Mano Gargždai

Nuomonės (81)

Ar galima gatves vadinti niekuo Lietuvai nenusipelniusių asmenybių vardais? Ar galima vadinti gatves nacių ar sovietų kolaborantų vardais? Salomėja Neris gera poetė, o P. Cvirka „Cukrinius avinėlius“ parašė, ar to pakanka, kad atsidurtum Lietuvos herojų panteone? Gyvenu Gargžduose, J. Janonio gatvėje, kertančioje P. Cvirkos gatvę.        

 

30 metų Lietuva nepriklausoma, o nesusitvarkome su savo memorialais, nesugebame išsigryninti, kokias asmenybes laikome tokiomis reikšmingomis, kad jas vertėtų įamžinti paminklais, gatvių pavadinimas, o kurias pakanka studijuoti istorijos, literatūros pamokose.

Sostinėje verda aistros dėl pokario rezistento atminimo, alėjų pervadinimo, P. Cvirkos paminklo nukėlimo, o Klaipėdos rajono taryboje, kalbama, yra siūlymų pakeisti P. Cvirkos gatvės pavadinimą Gargžduose. Akivaizdu, kad vėl bus susipriešinimo ir dantų griežimo, nes išsamių viešų diskusijų nesigirdėjo, o jei buvo, tai akivaizdžiai nepakankama.

Bet iškarto galima prognozuoti visus argumentus, kuriuos pateiks politikams „paprastas žmogus“. Tiesa sakant, jau vien šis terminas yra vertas paminklo labiau negu P. Cvirka ar J. Janonis, o „Paprasto žmogaus gatvė“ skambėtų žymiai stipriau negu „Lietuvos išdaviko“ ar „kolaboranto su nusikalstamu žmonijai režimu gatvė“.

Tačiau, kaip bebūtų, bet jei tikrai rudenį bus toks siūlymas, dantų griežimo bus, jis neišvengiamas. Pakanka prisiminti, kiek buvo verksmų jau vien sutvarkius piliakalnį istoriškai neteisingu pavadinimu. Kasdien Lietuvoje plynais kirtimais apie pusšimtį hektarų miškų paverčiant Kinijos rinkai tinkamais rąstais, keliasdešimt piliakalnio medelių staiga labai kažkam suskaudino širdį. Sovietmečio politika apželdinti miškais piliakalnius ant kurių šimtmečiais buvo ganomi gyvuliai, buvo skirta paslėpti mūsų paveldą nuo okupacijoje gimstančių kartų, kad mažiau kiltų klausimų. Tačiau bandymas pašalinti nusikalstamo režimo tvaiką, sukėlė apgailestavimų ir sentimentų bangą. Akivaizdu, kad tas pats atsitiks bandant apvalyti Gargždus nuo sovietinės propagandos likučių. Jau vien menkas paminklas okupacinio režimo pergalei kiek bereikalingų diskusijų sukėlė, o čia ištisos gatvės, kas reiškia adresų keitimą gyventojams. Vyresnio amžiaus žmonėms pripratimas yra antroji prigimtis, todėl bet koks pokytis, tiek geras, tiek blogas kelia stresą ir nepasitenkinimą. Bet atminimo paskirtis yra ateičiai, ne praeičiai skirtas.

 

Kam trukdo?

Pirmas argumentas besipriešinančiųjų „kolaboranto gatvės“ pavadinimo keitimui bus tipiškai žemaitiškas. Kam trukdo? „Gerai yra, kam čia ką keisti, daug vargo“. Kam gerai, o kam negerai, bet diskutuoti su tokiu argumentu beprasmiška, jį keliantys nenusiteikę girdėti jokių argumentų, jo argumentas yra „nieko nekeisti gyvenime“. Todėl gerbiant tokį žmogų, geriausiai palikti ramybėje su jo įsitikinimais.

 

Yra svarbesnių darbų

Kitas argumentas išplaukia kaip konstanta visiems atvejams – „Yra svarbesnių darbų, kam čia vėjais užsiiminėjat?“

Visada yra svarbesnių darbų ir jie turės būti padaryti, gatvių pavadinimų keitimas neatšaukia atsakomybių ir pareigų, jie turės būti padaryti ar bus keičiami pavadinimai, ar ne. Niekada taip nebus, kad kažkam kiti darbai neatrodys svarbesni.

 

P. Cvirka geras rašytojas, gražiai rašė

Na aš turiu savo nuomonę apie jo literatūros vertę, bet objektyvu būtų tarti, kad yra daug žymiai geresnių rašytojų, kurių vardais gatvės nevadinamos. Būkim atviri, P. Cvirka nėra pats geriausias, nėra ir blogiausias Lietuvos rašytojas, o sovietmečiu tapo kultiniu dėl kolaboravimo, o ne dėl literatūros kokybės.

