Mano Gargždai



Nukraujavusiai Klaipėdai ieško vaistų

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
Teigiama, kad viskas pačių žmonių rankose – tik jie patys gali apsispręsti, ar nori likti rajono gyventojais, ar geriau tapti oficialiais klaipėdiečiais. VE.lt archyvo nuotr. Teigiama, kad viskas pačių žmonių rankose – tik jie patys gali apsispręsti, ar nori likti rajono gyventojais, ar geriau tapti oficialiais klaipėdiečiais. VE.lt archyvo nuotr.

Palangos plentas, tarsi užbrėžiantis ribą tarp Klaipėdos miesto ir rajono, realiai galėtų būti traktuojamas kaip vidinė uostamiesčio gatvė - abiejose plento pusėse praktiškai gyvena tie patys klaipėdiečiai, tik vieni oficialūs, o kiti - ne.

 

Klaipėdos politikai sukruto - jei emigracija į užmiestį nesiliaus, kyla reali grėsmė prarasti didmiesčio statusą. Be to, kartu su gyventojais į rajoną „iškeliauja“ ir mokesčiai.

Valdžia viliasi, kad anapus plento išsikėlę gyventi klaipėdiečiai padės praplėsti Klaipėdos ribas. Kitaip tariant patys inicijuos atskirų teritorijų prijungimą prie miesto. O jei ne? Tokiam atvejui piešiamas ir kitas scenarijus - net grasinama rajono gyventojų nebeįsileisti į miestą.

„Pavyzdžiui, nustatysime tvarką, kad nuo 7 iki 9 valandos ryto į Klaipėdą neįleisime nė vieno automobilio. Arba mokytojai kaip sovietiniais laikais pradės eiti į namus ir tikrinti, ar tikrai mokiniai gyvena ten, kur yra deklaruota gyvenamoji vieta. Jei ne - už dokumentų klastojimą grės baudos“, - pusiau juokais, pusiau rimtai kalba uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.

 

Vilionės - politikų reikalas

Teigiama, kad pagal dabartinį Klaipėdos bendrąjį planą miesto teritorijoje galėtų patogiai įsikurti 300 tūkst. gyventojų, tačiau tendencijos yra atvirkštinės - klaipėdiečių mažėja. Skaičiuojama, jog nuo 2007-ųjų iki dabar gyventojų mieste sumažėjo 16 tūkstančių. Tuo metu Klaipėdos rajone, nors ir neženkliai, gyventojų kasmet daugėja.

„Tai ne Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, o politikų kompetencija ieškoti būdų, kaip prisivilioti atgal pabėgusius gyventojus“, - įsitikinusi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Ji sako nematanti jokios savivaldybės kaltės, kad Klaipėda baigia nukraujuoti.

Esą viskas labai paprasta - žemės kaina rajone pigesnė, todėl žmonės norintys gyventi nuosavuose namuose ir keliasi į užmiestį.

„Be to, Klaipėdoje yra daugiau tvarkos, tad automatiškai didesni reikalavimai. Ne visiems žmonėms tai patinka“, - įsitikinusi J. Simonavičiūtė.

 

Mechanizmas - nesudėtingas

Modelis, kaip būtų galima prijungti rajono žemes prie miesto ir tuo pat metu padidinti gyventojų skaičių - nesudėtingas. Inicijuoti savivaldybės teritorijų keitimo ribas galima pačių gyventojų pageidavimu.

Atrodo viskas paprasta - pakanka, kad gyvenvietėje susiburtų 10 žmonių iniciatyvinė grupė ir iš savivaldybės administracijos paėmę gyventojų parašų lapus per mėnesį surinktų 10 proc. gyvenvietės, kurios ribas numatoma keisti, gyventojų parašus. Lapai su parašais perduodami šalies Vyriausybei, kuri ir pateikia Vidaus reikalų ministerijai nagrinėti pateiktus pasiūlymus.

Tik kyla klausimas, kodėl užmiesčio gyventojai turėtų norėti tapti oficialiais klaipėdiečiais. Ką turėtų pažadėti uostamiesčio valdžia, kad rajono gyventojai imtųsi tokios iniciatyvos? Arba kuo pagąsdinti?

 

Nepatinka iškreipti skaičiai

„Įsivaizduokite, jei kiekvieną vakarą pas jus į butą iš gatvės ateitų 10 vaikų ir jūs juos kasdien maitintumėte. Klaipėda dabar yra tokios maitintojos vaidmenyje ir tai nėra gerai“, - sako vicemeras A. Šulcas.

