2015-uosius Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautiniais dirvožemio metais. Vienas svarbesnių žingsnių mūsų šalyje išsaugant dirvožemį, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktoriaus Jono Satkūno, – nustatyti ir tvarkyti užterštas teritorijas. Jos tvarkomos pagal aplinkos ministro patvirtintą 2013–2020 m. planą.

LGT šiemet tęs pernai pradėtą ES finansuojamą projektą, skirtą įvertinti užterštų teritorijų urbanizuotose vietovėse poveikį aplinkai. Pagrindinis jo uždavinys – nustatyti cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo eiliškumą, saugiai sutvarkyti labiausiai užterštas teritorijas ir suteikti reikalingą informaciją savivaldybėms. Šios, pasinaudodamos ta informacija, gali teikti paraiškas ES paramai gauti ir sutvarkyti užterštas teritorijas.

Šis LGT projektas buvo vienas iš trijų projektų, atrinktų nominacijoje „Už švarią aplinką“ per Finansų ministerijos surengtus rinkimus „Europos burės 2014“, kuriais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. potencialių taršos židinių. Praėjusiais metais į šį sąrašą buvo įrašyta 910 naujų židinių ir ištirta apie 140 jų teritorijų.

Tarptautinių dirvožemio metų proga LGT, bendradarbiaudama su Lietuvos dirvožemininkų draugija ir UAB „Grota“, balandžio mėnesį organizuos konferenciją, skirtą urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimui. Specialistai, mokslininkai, ekspertai aptars dirvožemio, gilesnių grunto sluoksnių ir požeminio vandens įvairaus pobūdžio taršą, jos nustatymo ir likvidavimo metodologijas.