Pakanka skaityti jo knygas, studijuoti literatūros pamokose, diskutuoti apie jo likimą istorijos pamokose, žinoti apie tokią asmenybę ir jo sprendimo motyvus „parvežti Stalino Saulę“, bet tikrai nėra jokios logikos vadinti jo vardu gatves, statyti paminklus. Nebūtina gilintis į tai, išdavė P. Cvirka kolegą rašytoją K. Jakubėną ar tai nepagrįstas kaltinimas, kam labai brangi jo kūryba, tegu inicijuoja kokių cukrinių avinėlių aikštės įrengimą ar pakaks tam memorialinės sodybos jo gimtajame kaime, bet vaikams aiškinti, kad jis gyvena Tėvynės išdaviko vardu pavadintoje gatvėje yra labai komplikuota.

Beje, abejotina, kad tas asmuo pats norėtų milžiniško paminklo ar jo vardu vadinamų gatvių. Stalinistinė gigantomanija yra pagarba ar labiau pasityčiojimas iš tragiško likimo rašytojo. Tikrai ne apie teismą kalba, o apie patį principą, kokią ateitį norime kurti. Net to paminklo niekas nenaikins, o išveš į Grūto parką, kur visi galės gėrėtis kiek tik nori.

Memorialiniai ženklai yra ne apie praeitį, o apie ateities viziją. Kokią ateities viziją mes matome, kokio elgesio iš piliečių tikimės ateities kataklizmų metu jeigu jau dabar rodome, kad visiškai toleruojame parsidavimą priešams savo užpakalį išsaugant kai šimtai tūkstančių tėvynainių padeda galvas ant velniškųjų režimų altorių.

Nedideliame miestelyje daug simpatiškiau atrodo gatvės, kurių pavadinimai susiję su vietos istorija, vietos žmonių atmintimi. Didžiųjų patriarchų vardais pakanka pavadinti pagrindines gatves, o tokias kaip P. Cvirkos gatvė daug šilčiau būtų vadinti kokia karvių ar piemenų gatve, nes dar daug kas atsimena šia gatve į ganyklas varomų karvių virtines.

Pagaliau net visiems vyresniems gargždiškiams žinomo ir mylimo vietinės reikšmės poeto ir kultūros darbuotojo Vytauto Rimavičiaus gatvė būtų daug simpatiškesnis pavadinimas Gargždams negu P. Cvirkos, kuris su Gargždais niekuo nesusijęs ir yra Lietuvos valstybei stipriai pakenkęs asmuo.

P. Dirgėla yra gargždiškis rašytojas ir jei kam labai reikia rašytojų vardų gatvėms, prašom. Na akivaizdu, kad ta žmones žudanti saulė būtų parvežta ir be P. Cvirkos bei kitų jo kolegų rašytojų pagalbos, bet kalba ir yra ne apie teismą, o tiesiog elementarų memorialinės koncepcijos sutvarkymą. Šiandien nėra nė vieno, kuris ginčytųsi, kad sovietinis režimas buvo tolygus savo žiaurumu nacistiniam ir jei kažkas pamena tik palyginus švelnias griežto režimo sąlygas brandaus socializmo laikotarpiu, negalėtų nuneigti, kad jis sukurtas ant lavonų kalnų, žudynių ir neapykantos, sunaikinant geriausius mūsų tautos genus.

Viena yra gimus okupacijoje įsilieti į režimo socialinę tvarką, visai kas kita lūžių momentu padėti tam režimui įsitvirtinti. Todėl ir tokių su sovietiniu režimu kolaboravusių asmenybių vertinimai yra labai skirtingi. Niekas nereiškia jokių pretenzijų dėl atminimo ženklų A. M. Brazauskui kapinėse, kur visai netoli palaidotas ir tikras tautos herojus Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Žmonės patys susigaudo, kas yra kas.

Jeigu kalbėtume apie P. Cvirką kaip rašytoją, visiškai svarstytinas būtų jo vardo suteikimas kokiai gatvelei kvartale, kur visos gatvės vadinamos tik reikšmingų tautos mentalitetui rašytojų vardu. Tuo tarpu dabar turime daug žymiai geresnių rašytojų, kaip minėjau, net kilusių iš Gargždų, kurių vardais gatvės nevadinamos ir neįmanoma suprasti kriterijų, pagal kuriuos taip išskiriami vieni kūrėjai prieš kitus.

Pavyzdžiui tai, kad K. Kubilinską kišo visiems vaikams į galvas sovietmečiu, nėra priežastis vadinti jo vardu gatves, pamirštant jo išdavišką veiklą kolaboruojant su nusikalstamu žmonijai režimu. Štai S. Neries atminimas puikiai saugomas jos memorialinėje sodyboje nenutylint juodųjų biografijos dėmių ir to visiškai pakanka. Statyti paminklus ir jos vardu vadinti gatves bei mokyklas, visiškai nebūtina tautos atminties išsaugojimui. Tiesa sakant net keista, kad Gargžduose mažai tų gatvių pavadintų kontraversiškų asmenybių kolaboravusių su komunistiniu režimu vardais. Nei kolaborantų Liudo Giros, nei Antano Venclovos vardais pavadintų gatvių nėra.

