Mano Gargždai



Šalpėniškių pastangomis sąvartynas pavirto į nuostabų poilsio parką

Įvertinkite šį įrašą
(3 balsai)
„Gubrės" parkas prieš (viršuje) ir po (apačioje). „Gubrės" parkas prieš (viršuje) ir po (apačioje).

     Klaipėdos rajono Šalpėnų kaimas gali pelnytai didžiuotis: bendruomenės nariai savomis lėšomis ir nuoširdžiai atliktu savanorišku darbu sukūrė nuostabų gamtos kampelį – „Gubrės" poilsio parką. Dauguma gyventojų pripažįsta, kad tai – svarbiausias ir naudingiausias iki šiol organizuotas ir vykdytas projektas.

 

     Gyventojai vadino sąvartynu
     Šios idėjos sumanytojai – tuometinis bendruomenės pirmininkas Alfonsas Sermontis ir administratorė Diana Radžienė.

     „Suradę priimtiną nenaudojamą žemės plotą 2009 m. kovo mėnesį kreipėmės su prašymu į seniūnijos žemėtvarkos specialistus dėl šio ploto skyrimo visuomenės poreikiams. Po mėnesio seniūnijos žemėtvarkos specialistė Valė Krauleidienė pranešė, kad mūsų prašomas žemės sklypas nėra privatizuotas. Buvo leista šį gamtos kampelį pradėti tvarkyti", – pradžią prisiminė D.Radžienė.

     3,12 ha teritorija buvo visiškai apleistas žemės plotas šalia Judrės upelio. Kolūkių laikų paliktame šiukšlyne „puikavosi" apgriauti chemikalų ir dujų sandėlių griuvėsiai, krūmynai. Vietiniai gyventojai šią teritoriją vadindavo tiesiog sąvartynu.

Vietiniai gyventojai šią teritoriją vadindavo tiesiog sąvartynu.


     „Mūsų tikslas buvo sutvarkyti šią viešąją erdvę", – pasakojo asociacijos „Šaltupė" narė D.Radžienė.

     Parką „Gubrės" vardu, remiantis senojo šalpėniškio a.a. Motiejaus Sadausko pasakojimais, vietiniai gyventojai jau vadina apie 100 metų. Šis vietovės pavadinimas, anot kaimo žmonių, kilęs nuo toje vietovėje esančios kalvos, papėdės ir lankos.

 

     Prireikė daugybės talkų
     Pirmiausia bendruomenės nariai ėmėsi šiukšlyno tvarkymo darbų. Reikėjo išvežti įvairias atliekas ir jas sutvarkyti, iškirsti krūmynus, nugriauti ir sutvarkyti dujų ir chemikalų sandėlio liekanas, išlyginti gruntą, išgrėbti visą parko teritoriją.

„Gubrės" parko įkūrimo projektas buvo pradėtas spontaniškai, be jokių projektinių lėšų. Visą parko kūrimo-vykdymo veiklą, pasak bendruomenės aktyvistų, galima suskirstyti į du etapus.

     „Pirmas etapas, kuris užtruko apie 2 mėnesius, buvo sunkiausias. 2009 m. balandžio 8 d. buvo suorganizuota pirmoji talka. Talkų metu griovėme paliktus statinius, vežėme šiukšles, kirtome krūmus, lyginome žemės gruntą, grėbėme rankomis parko teritoriją. Dauguma bendruomenės narių yra dirbantys, todėl talkas rengėme savaitgaliais ir švenčių dienomis", – sunkią pradžią prisiminė bendruomenės pirmininkė Reda Poškienė.

     Buvo suorganizuota apie 10 talkų, kuriose savanoriškai dirbo maždaug 15–20 bendruomenės narių ir ūkininkų su pasitelkta galinga technika.
     Taip pamažu apleistas gamtos vaizdas virto į viliojančią kiekvieno kaimo gyventojo ar svečio lankymo, apžiūrėjimo ir pasididžiavimo vietą.

 

     Norėjosi vis daugiau
     Nors pradinis sumanymas ir buvo įvykdytas, tačiau darbštiems, sumaniems, ambicingiems parko kūrėjams buvo negana.

