Mano Gargždai



Lopaičiai – paslapčių ir vaizduotės erdvė

Įvertinkite šį įrašą
(5 balsai)

 

Ieškantys progos smagiai praleisti savaitgalio popietę gamtoje, turėtų aplankyti pastaraisiais metais išgarsėjusį Lopaičių piliakalnį. Tverai, kurių prieigose stūkso garsusis piliakalnis yra netoli nuo Gargždų – apie 50 kilometrų. Šiemet legendomis ir neįtikėtinais pasakojimais apipinta vieta lankytojus pasitinka atsinaujinusi.

Dabar didžiulėje teritorijoje yra nutiesti mediniai takai, o prie kiekvieno galbūt senovinę lietuvių šventvietę žyminčio objekto pastatyta informacinė lentelė.

Keletas kilometrų patogių medinių takų nutiesta Rietavo miškų urėdijos rūpesčiu. Urėdijai šis projektas atsiėjo 120 tūkstančių litų. Tai vienas įdomiausių gamtinių ir istorinių objektų Žemaitijoje. Nepaisant to, kad šios erdvės populiarumas vis auga, didžiulėje teritorijoje nesunku išvengti smalsuolių žvilgsnių ir paprasta ramiai pabūti gamtoje.

 

Semia vandenį

Jei nuspręsite savo akimis pamatyti, kaip atrodo Lopaičiai, nepamirškite keleto talpų vandeniui. Apie Lopaičiuose tekančio šaltinio vandens galias sklinda legendos. Vien dėl vandens į piliakalnį atvyksta žmonės iš tolimiausių šalies kampelių.

Vandens išskirtinumas siejamas su tuo, kad šaltinio vagelės pasirodo iš vakarinio šlaito, o, anot Simono Daukanto, toks vanduo turi stebuklingų galių. Ultravioletiniai saulės spinduliai, kurie turi baktericidinių savybių, intensyviausi yra anksti pavasarį ir kasdien nuo dešimtos iki antros valandos dienos. Būtent tokiu metu jie šviečia ir į šaltinio vandenį.

Didžiulio susidomėjimo Lopaičių piliakalnis sulaukia ne tik dėl trykštančio šaltinio, bet ir dėl numanomos observatorijos, dolmeno ir ten esančių akmenų. Manoma, kad observatorijoje buvo stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, priimami svarbūs sprendimai. Dolmenas laikomas ypatinga energine vieta, kurioje galima gauti žinių, energijos, pajusti ryšį su savo protėviais.

 

Akmenys - magiški

Manoma, kad piliakalnyje esantys akmenys taip pat turi magiškų galių. Ant vaisingumo akmens sėdi vaikų negalinčios susilaukti moterys, meilės akmenį aplanko įsimylėjėlių poros, kurios palieka savo atsineštą akmenuką tikėdamos, jog jų meilė niekada neišblės, ant sveikatos akmens, kurio įdubimai atitinka žmogaus kūno linijas, gulasi negaluojantys žmonės.

Ne kartą teko stebėti, kaip prie vieno iš Lopaičių akmenų stebuklo meldžia vaikų negalinčios susilaukti moterys.

Ant akmens, kaip auką, jos palieka puokštelę gėlių, pinigėlį, kartais uždega žvakelę ar smilkalą.

Sklinda legenda, kad atsisėdus ant falo formą primenančio akmens ir karštai paprašius vaikelio, net nevaisinga moteris gali susilaukti kūdikio.

Nemažai žmonių į Lopaičius atvilioja spėlionės, kad čia galėjusi būti svarbiausia Žemaitijos šventvietė - žynyčia, iki šiol skleidžianti ypatingą energiją ir slepianti atsakymus į klausimus apie mūsų protėvius.

Vaikščiodamas po piliakalnį gali aptikti ne vieną neįprastos formos akmenį ar akmenų grupę.

Kai kurie akmenų pavidalai - iš gamtos, o kituose matyti žmogaus rankų prisilietimo pėdsakai.

Šiuose akmenyse galima įžvelgti neįprastus pavidalus, žmonių veidus, nuo seniausių laikų žinomus simbolius, galbūt net iškalinėtus mistiškus senovės rašmenis.

Manoma, kad akmenys galėjo būti apdirbami specialia technika. Akmuo būdavo stipriai įkaitinamas, o paskui staigiai atšaldomas. Akmeniui skilus ir išgavus norimą formą, buvo galima toliau kalinėti ir dailinti kūrinį.

 

Nuo piliakalnio – 8 bažnyčios

Geografinė piliakalnio padėtis - ypatinga. Rietavo kraštas, nusidriekdamas į rytus nuo Baltijos jūros, vis kyla aukštyn ir netoli Tverų, Lopaičių kaime pasiekia aukščiausią tašką - 210,6 m. Tai viena aukščiausių Žemaitijos vietų.

Istorikas B.Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“ apie vaizdus, atsiveriančius nuo Lopaičių kalno, rašo taip: „Čia atsiveria vienas iš plačiausių tolimiausių Žemaičių krašto vaizdų. Nuo Lopaičių kalno paprasta akimi apžvelgi 8 bažnyčių bokštus, būtent: Tverų, Laukuvos, Rietavo, Endriejavo, Kulių, Stalgėnų, Plungės ir Medingėnų. Stebint pro žiūroną, vakarų horizontai nusikelia žymiai toliau, ir pagal žmonių pasakojimą turi būti matomas net Klaipėdos bažnyčios bokštas“.

Paganyti akis, atvykus į Lopaičius, tikrai yra kur. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas, tačiau tai ne vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės čia užtrunka po keletą valandų.

 

Vilioja žynių legenda

Žmones čia traukia ir spėjimas, kad Lopaičiuose kadaise buvo žynių valdos. Atsirasti šiai prielaidai leido paslaptingi Lopaičių akmenų dariniai, kurie gali būti susiję su sena religija ir papročiais.

Yra manančių, kad šie radiniai gali priklausyti daug senesnei kultūrai nei pagonybė. Gali būti, kad apie prieš tūkstančius metų klestėjusią kultūrą ir apie jos praktikuotus papročius, pasaulio suvokimą bei religiją nieko nežinome.

Paprastai į Lopaičius atvykę turistai aplanko tik keletą svarbiausių piliakalnio objektų - vadinamąją observatoriją, dolmeną ir šaltinį, išminties, širdies, sveikatos, meilės bei vaisingumo akmenis.

Kai kuriuos traukia ir mėnulio ar laivelio ženklu pažymėtas akmuo, kurį galima aptikti prie šaltinio palypėjus į viršų.

Galbūt šis akmuo žymi palaidoto žynio kapo vietą.

Lopaičių observatorija vadinama labai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išlikę įvairaus dydžio akmenų.

Spėliojama, kad šioje vietoje galėjo būti stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, o galbūt pagal žvaigždžių padėtį priimami svarbūs sprendimai.

Į vakarus nuo spėjamos žemaičių pagonių observatorijos yra tyrinėjimų laukianti dabar jau žemėmis užklota akmeninė aikštelė.

 

Semiasi žinių

Bene populiariausias Lopaičių objektas – akmeninis dolmenas. Dolmenas graikų kalboje reiškia „akmens stalą“. Dolmenas lietuviškiau - krūsnis.

Dolmenų būna įvairių formų ir paskirties, tačiau bet kuriuo atveju tai visada buvo ypatingos energetinės vietos, kuriose pasikraunama žinių ir energijos.

Tai galėdavo būti ir kapas, ir vieta, kur ateinama numirti.

Tada atsisveikinantysis su pasauliu dolmene palieka visas savo savybes, žinias ir patirtį - jų pasisemti iš naujo gali jaunosios kartos.

Manoma, kad Lopaičiuose gali būti vienintelis Lietuvoje išlikęs dolmenas.

Lopaičių krūsnis sudėta iš keliasdešimties stambių akmenų, kuriuos slegia kelias tonas sveriantis maždaug dviejų metrų ilgio, pusantro metro pločio ir pusmetrio storio luitas.

Tokiais didelių akmenų dariniais žalvario amžiuje žymėtos kulto vietos.

 

Kelia klausimų

Lopaičių paslaptimis jau keletą metų domisi Rietavo miškų urėdijos atstovas ryšiams su visuomene Eugenijus Bunka.

„Kodėl Lopaičiuose stūksanti akmenų krūva tokia panaši į dolmenus, randamus kitose pasaulio šalyse, kodėl kiti akmenys išbraižyti keistomis linijomis ar ženklais, kodėl per Lopaičius ir už 7,5 kilometro esančias spėjamas Vismaldų bei Vembutų šventvietes nubrėžus susikertančias linijas, ant jų apytikriai už 37,5 kilometro yra Kražiai, Pakisys, Pakutuvėnai ir Paunšvystė, už 75 kilometrų - kitos vietos, kuriose netrūksta pagonišką kultūrą menančių pėdsakų: apeiginių akmenų, ąžuolų giraičių. Nubrėžus šias linijas ima ryškėti vadinamasis „Kurri tinklas", rodantis Žemės energetines linijas ir jų susikirtimuose esančius energetinius taškus,“ - dėsto kraštoryrininkas, žurnalistas.

Jo rūpesčiu šiemet pirmą kartą profesionaliai patyrinėti Lopaičius sutiko ir ekspediciją pagaliau surengs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 268 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,