 

O J. Janonis?

Kažkas pasakys, kad reikia tada ir J. Janonio gatvės pavadinimą keisti. Galima, jeigu kažkam yra poreikis, bet tikrai ne dėl to, kad jis buvo kažkoks kolaborantas. Šiandien patektų po elementaria „leftisto“ etikete, iki revoliucionieriaus tikro jam toli. Būtų ilgiau gyvenęs, garantuotai būtų atsisukęs prieš komunistinį režimą. Gyvenu šioje gatvėje ir labiau suprasčiau keitimo argumentą, kad jis savižudis negu „revoliucionierius komunistas“. Koks čia malonumas savižudžio vardu pavadintoje gatvėje gyventi, bet tuo metu sergančio džiova žmogaus sprendimą suprasti galima.

Nors J. Janonis nespėjo taip ypatingai nusipelnyti Lietuvai, kad būtų verta jo vardu vadinti gatves bei statyti jam paminklus, tačiau ir nusikalto žmogus tik prieš save. Eilinis, jautrus, talentingas jaunuolis – idealistas, kairių pažiūrų. Tik bolševikinė propaganda jį pavertė kažkokia komunistinės velniavos ikona. Tegu lieka, bet jeigu J. Janonio lygio poetų vardais vadiname gatves, Gargžduose neturėsime tiek gatvių, kad visus „sutalpintume“. Vien partizanų kiek lyrikos yra. Tai tegu būna ta J. Janonio vardo gatvė, bet kažkaip reikia bent patiems sau turėti paaiškinimą, kodėl mes gatves vadiname keletą gražių eilėraščių parašiusio savižudžio poeto vardu, o Europos masto kūrėjus, tokius kaip Sarbievijus, Donelaitis ignoruojame.

Tiesa sakant taip devalvuojame patį pagarbos principą, ir jaunajai kartai paaiškinus, kas buvo P. Cvirka, kuo nusipelnė J. Janonis, ir J. Basanavičiaus gatvės pavadinimas gali pasirodyti susijęs su analogiškai mažareikšmiais nuopelnais pasižymėjusiu asmeniu. J. Janonis lai lieka Biržams, ten, kur praleido savo vaikystę.

 

Rinktis yra iš ko

Jei norisi būtinai nusipelniusių asmenybių vardų gatvėms vadinti, tai jų yra, yra reikšmingų asmenybių visam pasauliui. Kažkaip vis mums norisi rašytojų vardų, o pasaulinio garso mokslininkus, tokius kaip pvz. biologas Martynas Yčas, semiotikas A. J. Greimas, pasaulyje žinomas meno srovės „Fluxus“ kūrėjas J. Mačiūnas, žydus gelbėję žmonės, knygnešiai, Nepriklausomybės kovų savanoriai, pamirštame.

Kam norisi etnografijos, yra senųjų žemaičių kunigaikščių visa plejada. Vykinto gatvės iki šiol neturime. Tad nėra ko ir stebėtis dėl visiško susivėlimo vertybinėje hierarchijoje, kai pagarbos ženklais visai tautai diegiamas iškreiptas nuopelnų tautai ir valstybei svarbos reitingas.

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.

19 rugpjūčio 08, Ketvirtadienis 11:07
0

Vakar visoje šalyje vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Pasibaigus balsavimui, mano-gargzdai.lt redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji dalinasi balsavimo Ginduliuose įspūdžiais:

 

„Norėjau pasidalinti mūsų šeimos įspūdžiais iš balsavimo Gindulių apylinkės 33 rinkimų komisijoje. Beje, iš mūsų niekas neėmė rinkėjo kortelių, tad nežinome, ar tie mūsų biuleteniai tikrai pateks ant skaičiuotojų stalo.

Antra, gėda, švelniai tariant, kad 21 a. ir beveik 30 m. nepriklausoma šalis tegali tik šitaip pasirengti savivaldos rinkimams. Kažkoks nušiuręs pastatas, ant kurio vakaro tamsoje, vėjyje ir lietuje plazdena vėliava, priėjimas prie pačios apylinkės neapšviestas – teko klampoti per purvynus, pasišviečiant, kas kuo galėjo –mobiliuoju, prožektoriumi, etc.

Pastatas, tarsi po karo – jame dar vyksta remontas, aplinka baisi, neaišku, nei kas jame gyvena, nei kam jis priklauso. Nuo gatvės pusės – jokios informacijos, kad čia rinkimų apylinkė. Iš tiesų gėda, kad tokiomis sąlygomis turime rinkti savo būsimą valdžią, kuri žada aukso kalnus, bet pradžiai bent tegul rinkimų apylinkę susitvarko. Prie seniūnijos, kur ne tik mes neapdairiai atvykome, nes anksčiau rinkimai būdavo čia, bent tegul pakabina kokį raštelį su užrašu, kur tą rinkimų komisiją nukišo ir kaip tamsų vakarą ją rasti, ypač jei skubi iš kelionės ir nori atlikti savo pareigą, užuot į viską numojus ranka. Bet gal to ir siekiama? Nesinorėtų tikėti, bet...“

19 kovo 04, Pirmadienis 13:53
0

„Dažniausiai reikia keisti ne aplinką, o patį save“, – rašė Arthuras Christopheris Bensonas (anglų poetas, rašytojas).