     Projekto vykdymo eigoje sumanyta pastatyti ant senų buitinių dujų sandėlio pamatų lauko paviljoną su estrada, pasidaryti lauko baldų, įrengti tinklinio, futbolo aikšteles, suręsti tiltelius, padaryti informacinį stendą bei informacinę „Gubrės" parko iškabą. Taip šis bendruomenės projektas įgijo antrąjį pagreitį.

Projekto vykdymo eigoje sumanyta pastatyti ant senų buitinių dujų sandėlio pamatų lauko paviljoną su estrada.


     „Darbai labai greitai vėl persikėlė į darbo aikštelę. Viską labai norėjosi užbaigti iki suplanuotos jau paskelbtos kaimo vasaros šventės ir pirmojo bendruomenės gimtadienio – liepos 7 d. Skubiai vėl ieškojome lėšų ir įvairių medžiagų sumanytiems statiniams pastatyti", – apie parko puoselėjimo istoriją pasakojo D.Radžienė.

     Taip su didžiuliu entuziazmu Šalpėnų kaimo parke atsirado scena, tinklinio aikštelė ir futbolo aikštynas, lauko baldai, buvo suręsti du tilteliai, padarytas informacinis stendas, parko iškaba. Visi šie darbai atlikti tik bendruomenės narių savomis lėšomis ir darbu.
2013 m. balandžio mėnesį „Gubrės" parke buvo iškastas tvenkinys. Jį geranoriškai iškasė bendruomenės narys.

Statomas lauko paviljono stogelis.

 

     Taip pat 2013 m. asociacija „Šaltupė" iš Žemės ūkio ministerijos finansuojamo projekto lėšų patobulino lauko paviljoną – įrengė scenos stogą. Iš gautų finansų buvo įsigytos medžiagos stogui, o įrengimo darbus savanoriškais pagrindais taip pat atliko bendruomenės nariai.

 

     Nesustoja tobulėti
     Siekdama „Gubrės" poilsio parko teritoriją pritaikyti intensyvesniems gyventojų rekreaciniams ir edukaciniams poreikiams, asociacija „Šaltupė" įvykdė projektą, „Veltinio namų įkūrimas „Gubrės" poilsio parke ir pritaikymas bendruomenės poreikiams".

     Iš „Leader" programos skirto finansavimo 2014 m. gruodžio mėnesį „Gubrės" parke duris atvėrė du veltinio namai. Viename iš jų įrengta pirtis, kitas pritaikytas edukaciniams renginiams, paskaitoms, seminarams, laisvalaikio renginiams ir kitiems bendruomenės kultūriniams bei pažintiniams poreikiams.

     Bendruomenės nariai ir toliau svarsto, kaip galėtų patobulinti „Gubrės" parką, planuose – veltinio namai apgyvendinimui.

 

     Sustiprino bendruomenę
     Sukurta nuostabi parko teritorija džiugina vietinių ir atvykusiųjų akis, čia rengiamos šventės, leidžiamas laisvalaikis. Jaunimas gali užsiimti norima sporto šaka (futbolu, tinkliniu ir pan.), šeimos gali rinktis aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio praleidimo zoną.

     Be to, parke įkurtas „Mažylių gojelis": kaime gimus kūdikiui, čia sodinami medeliai. Mergaičių garbei stiebiasi liepaitės, berniukų – ąžuoliukai. Iš viso šiame gojelyje jau skaičiuojami 10 medelių, kurie bus puikus prisiminimas ateities kartoms.

 „Mažylių gojelyje" sodinamas medelis.


     „Šis projektas davė ir duos nepamatuojamą naudą. Bendruomenė sustiprėjo, nes turime galimybę vystyti savarankišką veiklą, organizuoti renginius, susitikimus. Supratome, kad kartu mes galime daug", – džiaugėsi parką kūrę šalpėniškiai.

     „Gubrės" poilsio parkas ir toliau vienija bendruomenės narius. Jau šešerius metus aktyviausi kaimo gyventojai prižiūri savo sukurtoje erdvėje tvarką, nuolat pjauna veją, šiam tikslui sudaryti ir šienavimo grafikai.