Keistoką uostamiesčio situaciją, pasak vicemero, byloja iškalbingoji statistika: Klaipėdos mokyklose mokosi per 2 tūkst. rajone gyvenančių moksleivių. Šiandien klaipėdiečiams trūksta 700 vietų darželiuose, o maždaug dvigubai tiek vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose užima rajono vaikai.

Už šias paslaugas niekas miestui nekompensuoja, mokyklos ir darželiai išlaikomi iš klaipėdiečių kišenės.

„Maža to, kas rytą į Klaipėdą iš rajono atrieda tūkstančiai automobilių. Kelių apkrova, spūstys, tarša. Be to, iškreipti skaičiai nepadeda ir infrastruktūrai mieste gerinti. Juk kai potencialūs investuotojai klausia, kiek pas mus yra gyventojų - sakome, maždaug 160 tūkstančių, nors realiai su visais kas rytą atvažiuojančiais čia dirbti iš rajono priskaičiuotume 200 tūkstančių. Beje, ir lėšos kelių remontui bei kitoms reikmėms iš įvairių fondų taip pat skiriamos pagal deklaruotų gyventojų skaičių. O Klaipėdoje šie skaičiai iškreipti“, - problemų ratą vardijo A. Šulcas.

Visgi esą visų pirma patys žmonės turėtų apsispręsti, kaip toliau turėtų klostytis scenarijus. Išeitis, A. Šulco manymu - klaipėdiečių apklausa. Esą reikėtų atsiklausti tikrųjų klaipėdiečių, ar jie ir toliau nori dalintis vakariene su tais, kurie ateina prie vaišių stalo iš gatvės, ar visgi atėjo laikas užsirakinti duris.

„Reikėtų atsiklausti ir tų, kurie išsikraustė iš miesto, ar jie nenorėtų prisijungti. Manau, kad jau kitais metais pradėsime tokią politiką - galbūt siūlysime prie miesto prisijungusių teritorijų gyventojams mažesnius, o gal net kuriam laikui ir nulinius mokesčius. Nors realiai ir dabar kai kurie mokesčiai Klaipėdoje jau yra mažesni nei rajone, be to ir paslaugos kokybė kitokia“, - sako A. Šulcas.

Be to vicemeras siūlė rajono gyventojams geriau skaičiuoti ne mokesčių skirtumus, o pagalvoti, kas būtų tuomet, jei klaipėdiečiai vieną dieną iš tikrųjų nuspręstų jų dykai nebemaitinti. Esą represijų arsenalą galima sugalvoti labai greitai.

„Mes tuos „klaipėdiečius“ anapus Palangos plento suprantame kaip kolonistus, kurie prakuto Klaipėdos mieste ir iškeliavo kolonizuoti aplinkinių teritorijų. Tad dabar atėjo laikas tai įforminti. Mes, kaip rusai į Krymą, į rajoną pradėsime siųsti žalius žmogelius ir agituoti, žadėdami gėlių kalną. Svarbiausia, kad žmonės tuomet galėtų jaustis tikrais klaipėdiečiais ir nebežaisti to katės ir pelės žaidimo“, - kalbėjo A. Šulcas.

 

Kodėl paleido?

„Tai yra didžiulė problema. Juk galime prarasti didmiesčio statusą. (Didmiesčiu vadinamas toks miestas, kuriame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. - Autor. past.) Jau dabar Klaipėdoje bėra per 157 tūkstančius gyventojų“, - rūpestį dėl Klaipėdos ateities išreiškė ir opozicijoje esanti Lilija Petraitienė.

Politikė svarstė, jog reikėtų inicijuoti įstatymų pataisas, kad gyventojų pajamų mokestis būtų mokamas pagal darbo, o ne pagal gyvenamąją vietą.

„Mano žiniomis, kone visi Klaipėdos savivaldybės administracijos departamentų vadovai patys gyvena užmiestyje“, - pastebėjo politikė.

Taip pat opozicijoje esantis Arūnas Barbšys paantrino, kad užmiestyje, prieštaraujant įstatymams, gyvena ir nemažai Klaipėdos miesto Tarybos narių.

„Manau, kad „nuopelnus“ dėl tokios situacijos turėtų prisiimti savivaldybės administracija. Juk laisvų teritorijų palei tą patį Palangos plentą turime ir miesto pusėje, bet statybos čia nevyksta, nes vėluoja planavimas“, - sako A. Barbšys.

Tad, jo nuomone, dabar miestas turėtų negailėti investicijų ir sukurti patrauklią infrastruktūrą miesto teritorijoje, kur žmonės galėtų statyti gyvenamuosius namus.

Apgindamas Klaipėdos savivaldybę dėl per lėto planavimo, A. Šulcas pabrėžė, kad planuota buvo sistemiškai.