 

Šia sentencija pradėjome savo kreipimąsi į Slengių gyvenvietės gyventojus ne su priekaištu, o su pasiūlymu apmąstyti tai, kas dabar vyksta. Taip, sutinkame, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė per mažai dėmesio visai besiplečiančiai Sendvario seniūnijai. Sutinkame ir su tuo, kad Slengiuose dar daug neišspręstų problemų ir bėdų, tokių pat kaip ir kitų rajono gyvenviečių bendruomenėse. Tačiau ar tikrai apgalvojote, kas pasikeis, kas bus geriau, kai gyvenvietę prijungs prie Klaipėdos? Skaitant Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko interviu „Vakarų ekspresui“, neradome jokio pažado, kad tuoj bus tvarkomos problemos. Vytautas Grubliauskas „pasibėdavojo“, kad ne visi patenka į norimas mokyklas, kad ir Klaipėdos vaikams mokyklų trūksta, reikia statyti modulinius priestatus ir taip toliau. Na, susisiekimas gal kiek ir pagerės, o tikėtis investicijų į infrastruktūrą, gatvių apšvietimą tikrai nepažadėjo.

Neatmetama ir tai, kad Klaipėdos miesto politikai Jūsų kortą naudos ir rinkimuose, neva padidinome miesto gyventojų skaičių, pas mus geriau, nei rajone ir taip toliau. Prisimena spaudoje skaitytas vieno Klaipėdos politiko pasisakymas: „Dar nesikreipėme į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl žemės sklypo kapinėms, tačiau, jei nesutiks, kreipsimės į Vyriausybę ir ji savo sprendimu tai išspręs.“

Ar Jums tikrai reikia ten, kur kažkas laiko save „Vyresniu broliu“ ir nesiskaito su kitų nuomone? Ar esate garantuoti, kad prijungus gyvenvietę prie Klaipėdos, laisvame sklype nebus suformuotos civilinės miesto kapinės, pastatytas krematoriumas ar pradėta kita veikla, kurios į savo teritoriją neįsileidžia Klaipėdos rajonas?

Ko gero, pradėjus nuo sentencijos, jos mintimi reikėtų tęsti ir toliau. Tik pakeitus savo požiūrį galima keisti aplinką, o tai galime daryti tik būdami aktyvūs. Manome, kad reikės visuomenės ir bendruomenės iniciatyvų keičiant situaciją, net jei būtų priimtas sprendimas prijungti Slengius prie Klaipėdos. Galima veikti subūrus aktyvius žmones į bendruomenę ar visuomeninį rinkimų komitetą ir savo darbais keisti situaciją, liekant rajono teritorijoje. Taip pat galima aktyviai veikti ir renkant patikimus savo atstovus į rajono tarybą.

Mūsų visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ neslepia siekio kaip visuomeninis komitetas kelti kandidatus Klaipėdos rajono mero ir tarybos rinkimuose. Siūlome ir jums prisijungti keičiant esamą požiūrį, kad „vis tiek juos prijungs prie Klaipėdos“.

Siūlome savo ateitį kurti patiems ir savo rankomis. Kelkite kandidatus į rajono tarybą ir būdami vieningi, išrinkite tuos žmones, kuriems tikrai rūpės Jūsų reikalai. Mes pateikėme siūlymus, kaip galima pagerinti Slengių ir aplinkinių gyvenviečių situaciją, tai galite rasti tinklaraštyje „Mano Gargždai“ – http://mano-gargzdai.lt/component/k2/item/15120-siulo-kaip-keisti-situacija-slengiuose .

Šiandien šalies problema yra emigracija. Pateisiname žmonių norą gyventi geriau, tačiau negalime pateisinti savo tėvynės nemeilės ir sakymo, kaip joje blogai. Kyla klausimas: o ką padarėme, kad čia būtų geriau? Todėl išėjimas situacijos nepakeis. Ekonominę situaciją keičia tikslingas darbas ir tarpusavio supratimas bei susiklausymas. Šito mes Jums, gerbiami Slengių gyventojai, ir linkime. Tikimės, kad atrasite savyje geranoriškumo ir pasitikėjimo savo jėgomis veikti, nebetikėsite tuščiais pažadais, jog kitur yra geriau.

Tad mūsų organizacijos vardu kreipiamės į Jus, mieli Slengių gyventojai, kaip buvo nepritarta rajono pavadinimo keitimui, prašome nepritarti ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriniam skaidymui. Artėja rinkimai, davėte gerą pamoką dabartinei ir būsimai valdžiai, išlaikykime rajoną vientisą ir dirbkime bendrai visi.

18 lapkričio 05, Pirmadienis 16:19
0

Portalo mano-gargzdai.lt redakciją pasiekė pasipiktinusios gargždiškės Agotos Rimkuvienės skundas.

