jau kurį laiką nebėra patraukliausias, turbūt profesinė liga. Bet, kai šiemet LKL finale kovojo Klaipėdos „Neptūnas“, komanda, su kuria užaugau ir su kuria kartu bene du sezonus vykau į išvykos rungtynes būdamas žurnalistu, emocijos stebint krepšinio rungtynes grįžo. Nebuvo tiek emocijų nei per Londono olimpines žaidynes žaidžiant Lietuvos rinktinei, nei per Europos čempionatus, kuriuose pastaruoju metu dalyvaudavo Lietuvos krepšininkai. Smagu nueiti į Lietuvos futbolo čempionato rungtynes, buvo maloni patirtis stebėti pasaulio ledo ritulio čempionatą Vilniuje. Iš esmės įsigilinus į turnyrą/komandas/žaidėjus, daugelis sporto šakų tampa įdomesnės. Kelis mėnesius būnant JAV labai patiko beisbolas, žiūrėdavau rungtynes bene kiekvieną vakarą, teko vienose ir apsilankyti. O kai Anglijoje draugė amerikietė papasakojo amerikietiškojo futbolo taisykles ir kartu žiūrėjome „SuperBowl“, irgi buvo sunku atitraukti akis nuo televizoriaus.

 

– Pabaigai – apie šiandienines realijas. Kurią komandą palaikote pasaulio futbolo čempionate? Ar turite mėgstamiausią žaidėją?

– Kelerius pastaruosius metus palaikau Olandijos futbolininkus, šiemet labai patinka Belgijos nacionalinė komanda. Mėgstamiausio žaidėjo neturiu, bet užtat žinau, kurio labiausiai nemėgstu – Luiso Suarezo. Jau kelis metus jis yra neabejotinai nemėgstamiausias futbolininkas dėl savo kontraversijų.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 264 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,