„Jei jau planuojamas kvartalas, tai turi būti keliai, dviračių takai, vandentiekis, kanalizacija, darželiai, mokyklos, o ne bet kaip laukuose, kur kiekvienas pasistato „traidenį“, ir, atsiprašant, „triedžia“, - kalbėjo vicemeras.

Beje, bene pirmąja tokia kregžde, skirta vilioti gyventi Klaipėdoje, turėtų tapti naujai planuojamas Medelyno kvartalas tarp Labrenciškės ir ligoninių komplekso.

 

Dauguma būtų prieš?

Užmiestyje gyvenančių bendruomenių pirmininkai, seniūnaičiai abejoja, kad uostamiesčio valdžia galėtų sugalvoti ką nors viliojančio, kas paskatintų rajono gyventojus inicijuoti prisijungimą prie Klaipėdos savivaldybės.

Esą nors rajono gyventojai ir skundžiasi dėl prastos kelių infrastruktūros, užtat gyvenimas anapus Palangos plento ne tik ramesnis, bet ir pigesnis

Akcentuojama, kad rajono gyventojai ne tik pigiau moka už šiukšlių išvežimą, bet kur kas mažiau jiems atsieina ir automobilio draudimas.

Mazūriškių seniūnaitis Valdas Žalpys, jau ketvirti metai gyvenantis Triušelių gyvenvietėje esančiame individualiame name skaičiuoja, kad komunaliniai mokesčiai dabar jam dvigubai mažesni, nei tuomet, kai gyveno Klaipėdoje Laukininkuose esančiame bute.

„Tuomet turėjau butą, sodą ir garažą. Dabar - viskas viename. Gyvename 170 kvadratinių metrų name, o šalčiausiu žiemos metu už šildymą, vandenį, nuotekas mokame vos 300 litų. Iki Klaipėdos centro - vos 7 kilometrai, arčiau negu iš Laukininkų, automobilių spūsčių - nėra buvę. Vaikams susisiekimas patogus - kursuoja maršrutiniai autobusiukai. Kas savaitę švenčiame įkurtuves. Gyvename puikiai ir į miestą atgal nenorime“, - pasakojo V. Žalpys.

„Neįsivaizduoju, kas galėtų paskatinti gyventojus pačius inicijuoti jungtis prie miesto. Puikus pavyzdys - Tauralaukis. Prisijungė ir kas iš to? Neišprašo nei geresnių kelių, nei šaligatvių. Išlošė tik Klaipėdos miesto savivaldybė - mokesčių daugiau susirenka“, - kokios kalbos sklando Ginduliuose perpasakojo šios gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Dainora Indriuškienė.

Moteris svarstė, kad ir Klaipėdos rajono valdžia nenorėtų atiduoti melžiamos karvės.

„Žinoma, jei abi savivaldybės pradėtų vilioti mažindamos mokesčius - gyventojai tik išloštų. Gyvenime galioja tie patys dėsniai: klientas renkasi, kur geriau“, - sakė D. Indriuškienė.

„Kaip ir emigrantų neįmanoma susigrąžinti į Lietuvą, taip ir klaipėdiečių pabėgusių gyventi į rajoną nebesusigrąžinsi“, - įsitikinęs Kalnuvėnų bendruomenės pirmininkas Rimas Žilinskas.

Esą jei ir pasitvirtintų toks scenarijus - jis būtų prievartinis.

„Kiek pačiam yra tekę kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl verslo ar bendruomenės reikalų, pastebiu visišką nesiskaitymą su žmogumi. Todėl ir bėga žmonės kuo toliau į gamtą, toliau nuo valdžios institucijų“, - kodėl klaipėdiečiai masiškai kraustosi į užmiestį savo versiją turi R. Žilinskas.

Jam antrino Sendvario seniūnijos kaimų jungtinės bendruomenės bei Slengių bendruomenės pirmininkas Raimondas Simonavičius.

„Jaučiamės labai patogiai, tad kam mums reikalingi pokyčiai? Jau nekalbant apie mažesnius mokesčius išskiriamas ir kur kas malonesnis bendravimas su Klaipėdos rajono savivaldybės valdininkais. Nereikia pereiti 9 užraktų norint patekti pas kurį nors valstybės tarnautoją, ko nepasakysi apie uostamiesčio savivaldybę. Be to, einamuosius reikalus galima susitvarkyti čia pat esančioje seniūnijoje“, - rajono pranašumus vardijo Klaipėdos rajono Tarybai priklausantis R. Simonavičius.