 

„Tikrai nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta dejuoti, kaltinti ar skųsti, bet kartais kantrybės taurė persipildo. Gargždai – iš tiesų gražus miestelis. Neseniai tapusi mama džiaugiuosi įvairiais Gargždų kampeliais, auksiniais lapais pasipuošusiu parku ar slėniu.

Ko gero, daugelis Gargžduose vežimėlius stumdančių mamyčių, kurių šviečiant saulutei mieste pasirodo kaip grybų po lietaus, pritars, kad miestas nepritaikytas ratuotiems – mamoms su vežimėliais ar neįgaliesiems. Bet čia jau tema sena, todėl kartotis nesinori, kaip problematiška yra pasiekti paštą ar vieną iš bankų, kaip tenka dardėti vis žadama rekonstruoti Kvietinių gatve. Mamos greitai įgunda viską daryti ir išmoksta užvažiuoti, apvažiuoti ir t.t.

Bet... kodėl žmonės yra tokie abejingi? Važiuojant Žemaitės g. prie naujai statomo daugiabučio ir vaikų bibliotekos, išskaldytos plytelės sudėtos bet kaip! Todėl čia važiuojančioms mamytėms iš tiesų reikia skraidančio vežimėlio. Taip, galbūt sunki technika sumaitojo takelį, tačiau kur atsakomybė viską sutvarkyti taip, kaip buvo?

Kas turėtų pasirūpinti šia problema? Statybininkai? Seniūnija? Savivaldybė? O gal pačios mamos?

Kviečiu mamas dalintis nuotraukomis su nepravažiuojamomis Gargždų miesto vietomis, gal bent viešumu atkreipsime dėmesį į problemas!

 

A. Rimkuvienės nuotraukos:

18 spalio 17, Trečiadienis 11:47
0

Iki savivaldybių tarybų rinkimų – geras pusmetis, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovai jau dabar kaupia atsargas įnirtingai kovai. Kas garsiau, kas gražiau, kas įtaigiau apie save praneš. Suprantama, kiekviena žinia turi savo kainą, kuri apmokama mokesčių mokėtojų lėšomis.

 

Šimtamečių rajono jubiliatų, kūdikių, nusipelniusių asmenų pagerbimas, atsitiktiniai kitų kraštiečių apdovanojimai vėliavomis, reprezentacinės dovanos ir kitos smulkmenos – visa tai nemenkai kainuoja. Tačiau kainuoja ne valdantiesiems, o paprastam žmogui. Galvos nesukdami jie politinius dividendus kaupia Klaipėdos rajono gyventojų sąskaita. Net oficialiai tai įvardina – reprezentacinės išlaidos.

Ir kaip tyčia, tos reprezentacinės išlaidos išauga rinkiminių metų išvakarėse. Štai kad ir šiemet. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išlaidos stulbinamai didelės – bemaž 75 tūkst. Eur. Pernai jos buvo kiek mažesnės – 50 tūkst. Eur. O štai prieš dvejus metus, kuomet rinkimų karštinė atrodė dar toli, pakako ir 22, 5 tūkst. Eur. Už tokius stulbinamus pinigus šiemet neskaičiuodami pirko: gėles, kavą, saldainius, vėliavas, dovanas, suvenyrus, rėmelius, padėkas. Tik, matyt, retas kuris tokį raštą, puokštę ar suvenyrą gavęs susimąstė, kad svetimais pinigais dosnumą demonstruojantys politikai bando pelnyti rinkėjų palankumą. O juk už šią sumą buvo galima nuveikti gerokai prasmingesnių darbų. Kad ir galiuką žvyrkelio asfaltu padengti ar šaligatvį nutiesti. Pluoštai biudžetinių įstaigų nepatvirtintų poreikių ir gyventojų prašymų dėl lėšų stygiaus įstrigę valdininkų stalčiuose.

Stulbinamą sumą – 50 tūkst. Eur. valdantieji atriekė ir žiniasklaidai – straipsniams apie efektyvų Klaipėdos rajono savivaldybės „elito“ darbą: mero ir jo pavaduotojų, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų. Maža to – asmenines savo nuotraukas, kaip didžiausią aktualiją, greta straipsnio publikuodavo. Ir kas gi paneigs, kad tai tikrų tikriausiais pasirengimas būsimiems rinkimams rajono biudžeto pinigais?

 

Rugsėjo 28 d. siekiama papildomų 23 tūkstančių iš biudžeto

Šiemet viešinimo paslaugoms savivaldybės valdantieji jau išleido 50 tūkstančių eurų. Tačiau apetitui beaugant, siūloma skirti papildomus 20 tūkst. Eur reprezentacinėms išlaidoms ir dar bemaž 3 tūkst. Eur viešinimo paslaugoms. Šį biudžeto tikslinimo projektą Savivaldybės taryba planuoja tvirtinti rugsėjo 28 d. vyksiančiame posėdyje. Dėl to, po besibaigiančių metų Savivaldybės reprezentacinėms ir viešinimo išlaidoms bei paslėptai politinei reklamai bus išleista beveik 150 tūkst. Eur. Tik va rinkėjų niekas nepaklausė, ar jie neprieštarauja, kad į valdžios olimpą politikai veržtųsi už jų pinigus.