 

     Prisilietė daugybė rankų
     Projektas, anot bendruomenės narių, gali būti įvertintas apie 4344 Eur (15 000 Lt).

     „Medžiagų ir piniginių lėšų tiekėjai esame mes, vietiniai bendruomenės nariai. Džiaugiamės ir esame dėkingi vieni kitiems už tarpusavio supratimą, susitelkimą", – dėkojo bendruomenės pirmininkė R.Poškienė.

     „Mūsų nuomone, projektas pavyko ir vyko labai sklandžiai. Sėkmė mus lydėjo dėl gero organizuotumo, pasitikėjimo, tarpusavio supratimo dirbant komandoje", – pridūrė asociacijos „Šaltupė" aktyvistė D.Radžienė.

     Daugiausia komplimentų tvarkant ir kuriant parką, pasak asociacijos „Šaltupė" narių, nusipelnė bendruomenės ūkvedys Algis Poška. Būtent jis ir jo šeima yra šio nerašyto projekto pagrindiniai autoriai, iniciatoriai, organizatoriai, medžiagų ir lėšų tiekėjai.

     „Tuometinio žemės sklypo vaizdas atrodė nykus, tačiau šiai šeimai pradžia pasirodė visiškai nesudėtinga. Algis labai greitai įtikino daugelį žmonių: jaunimą, ūkininkus ir kitus gyventojus, prisidėti prie šio projekto. Jis visą savo laisvalaikį po darbo valandų apie 3 mėn. aukojo šiai idėjai įgyvendinti. Tai puikus vadybininkas, tarpininkas, derybininkas", – gražių žodžių negailėjo D.Radžienė.

Bendruomenės nariai.


     Moterys dėkojo ir Leonui Dirgėlai, kurio vaizduotėje gimė daugelio kūrinių projektai, o rankos yra prisilietusios prie daugumos sukurtų statinių. Už atliktą geranorišką darbą – iškastą tvenkinį – ir sugaištą dovanotą laiką bendruomenė taip pat itin dėkinga Laimos ir Egidijaus Marcinkevičių šeimai.

     Šalpėnų bendruomenė taip pat nori padėkoti ir kitoms šeimoms, kurios ypatingai stengėsi, dirbo ir aukojo lėšas „Gubrės" parko projektui: Laimos ir Algio Kareivų, Vidos ir Bernardo Andrijauskų, Astos ir Kazimiero Žemgulių, Virginijos ir Leono Dirgėlų, lonos ir Roberto Marcinkevičių, Ritos ir Alfonso Sermončių, Aušros ir Mindaugo Žąsyčių, Dianos ir Sauliaus Radžių šeimoms, Aldonai Poškienei, Janinai Tamkienei. Aktyviai parką tvarkyti padėjo nemažai jaunimo, aktyviausi iš jų: Tadas Kareiva, Remigijus, Ramūnas Rėbždai, Valdas, Julius Kiudeliai, Indrė, Romas, Julius Poškai, Vaidas ir Audrius Karpavičiai, Rūta Ambložiejutė, Rimantė Daukšytė, Gintarė Matikonytė, Karolis Bočkus, Šarūnė, Gabrielė Andrijauskaitės, Karolis Starkutis, Tomas, Romas, Karolina Marcinkevičiai, Tadas Žemgulis.

     Metams bėgant, parko puoselėtojų gretos plečiasi. Į jas įsijungė: Vanda, Virginijus, Artūras Matikoniai, Rasa ir Tomas Šlyžiai, Ričardas, Martynas Justai, Linas Starkutis.

 

Daugiau informacijos apie pajūrio bendruomenes – internetinėje svetainėje www.pajuriobendruomenes.lt

 

vvg

 

Parko kūrimosi istorija – bendruomenės archyvo nuotraukose:

Atnaujinta 15 birželio 08, Pirmadienis 21:47

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 372 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2017 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Kvietinių g. 14, 96136 Gargždai, ĮK 302987419,