Jis žadėjo asmeniškai dėti visas pastangas, kad rajono valdžia neišleistų į Klaipėdą nė vieno rajono gyventojo.

Už tai, kad priklausyti Klaipėdos savivaldybei, ko gero, būtų geriau, pasisakė tik Purmalių kaime esančioje sodų bendrijoje gyvenantis, iš Klaipėdos „emigravęs“ Laurynas.

„Iš esmės dėl priklausomybės rajonui yra du pranašumai - pigesnis automobilio draudimas ir žemės mokestis. Auginame du vaikus, dirbu Klaipėdoje, tad norėjome ir leisti juos į ten esantį darželį. Dėl to beveik 6 metus gyvenamąją vietą visi buvome deklaravę Klaipėdoje, pas tėvus. Prieš metus Purmaliuos „prisirašiau“ tik aš, nes bendrijos pirmininkas agitavo - esą rajono valdžia prikaišioja, kad daug kas čia gyvena, bet to nedeklaruoja. Bet persirašiau iš esmės ne dėl to raginimo, o tik dėl to, kad mašiną pasidarė pigiau drausti, tačiau dėl to teko paaukoti teisę balsuoti uostamiesčio savivaldos rinkimuose. Laikau save klaipėdiečiu, tad už ką balsuoti reikės rajone net nežinau - visiškai nesidomiu jo politikų veikla. Be to, dabar jau svarstome variantus, kur reikės žmonai ir vaikams „prisirašyti“, kai ateis laikas vaikams eiti mokyklą, nes norėtume, kad vaikai patektų į esančia šalia mano darbo arba bent pakeliui esančią įstaigą.

Taip, atliekų rinkliava rajone yra mažesnė nei Klaipėdoje, tačiau tik su pavydu galiu stebėti, kaip uostamiestyje individualių namų gyventojams dalina rūšiavimui skirtus konteinerius. Pas mus net „varpelių“ nėra, tad išrūšiuotas šiukšles savaitgaliais vežu į Klaipėdos konteinerius. Spaudoje skaičiau, kad iki Purmalių rūšiavimui skirti konteineriai gali atkeliauti nebent 2016-aisiais... Galiausiai, nuo mano namų iki uostamiesčio savivaldybės - 8,5 kilometro, o iki Klaipėdos rajono - 30. Taigi, jei kiltų iniciatyva, tikrai pasirašyčiau už Purmalių prijungimą prie Klaipėdos, juolab jei garantuotų mokestines lengvatas. Tačiau, kiek teko kalbėtis su vyresniais kaimynais, kurių vaikai jau išaugę, jų tokia perspektyva neviliotų“, - sakė Laurynas.

 

Norėjo, bet persigalvojo?

Paskutinį kartą didesnės diskusijos dėl uostamiesčio ir Klaipėdos rajono ribų keitimo vyko 2010-aisiais, kai savo „priklausomybę“ norėjo pakeisti Žaliojo Slėnio gyventojai. Visgi vėliau Aukštkiemių kaimo, į kurį patenka ir dalis Žaliojo Slėnio teritorijos, bendruomenės pirmininkas Vaidas Lekstutis buvo pareiškęs, kad esą gyventojai apgaule buvo priversti pasisakyti už Žaliojo Slėnio teritorijos prijungimą prie Klaipėdos miesto ribų.

Po tokios įvykių raidos dingo ne tik iniciatyva prie Klaipėdos prijungti Žaliąjį Slėnį, bet miesto valdžios planai prisijungti vadinamąjį trikampį, į kurį patenka Naujoji Kalotė, Purmaliai.

Paskutiniai realūs rajono ribų pakeitimai Klaipėdos apskrityje buvo daryti 1997-aisiais. Visos procedūros tuomet užtruko apie ketverius metus.

 

Statistika

Statistikos departamento duomenimis, pernai Klaipėdos mieste išduoti 123 leidimai statyti naujus gyvenamuosius namus. Didžioji dalis jų - 107, vieno ir dviejų butų, tiksliau - individualūs namai. Užpernai mieste leista statyti tik 89 naujus gyvenamuosius namus.

Klaipėdos rajone pernai leista statyti 629 naujus namus, iš kurių 627 - vienbučiai ar dvibučiai. 2012-aisiais iš viso išduoti 566 statybos leidimai.

Nauji individualūs namai dažniausiai statomi uostamiesčio pašonėje - Mazūriškiuose, Trušeliuose, Jakuose, Ketvergiuose, Priekulėje ir kt. 2012-aisiais Klaipėdos rajone gyveno - 51,4 tūkst. žmonių, 2013-aisiais - 51,6 tūkst.

 

VEdid WWW

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 137 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,