Kilus abejonėms dėl nepagrįsto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vadovų išlaidavimo siūlau atlikti išlaidų reprezentacinėms reikmėms ir viešinimo paslaugoms auditą arba sudaryti specialią komisiją išlaidoms ištirti.

18 rugsėjo 28, Penktadienis 09:37
0

Galvojau, po paskutinio Tarybos posėdžio nurysiu neskanią piliulę dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus elgesio, nes vien svarstymas ar komisijos sukūrimas turėjo duoti naudos bent jau atsakingam žmogui leisti suprasti, kad taip elgtis su žmonėmis negalima.

 

Tačiau perskaičius 2018 rugsėjo 15 dienos straipsnį „Bangoje“, – „Gargždų seniūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė“, pradėjau galvoti, kad mūsų Savivaldybės administracijoje įsimetęs „vėžys“. Kaip žinote, tai tokia liga, kuri patekusi į organizmą apima vieną organą po kito.

Dar kartą perklausiau įrašą, kur direktorius bendravo su Lėbartų gyventojais, kuris gali būti ar nebūti autentiškas, tačiau man užkliuvo ne žodžiai, o Sigito Karbausko pokalbio vedimo maniera. Jis gali nutraukti gyventoją (interesantą) pusėje sakinio, pakelti balsą, jei jam kas nepatiko, nepagarbiai tildyti pašnekovą. Kaip pats pripažino, išvarydamas gyventojus iš kabineto pasakyti „čiuožkit iš čia“.

Gal nieko nepadarysi, gal čia, kaip sakė Tarybos narys Albinas Klizas, direktoriaus kaimietiškumas, tačiau turėčiau pasakyti – ne pačia gerąja prasme išlenda. Žinoma, tikrai direktorius neišvadino gyventojų necenzūriniais žodžiais, nestumdė jų. Tik kiekvieną paeiliui, gyventojų teigimu, išvadino savanaudžiais. Taigi, smurto nebuvo, necenzūrinių žodžių – irgi ne. O visa kita juk galima? Tad jokio Baudžiamojo kodekso straipsnio čia nepritaikysi. Komisija, kuri tyrė tą konkretų atvejį nustatė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, Tarybos dauguma patvirtino komisijos išvadą.

„Valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių; Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai“, – tai – ištraukos iš Valstybės tarnybos įstatymo.

Negaliu teisti, tik informuoju, tačiau komisijos ir Tarybos daugumos atstovams pravartu būtų jį pavartyti.

Taigi, grįžtame prie Gargždų seniūno tarnybinės transporto priemonės, tam tikrą laiką nepažymėtos atitinkamu ženklu, naudojimo asmeniniais tikslais, galimai asmeninio automobilio plovimo seniūnijos kieme ir pomidorų auginimo seniūnijos šiltnamyje temos.

Tas pats Valstybės tarnybos įstatymas sako: „Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims.“

Pomidorų auginimo faktas esą neįrodytas, nors, tikriausiai, niekas iš Savivaldybės sudarytos komisijos narių net nepasivargino nueiti ir pažiūrėti, tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams faktas irgi esą neįrodytas, nes, matyt, vėlgi niekas iš tos komisijos nepatikėjo laikraščio korespondente ir laikraščiui informaciją pranešusiu asmeniu (tai Visuomenės informavimo įstatyme vadinama šaltiniu, kurio žurnalistas viešai neprivalo atskleisti). Ko gero, minėtos publikacijos autorės nepasivarginta pakviesti į komisijos posėdį, taip pat niekas neapklausė mačiusiųjų žaliuojančius pomidorus seniūnijos šiltnamyje žmonių arba tų darbininkų, kurie galimai plovė seniūno automobilį seniūnijos kieme.

Taigi grįžkime prie „vėžio“, kuris griaužia mūsų Savivaldybės politinę daugumą. Juk kitaip ir būti negalėjo, jei dalis Savivaldybės tarybos daugumos narių balsavo, kad direktorius „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyriaus pirmininkas tarnybinio nusižengimo nepadarė, tai kita dalis irgi turėjo nuteikti miną, kad socialdemokratas Saulius Bakšinskis irgi nieko neleistino nedarė. Taigi – „Vsio zakonno“.

Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad man labiausiai gaila ne TT ar SD partijos, ne direktoriaus ir ne seniūno. Man gaila ir graudu, kad jauni žmonės – „Bangos“ korespondentė ir Lėbartų kaimo naujakuriai – buvo įvardinti kaip melagiai, seniūnijos darbuotojai ir matę pomidorus seniūnijos šiltnamyje gyventojai buvo palaikyti aklais, nes matė ne tą, ką reikia. Man labai gaila tų Lietuvos ir rajono valdžią nusivylusių žmonių, kurie nebemato išeities iš šio liūno.

Gerbiami rajono Tarybos daugumos atstovai, mere Vaclovai Dačkauskai, Administracijos direktoriau Sigitai Karbauskai, seniūne Sauliau Bakšinski, kur mes einame ir kas mūsų ten laukia?

18 rugsėjo 25, Antradienis 13:15
0

Anksčiau bandėme pasiaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija Slengių gyvenvietėje. Šiandien norėtųsi daugiau kalbėti apie problemų sprendimo būdus.

 

Organizacijos „Bendrai visi“ aktyvistai, kartu su rajono Tarybos nariu Vaclovu Macijausku, išanalizavo susidariusią situaciją ir išryškino pagrindines problemas pagal eiliškumą:

Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra Sendvario seniūnijoje;

Viešojo transporto maršrutų ir gyventojų poreikių suderinamumas;

Susisiekimo infrastruktūros – gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra ir kokybė;

Bendro naudojimo teritorijos, karjerų pakrantės ir poilsio zonos.

Taigi, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros klausimas kaip ir nebuvo sprendžiamas, nebent atliekami kosmetiniai pataisymai. Į naująjį darželį pateko tik kas septintas vaikas. Mes pabandėme į šį klausimą pažiūrėti truputį kūrybiškai ir pasižvalgėme aplinkui. Pagal Klaipėdos miesto administracijos darbuotojų pasakojimus, buvo kalba rajonui atiduoti ar išnuomoti 9-tą vidurinę mokyklą, esančią Mokyklos ir Joniškės gatvių sankryžoje, tik apie tai kalbant rajone negirdėjome.

Kitas galimas sprendimas – Klaipėdos valstybinės kolegijos, buvusio žemės ūkio technikumo pastatai. Kaip sakė vienas iš švietimo darbuotojų: „Juk ten studentų nedaugėja.“

Susitikus su kolegijos vadovais, gavome patikinimą, kad kolegijos vadovybės tikslas yra perkelti visų programų studijas per artimiausius 2–3 metus į Bijūnų gatvę, kur yra pagrindiniai kolegijos pastatai. Kaip ne kaip Paupiuose lieka apie 21 ha žemės sklypas ir apie 12 tūkst. kvadratinių metrų mokymui skirtų patalpų. Komplekse, mūsų žiniomis, yra jau dabar nebenaudojama sporto salė, sporto aikštynas ir kita infrastruktūra. Manome, kad toks turtas, valstybiškai mąstant, negalėtų būti išparceliuotas, ar ten atsirastų kokia nors gamykla. Tikimės, kad pavyktų derintis su švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Klaipėdos valstybine kolegija, atrasti sprendimo būdų ir galimybių įsteigti ten Sendvario mokyklą bei ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Žinoma, laukia sudėtingas darbas derinant pozicijas su Klaipėdos miestu ir ŠMM bei Klaipėdos valstybine kolegija. Tačiau manome, kad tai daug lengviau nei pirkti šiandien sklypą ir statyti mokyklą nuo nulio, be to, valstybiškai mąstant, reikalingos daug mažesnės investicijos. Aišku, šis sprendimas turi daug nežinomųjų, tačiau yra tikimybė jau nuo 2019 metų rugsėjo pirmosios pradėti dirbti ir mokytis šiose patalpose.

Išsispręstų klausimai tėvams, kurie vaikus vežioja po visą miestą, būtų galima organizuoti vaikų pavėžėjimą iš visos Sendvario seniūnijos. Transporto maršrutai padidėtų, kadangi organizuojant vaikų pavėžėjimą į mokyklą būtų daugiau autobusų maršrutų ir gyventojai galėtų patogiau susisiekti su miestu. Tuo pačiu būtų galima paskaičiuoti, kiek naudingas būtų maršrutas Paupiai–Gargždai, nes dalis Sendvario seniūnijos gyventojų neturi tiesioginio susisiekimo su rajono centru.

Infrastruktūros, kelių, dviračių takų ir kitų komunikacijų plėtra turi būti vykdoma atsižvelgiant į gyvenvietėse ar seniūnijose deklaruotų gyventojų skaičių, planingai, plėtros planus rengiant ir suderinant kartu su seniūnaičiais ir seniūnijos bendruomenių atstovais. Atitinkamas lėšų poreikis, reikalingas infrastruktūros priežiūrai ir remontui, turėtų būti skiriamas kiekvienai seniūnijai priklausomai nuo prižiūrimų objektų kiekio, gyventojų skaičiaus. Tokias lėšas seniūnijos turėtų naudoti pagal planą, patvirtintą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje. Tai leistų padidinti seniūnaičio, kaip instituto autoritetą ir suteiktų daugiau savarankiškumo ir savivaldos bendruomenėms.

