Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius.

Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes: „Šiemet iš Lietuvos emigruos milijoninis gyventojas“, „Latvijoje šimtams pacientų perpiltas hepatitu užkrėstas kraujas“, „Nuo 2017 metų sausio 1 dienos įvedamas automobilio mokestis“, „Dėl masinio sukčiavimo Floridoje bus perskaičiuojami visi balsai“, „Izraelio gynybos ministras: jei Pakistanas nusiųs pajėgas į Siriją, sunaikinsime juos branduoliniu ginklu“, „Nufilmuota, kaip nežymėtas sraigtasparnis vejasi NSO“, „Slaptas šaltinis: tikroji Hillary Clinton yra mirusi, o jos vietą užėmė antrininkė“.

Kas bendro tarp šių naujienų, išskyrus tai, kad visos jos yra bent šiek tiek šokiruojančios? Ogi tai, kad visos jos neturi nieko bendro su realybe, o yra tik lakios fantazijos arba piktų liežuvių vaisius. Tokios klaidingos ir dirbtinės „naujienos“ dažniausiai buvo paskelbtos daugeliui nežinomuose interneto puslapiuose, bet pradėjo badyti akis, kuomet jų nuorodomis pasidalino šimtai ar tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų (taip pat ir politikai bei visuomenės veikėjai). Deja, kai kurios iš jų, pavyzdžiui apie užterštą latvių kraują, buvo pasiekiamos ir didžiausiuose užsienio bei Lietuvos naujienų portaluose.

Perteklinis patiklumas ir sveiko skepticizmo nepakankamumas yra labai palanki dirva visokio plauko sukčiams ir piktavaliams. Gal vis rečiau, bet vis dar per dažnai, gyventojai užkimba ant sukčių vilionių ir savanoriškai atiduoda pinigus ar prisijungimo duomenis prie interneto banko.

Vieni sukčių triukai jau perkąsti – niekas gavęs elektroninį laišką jau nebetiki, kad laimėjo loterijoje ar tapo kokios Afrikos valstybės turtuolio paveldėtoju. Tačiau vis dažniau susigundoma, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose mirgančiomis reklamomis nusipirkti neva originalų ir išskirtinį produktą su „tik šiandien galiojančia net 90% nuolaida“. „Jei išparduota, bandykite po dviejų mėnesių“. Žinoma, išparduota nebūna, patiklių pirkėjų pinigai priimami visada.

Neatsargus patiklumas gali vesti prie asmeninių finansinių nuostolių, bet gali turėti ir didesnių ilgalaikių pasekmių. Netikros, klaidingos ir tyčia klaidinančios naujienos nėra naujas reiškinys, bet 2016 metais jis visame pasaulyje tapo labai akivaizdus ir galėjo turėti neprognozuojamų pasekmių.

Kai kurios buvo tiesiog intriguojantis triukšmas, siekiantis sudominti daugiau skaitytojų ir gauti daugiau pajamų iš reklamos. Tačiau nemažai dirbtinių naujienų yra sąmoninga ir tikslinė propaganda, galinti turėti įtakos ne tik visuomenės nuomonei. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas sufabrikuotas naujienas apie Izraelio gynybos ministro pasisakymus Pakistano ministras priėmė labai rimtai ir atsakė panašiu grasinimu.

Referendumas Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai išsiskyrė ne tik tuo, kad jų rezultatai buvo netikėti ir prasilenkė su ekspertų prognozėmis bei visuomenės nuomonės apklausomis. Ne, tokių rezonansinių rinkimų rezultatai nebuvo „neteisingi“ ar „absurdiški“. Kad ir kokie netikėti, jie atspindėjo realias gyventojų ekonomines problemas ir nusivylimą nusistovėjusiu politiniu elitu. Tačiau ne tik tai.

Šių rinkimų išskirtinumas buvo masiškas faktų ignoravimas bei klaidinančios ar net akivaizdžiai klaidingos informacijos skleidimas. Nepaisant pažadų ir garantijų, Jungtinė Karalystė negalės išsaugoti laisvos prekybos su Europos Sąjunga ir išvengti imigrantų bei įmokų į Europos Sąjungos biudžetą, o tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos nebus milžiniškos sienos. Ne pirmą kartą, bet pirmą kartą su reikšmingomis globaliomis pasekmėmis melas buvo įtaigesnis už tiesą, o skambi ir grubi retorika įveikė ramią argumentaciją bei faktų kalbą.

Duomenų apie viską pasaulyje yra vis daugiau, tačiau jų įdarbinimo bei pasitikėjimo jais – vis mažiau. Didelė kaltės dalis tenka švietimo sistemoms, kurios nepasivijo sparčiai besikeičiančio pasaulio. Visi moksleiviai išmoksta daugybos ir Mendelejevo cheminių elementų lenteles bei Pitagoro teoremą, tačiau tik maža jų dalis išsiugdo sveiką skepticizmą, instinktą ir gebėjimą patikrinti viešąją erdvę skandinančius ir juos asmeniškai bombarduojančius sensacingus „faktus“ bei „naujienas“.

Gyvename landžios propagandos, dirbtinių naujienų bei gudraus melo klestėjimo eroje. Tėvai ir auklėtojai, mokytojai ir dėstytojai turi kaip niekada svarbią užduotį – nuolat ugdyti (bei ugdytis!) gebėjimą atskirti tiesą nuo melo, faktus nuo nuomonės, naujienas nuo propagandos. Skepticizmo perteklius – įkalina, tačiau subalansuotas skepticizmas yra vertinga kompetencija. Pasitikėjimas ir tikėjimas yra svarbus kiekvienos visuomenės pamatas. Tačiau be gebėjimo atsargiai vertinti šaltinius, atidžiai tikrinti faktus ir efektyviai filtruoti milžinišką informacijos srautą kiekvienos visuomenės pamatai bus labai trapūs. Tai gali būti svarbiausia 2016-ųjų pamoka.