Mano Gargždai



Judrėnai žavi kultūriniu paveldu ir talentingais žmonėmis

Įvertinkite šį įrašą
(7 balsai)
Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė. Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė.

Tolimiausioje Klaipėdos rajono kertelėje – Judrėnuose – niekada nėra nuobodu. Čia veikia aktyvi ir idėjų nestokojanti Stepono Dariaus bendruomenė, gausu tradicinių renginių, netrūksta darbščių ir talentingų gyventojų.

            

Pasididžiavimas – lakūnas Steponas Darius

Paklausta, kuo Judrėnai yra unikalūs, Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė pabrėžė, jog jie išskirtiniai dėl seniūnijoje esančios legendinio lakūno Stepono Dariaus tėviškės, kurioje apsilanko daug svečių. Dariaus kaime esanti lakūno gimtinė-muziejus su memorialiniu parku nuo 2007 m. turi Lietuvos aviacijos muziejaus ekspozicijos skyriaus statusą.

Be to, seniūnijoje netrūksta kultūros paveldo objektų: monumentų, laidojimo vietų ir t.t.Pasigėrėjimo verta ir į Kultūros vertybių registrą įtraukta Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Užvėnų lurdas, reikšmingus istorijos vingius mena Judrėnų dvaro parkelis.

Iš viso seniūnijoje yra 27 kultūros paveldo objektai.

                            

Kasmet laukia Antaninių

Taip pat, pasak bendruomenės pirmininkės, Judrėnai garsėja ir savo smagiomis linksmybėmis. Čia vyksta nuotaikingasis humoro renginys „Judrėnjuokis“, pritraukiantis būrius norinčių pasijuokti rajono gyventojų, „Gatvių peštynės“ vėliau peraugusios į „Kaimų peštynes“.

Kasmet judrėniškių laukiama tradicinė Antaninių šventė, „Lituanicos“ skrydžiui per Atlantą skirtos šventės.

Judrėnų gyventojai neatsisako ir iš užsienio atkeliavusių švenčių.

„Pavyzdžiui, Švėkšna kelinti metai rengia gražią moliūgų šventę. Jei kam reikia, tegul švenčia ir tokias šventes. Mes Valentino dienai darėme pramoginį renginį „Kur dvi širdys – ten pora“, kuris dalyvių sulaukė net iš kitų miestų“, – pasakojo V.Norvilienė.

                       

Dariaus kaimas

Lakūno Stepono Dariaus tėviškė į Judrėnų seniūniją vilioja turistus.

 

Ir ilgaamžiai, ir talentingi

Anot V.Norvilienės, iš Judrėnų yra kilusi ne viena talentinga asmenybė: tautodailininkas Vytautas Konstantinas Savickis, krepšinio treneris Aloyzas Rudys, chorvedys, muzikos pedagogas Česlovas Mikutis. Taip pat vargonininkas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius Vladas Daukša (1882-1975), Lietuvos teatro, kino aktorius, režisierius Napoleonas Bernotas (1914-1957).

„Savo darbais gyventojus džiugino akmenis skaldęs Vladas Ruškys. Bendruomenės namų kiemą puošią jo darbščių rankų pavyzdys: šulinys ir takelis, vedantis jo link. Tebedžiugina seniūnijoje gyvenanti menininkė tautodailininkė Irena Viliutė“, – vardijo V.Norvilienė.

Taip pat seniūnija turtinga ilgaamžių. Vyriausiajai – Marytei Januškienei – 91-eri metai.

                          

Emigracija padarė žalos

Deja, Judrėnų, kaip ir daugelio miestų bei kaimų, emigracijos banga neaplenkė. Pasak bendruomenės pirmininkės V.Norvilienės, išvyko nemažai jaunimo. Tačiau, anot jos, džiugina tai, kad dalis jų pasiliko ir netgi ėmė ūkininkauti.

Jaunosios bendruomenės narės Kristina Venckutė ir Gabija Norvilaitė pridūrė, kad gyvenvietėje daugiau likę moksleivių – baigę mokslus, mažai kas grįžta gyventi atgalios, jie pasirenka didesnius miestus ar užsienį.

Visgi veiklaus jaunimo čia netrūksta.

„Jaunimas laiką leidžia sporto salėje, į kurią, beje, jie atvyksta net ir iš kitų gyvenviečių. Mokyklos mokiniai visur dalyvauja – jei, pavyzdžiui, organizuojamos bendruomenės talkos, jų nepraleidžia ir visada ateina padėti“, – akcentavo merginos.

                    

Apie Judrėnus

Miestelio pavadinimas kildinamas iš Judrės upelio pavadinimo. Judrė prasideda už 3 km į šiaurės vakarus nuo miestelio ir teka į pietryčius. Dėl didesnio nuolydžio upelio srovė prie Judrėnų yra ypač srauni, todėl manoma, kad iš žodžių „judrus“, „vikrus“ bei „judantis“ kilo ne tik upelio, bet ir gyvenvietės pavadinimas.

Istorikė Janina Valančiūtė knygoje „Judrėnų seniūnijos istorija“ rašo, kad anksčiausias Judrėnų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose faktas aptinkamas 1561-1592 m. pagal valakų reformą (1557) Pajūrio tijūnystę skirstant valakais sudarytame Viešvėnų vaitystės inventoriuje. Jame užfiksuoti mažesni tijūnysčių administraciniai vienetai – iš kelių kaimų susidedančios vaitystės. Inventoriaus 1561 m. įrašuose tarp Kvėdarnos, Laukuvos, Vainuto ir kitų vaitysčių paminėta Judrėnų vaitystė.

 

vvg  

Daugiau informacijos apie pajūrio bendruomenes – internetinėje svetainėje www.pajuriobendruomenes.lt

               

mano-gargzdai.lt nuotraukos:

 

Atnaujinta 15 birželio 09, Antradienis 14:19

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 425 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,