Įgyvendinant projektą „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste" surengta konferencija „Darbas su rizikos vaikais ir jaunimu atvirose jaunimo erdvėse: iššūkiai, poreikiai, galimybės".

     Klaipėdos rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriam 209 685 € parama skirta iš 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas". Savivaldybė prie projekto prisidės 23 170 €. Bus sukurta materialinė bazė ir įsteigtas pirmasis atviras jaunimo centras rajone su lauko erdve ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Jame planuojama ugdyti jaunimo socialinius ir gyvenimo įgūdžius bei darbo rinkai reikalingus gebėjimus. Projekto rezultatais galės pasinaudoti daugiau kaip 200 mažiau galimybių turinčių jaunuolių iš Gargždų ir aplinkinių kaimų: Dovilų, Laugalių, Gobergiškės, Dauparų, Šlapšilės, Gerduvėnų, Kvietinių, Vėžaičių. 

     Į konferenciją susirinko virš 60 dalyvių – atvirų jaunimo erdvių vadovai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, socialiniai pedagogai, seniūnijų socialiniai darbuotojai. Taip pat dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos, Švietimo, Sveikatos apsaugos, Statybos ir kelių priežiūros, Centrinės buhalterijos, Strateginio planavimo ir investicijų, Geodezijos ir GIS skyrių atstovai.

     „Konferencijos tikslas – suburti socialinėje ir jaunimo srityje dirbančias Klaipėdos rajono nevyriausybines organizacijas, valstybinio sektoriaus darbuotojus ir juos supažindinti su įgyvendinamu projektu bei pasidalinti patirtimi darbo su rizikos vaikais ir jaunimu srityje", – sakė projekto vadovė,      Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė.

     Klaipėdos rajono mero pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė kalbėjo, kad darbas su jaunimu atvirose erdvėse – tai nėra darbas kabinetuose: „Jaunimo darbuotojas turi sutelkti dėmesį ne į darbą su dokumentais ar projektų rengimą, bet į bendravimą su jaunais žmonėmis. Labai svarbu įgyti pasitikėjimą, įsiklausyti, būti jaunimo pusėje. Manau, kad jaunimo erdvės turėtų dirbti ir šeštadieniais, sekmadieniais. Darbo dienomis jaunimas yra užimtas mokyklose, socialinės rizikos vaikai lanko socialinių paslaugų centrus, tačiau, ar pasidomime, ką veikia savaitgaliais". Pasak mero pavaduotojos, norint užtikrinti sklandų darbą su jaunimu, būtina finansiškai jį remti: „Jaunimo reikalų taryba nutarė teikti svarstyti Savivaldybės tarybai galimybę skirti nors po 0,25 dalį etato kiekvienoje atviroje jaunimo erdvėje".

     Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas dr. Valdas Rimkus pristatė pranešimą „Nepatogus" jaunimas – bausti ar pasigailėti". Jis pabrėžė, kad tiek IV amžiuje prieš mūsų erą, tiek XXI amžiuje suaugusieji apie jaunimą atsiliepia vienodai prastai: „Jaunimas toks yra. Labiau reikėtų kalbėti apie suaugusiųjų santykį su jaunimu, o ne apie jaunų žmonių ydas". Dr. V. Rimkus pateikė statistinių duomenų – per pastarąjį dešimtmetį nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičius nedidėja nei Lietuvoje, nei Klaipėdos rajone: „Situacija yra stabili, tačiau išryškėja tendencijos, kad nepilnamečių padaromi nusikaltimai yra sunkesni, taip pat jaunėja nusikaltusiųjų amžius". Šių metų pradžioje rajone buvo 318 socialinės rizikos grupei priklausančių vaikų, daugiausiai – Gargždų, Vėžaičių, Priekulės seniūnijose. „Socialinės rizikos vaikui turi padėti ne tik įvairių sričių specialistai, bet ir bendruomenės. Deja, bendruomenės yra lyg ir atsiribojusios. Atviros jaunimo erdvės – viena iš galimybių sutvirtinti bendruomenės ir pažeisto vaiko ryšį. Tokioje erdvėje vaikui gali būti suteikta bendraamžių, suaugusiųjų pagalba. Labai svarbus yra net paprasčiausias pokalbis", – sakė Dr. V. Rimkus.

     Projekto vadovė Adelija Radžienė konferencijos dalyviams pristatė 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas" programą ir jos finansuojamas veiklas. Ji priminė, kad 2012 m. buvo atliktas jaunimo problematikos tyrimas, kuriuo remiantis Jaunimo reikalų taryba nusprendė, kad reikia plėtoti atvirąjį darbą su jaunimu, steigti atviras jaunimo erdves. Šiuo metu rajone jau dirba 8 atviros jaunimo erdvės. Pernai buvo parengtas projektas „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste" ir pavyko gauti finansavimą (iš 60 Lietuvos savivaldybių finansuoti tik 8 projektai). Projektą numatyta užbaigti kitų metų balandį, tačiau iki tol reikia padaryti dar daug darbų - apie numatomus vykdyti statybos remonto darbus papasakojo projekto techninės dalies administratorė Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Grigalaitienė.

     Į konferenciją atvyko Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro socialinė pedagogė, atviros jaunimo erdvės veiklos programos vykdytoja Dainora Kalniškienė ir vokiečių kalbos mokytoja, atviros jaunimo erdvės veiklos programos vadovė Ineta Jurgaitienė. Pedagogės pristatė atvirą jaunimo erdvę „Tavo erdvė", kalbėjo apie iššūkius bei sėkmes, dirbant su jaunimu: „Kretingos rajono valdžia atkreipė dėmesį į jaunimo, kuris būriuojasi parkuose, miesto estradoje, centre, problemas, todėl Savivaldybės taryba 2012 m. nusprendė skirti finansavimą atviroms jaunimo erdvėms. 2013 m. Kretingos rajone buvo įsteigtos 9 atviros jaunimo erdvės, pernai – dar 2". 

     Taip pat pranešimus skaitė Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė, metodininkė Edita Stanienė („Rizikos grupės vaikai. Kaip jiems padėti?") ir Veiviržėnų kultūros centro atviros jaunimo erdvės vadovė, Jaunimo reikalų tarybos narė Inesa Gaudutytė („Atvirojo darbo su jaunimu specifika ir galimybės").

      Projekto vadovė A. Radžienė pakvietė socialinius darbuotojus paraginti socialinės rizikos vaikus ateiti į jaunimo centrą, dalyvauti savęs pažinimo seminaruose, edukaciniuose bei amatų mokymuose ir pabrėžė, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas yra visos komandos darbas.

Konferencijos akimirkos: