Mano Gargždai



Tadas Kairys: „Svarbiausia – nebijoti permainų“

Įvertinkite šį įrašą
(8 balsai)
Tadas Kairys mano, kad jo asmenybės formavimuisi ypatingą svarbą turėjo ir „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogai. Asmeninio archyvo nuotr. Tadas Kairys mano, kad jo asmenybės formavimuisi ypatingą svarbą turėjo ir „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogai. Asmeninio archyvo nuotr.

Reikia tikėti tuo, ką darai, ir tau pasiseks – įsitikinęs iš Gargždų kilęs 27-erių metų Tadas Kairys, vasario 20 d. dalyvausiantis moksleiviams skirtame renginyje „Kas po to?“.

T.Kairys jau mokykloje žinojo, kokiu gyvenimo keliu nori eiti. Siekdamas savo tikslo, jis ne kartą ryžosi svarbiems pokyčiams. O šiandien džiaugiasi galėdamas realizuoti save vienoje iš šalyje lyderiaujančių pastatų ūkio priežiūros įmonių – joje dirba pardavimų vadovu.

 

Dėmesį sutelkė į reikalingus mokomuosius dalykus

T.Kairys baigė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją. Kaip pats teigė, mokėsi gerai, patiko visi mokomieji dalykai. Jau devintoje klasėje jis suprato, kad nori būti statybos inžinierius ir to atkakliai siekė.

„Mokiausi matematiką, fiziką, lietuvių, anglų kalbas – tai, kokie egzaminai buvo reikalingi. Turėjau ir istoriją. Tačiau 12 klasės pirmo semestro pabaigoje supratau, kad man reikia didesnį dėmesį skirti prioritetinių dalykų (fizikos, matematikos, lietuvių ir anglų kalbų) egzaminų pasiruošimui, todėl nusprendžiau pereiti iš istorijos A į B lygį“, – pasakojo T.Kairys. – Egzaminus išlaikiau gerai, įstojau į nemokamą vietą. Taigi tai buvo pakankamai geras sprendimas, nors iš šalies atrodė, kad galbūt tingiu mokytis. Aš buvau užsibrėžęs tikslą studijuoti būtent statybos inžineriją – čia ir įstojau“.

 

Trečiame kurse – lemiamas sprendimas

Studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), T.Kairys aktyviai dalyvavo studentų atstovybės veikloje. Trečiame kurse, antro semestro metu, jam universitete buvo pasiūlyta darbo vieta.

„Buvo planuojamas didžiulis renginys – VISI – VGTU absolventų kongresas. Reikėjo žmogaus, kuris viską galėtų koordinuoti, suvaldyti. Ko gero, buvau jauniausias darbuotojas, dirbantis universitete ir neturintis aukštojo išsilavinimo“, – šypsojosi T.Kairys.

Vyras prisipažino, kad, intensyviai kibus į darbus, kiek nukentėjo mokslai. Tačiau ne tik dėl laiko stokos, bet ir todėl, kad vis sukosi mintys, kad jis yra ne savo vėžėse.

„Supratau, kad tai, ką darau, manęs „neveža“. Galvojau, ar aš tikrai toliau noriu viską tęsti ta linkme...“ – savo svarstymus prisiminė pašnekovas.

T.Kairys nepabūgo priimti svarbaus sprendimo – perėjo mokytis kitos studijų programos – statybos ekonomikos ir valdymo.

„Šie mokslai susiję su pastatų ūkio valdymu, ekonomika, energetiniais resursais. Mažiau brėžinių, projektavimo...“, – kalbėjo T.Kairys.

Jis teigė, kad paskutiniai studijų metai, lyginant su tuo, ką studijavo anksčiau, buvo labai įdomūs. Vyras įgijo daugiau jį dominusių vadybos, ekonomikos, verslo žinių. Negana to, jo baigiamasis bakalauro darbas buvo vienas geriausių kurse.

T.Kairys įsitikinęs, kad pokyčiai buvo tik į naudą. Jis jaučiasi dėkingas žmonėms universitete, kurie sakė, kad tokios permainos nėra problema – tiesiog savęs ieškojimas.

 

Būtina tikėti produktu

Kad rastų mėgstamą darbą, T.Kairys išbandė ne vieną jų: studijų metu savaitgaliais dirbo klube padavėju-barmenu, vėliau vienoje prekybos įmonėje, universitete, statybos leidinių grupėje, produkto vadovu kitoje bendrovėje.

„Galbūt iš šalies darbų keitimas kitiems atrodė keistai, bet, mano manymu, tai buvo teisinga. Nes dirbti tai, kas nepatrauklu, ne pakeliui, neverta. Etapas po etapo radau vietą, kur man patinka“, – kalbėjo T.Kairys, jau ketverius metus dirbantis bendrovėje „Mano Būstas“.

Paklaustas, kas svarbiausia jo darbe, vyras patikino, kad pirmiausia reikia tikėti įmonės teikiamomis paslaugomis, kurios atneša naudą klientams, ir jas puikiai išmanyti.

„Kaip gali parduoti produktą, jei juo netiki? Kalbant apie paslaugą, iš tavo transliuojamų žodžių, sakinių, minčių klientas jaučia, ar tu tiki savimi“, – įsitikinęs T.Kairys. Jis pridūrė, kad jo darbe taip pat svarbus komunikabilumas, nestandartinis mąstymas, inžinerinių dalykų suvokimas ir kt.

 

Tėvus ragina palaikyti vaikus

Daug permainų patyręs T.Kairys svarstė, kad labai svarbu eiti ta linkme, kur gerai jautiesi. Pasak jo, dažną moksleivį ar studentą tokie pokyčiai baugina, tačiau, T.Kairio nuomone, iš tikrųjų čia nėra nieko baisaus.

„Mano situacija buvo tokia, kad aš jau žinojau, ko noriu. Pagrindinis patarimas moksleiviams būtų – nebijoti permainų. Pavyzdžiui, aš, ieškodamas savęs, pakeičiau įvairiausio profilio darbų. Kaskart yra nauja, baisu, nes išeinama iš komforto zonos. Bet reikia tai padaryti“, – sakė pokalbininkas.

Jis ragino tėvus visada palaikyti savo vaikus: „Iš savo šeimos, kad ir ką bedarydavau, visada gaudavau palaikymą, nebuvo jokios kritikos. Tai, manau, buvo svarbiausias dalykas, kodėl nebijojau pokyčių“.

Jis džiaugėsi vasario 20-ąją vyksiančiu renginiu „Kas po to?“, kuriame apie savo studijų ir profesinę patirtį pasisakys jis ir kiti Gargžduose mokyklas baigę absolventai (apie renginį daugiau skaitykite ČIA).

„Gerai pamenu, kai į mokyklą buvo atėję keli absolventai ir skaitė pranešimus. Pasakojo, kad studijavo vieną, paskui – kitką. Matyt, ir iš čia liko žymė, kad nebijojau pokyčių. Vyksiantis renginys yra tai, ko reikia vienuoliktokui, dvyliktokui ar net jaunesniam moksleiviui, besirenkančiam profilį“, – mąstė T.Kairys.

 

Jaučiasi dėkingas „Vaivorykštės“ mokytojams

Vyras pabrėžė, kad jo asmenybės formavimuisi ypatingą svarbą turėjo ir „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogai.

„Norėčiau padėkoti penkiems mokytojams. Lietuvių kalbos mokytojai Zofijai Vaitkuvienei, kuri mane išmokė rašyti lietuviškai, kirčiuoti, suprasti, kurioje sakinio dalyje dėti kablelį. Tai vyko gal 7-8 klasėje, bet šie pradmenys buvo ypatingai geri – iki šiol aš jais naudojuosi. Taip pat Danutei Mockienei, kuri dažnai patikėdavo renginių vedimą mokykloje. Ši mokytoja sugebėjo „išmušti“ iš manęs scenos baimę, įdiegti socialinius įgūdžius. Fizikos mokytoja Teresė Džiaugienė, ko gero, ir sukūrė visą mano loginį mąstymą, kuris man padeda iki šiol. Turbūt didžiausia padėka skirta jai. Socialinius įgūdžius į kitą lygį pakėlė ir daug atsiminimų dovanojo skudučių ansamblio vadovė Jūratė Surblienė. Kūno kultūros mokytojas Virginijus Čekanauskas taip pat prisidėjo prie socialinių įgūdžių formavimosi, įskiepijo komandinę dvasią“, – padėkos žodžius „Vaivorykštės“ gimnazijos pedagogams tarė T.Kairys.

 

informacija

„Kas po to?“ – tai Gargždų kultūros centre vasario 20-ąją (šeštadienį) organizuojamas grandiozinis vienos dienos renginys, kuriame profesine patirtimi dalinsis Gargždų mokyklas baigę ir darbo patirties turintys jaunuoliai.

Pagrindinėje salėje bus galima išgirsti įkvepiančius ir save suprasti padėsiančius pasakojimus, o kitose keturiose erdvėse savo patirtimi ir patarimais dalinsis skirtingų sričių profesionalai. Be to, renginio metu bus pasiūlyta įsitraukti ir į papildomas veiklas.

Visas renginio naujienas rasite „Kas po to?“ tinklalapyje ir feisbuke.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 427 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,