Išskirtinis dalykas – Slengiuose esantys vandens telkiniai, kurie priklauso ir valstybei, ir privatiems asmenims bei priėjimas prie jų ir naudojimas. Pagal galiojančius teisės aktus, turi išlikti priėjimas prie vandens telkinio ir čia klausimas neginčytinas. Tačiau, jei gyventojai geranoriškai prižiūri laisvą valstybinės žemės plotą, šienauja jį ir kitaip tvarko bei esant reikalui netrukdo jame vykdyti takų įrengimo ar tvarkymo darbų, konflikto neturėtų būti. Dabar gi, nors nei pakrantės tvarkymo darbai suplanuoti, nei vykdomi, visiems paeiliui išsiųsti grasinantys laiškai daug ką erzina, nes žmonės jau kurį laiką prižiūri pakrantę, neatsižvelgiant kam ji priklauso. Savivaldybė turėtų suprasti, kad norint panaudoti šį vandens telkinį rekreacijai, reikės susitarti su esamais savininkais. Kitas gi vandens telkinys, esantis šalia, pilnai priklauso valstybei, todėl ten niekas netrukdo Savivaldybei sutvarkyti aplinką ir įrengti pliažus bei poilsio vietas. Beje, tarp dviejų telkinių esantis pravažiavimas apleistomis pakrantėmis, tikrai nepuošia aplinkos, nors ten yra oficialiai pavadinta Pavandenės gatvė.

Manome, kad Savivaldybės lankstus ir padorus bendravimas su gyventojais tikrai atneštų daug daugiau naudos nei valdiškas požiūris. Tokio požiūrio pasekmes mes turime – jau yra renkami parašai dėl gyvenvietės priskyrimo Klaipėdos miestui. Kam tai bus naudinga? Į šį klausimą atsakymo kol kas neturime.

 

18 rugsėjo 18, Antradienis 11:00
0

Grupė Slengių gyventojų kreipėsi su iniciatyva rinkti parašus dėl gyvenvietės prijungimo prie Klaipėdos miesto savivaldybės.

 

„Čia esame visiškame rajono nuošalyje“, – teigia vienas iš iniciatorių.

Klausimas „Kodėl?“ čia yra visiškai vietoje. Tačiau tai nėra klausimas, kodėl žmonės nori arba tikisi gyventi geriau, turėti geresnę infrastruktūrą, jausti, kad savivaldybėje jie yra lygiaverčiai gyventojai su savo poreikiais ir svajonėmis. Aš tik noriu paklausti, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybė, esant tokiai situacijai, nesiima priemonių, neaktyvina bendravimo su gyventojais, neskelbia apklausos, kas negerai ar ką reikia keisti, kad žmonės būtų patenkinti? Ko gero, čia yra viena iš pagrindinių tiesiogiai rinkto mero ir Tarybos narių pareiga. Tuo metu žmonių tiesiogiai rinkto mero Vaclovo Dačkausko mes negirdime, o Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas sugeba pareikšti: „Bet kokia iniciatyva yra sveikintinas dalykas, nes laimi tik iniciatyvūs žmonės. Laikas parodys, ar jie pasieks savo tikslą ar ne“.

Supratau, kad tų trylikos slengiškių direktorius nelaiko iniciatyviais, nes sarkastiškai prognozuoja jiems nesėkmę dėl jų iniciatyvos.

Kodėl pasigirdus tokiems slengiškių ketinimams, dar prieš mėnesį nebuvo atlikta situacijos analizė, neišnagrinėta, kodėl gyventojai kreipiasi, teigiami ar neigiami atsakymai nepagrįsti, nėra dialogo, nėra ieškoma problemos sprendimo būdų? Kodėl einama susipriešinimo ir „kas laimės“ keliu? Juk ir taip aišku, kad nieko nedarant pralaimės visi. Jei pavyks slengiškiams atsiskirti, pralaimės ir Savivaldybė, ir atsiskyrę gyventojai. Jau turime Tauralaukio pavyzdį, kur beveik niekas nepasikeitė geriau nei buvo. Kur bebūtų problema, manau, jog jos sprendimas yra bendrame sutelktame darbe.

Kodėl mūsų Savivaldybės dauguma strateginės vizijos Sendvario seniūnijos gyvenviečių vystymui jau daugelį metų neturėjo? Juk ne pirma diena, kai rajono teritorijoje šalia Klaipėdos vystosi gyvenvietės. Ko gero, turėjo jau parengus 2005 metų rajono bendrąjį planą ir numačius plėtrą numatyti ir švietimo infrastruktūros, vandentiekio, kanalizacijos, pagrindinių gatvių bei kelių schemą. Šitai niekam nerūpėjo, nors nuo 2004 metų meras yra tas pats, niekam nepasakysi, kad kiti nepadarė. Dabar belieka pripažinti savo klaidas, tačiau dar per praėjusius rinkimus meras Vaclovas Dačkauskas yra pasakęs, kad jis niekada neklydo.

Kodėl 2018 08 30 Tarybos posėdyje svarstytu klausimu dėl sklypo daugiafunkciniam centrui Slengiuose pirkimo buvo nuspręsta nutraukti vykdytą konkursą ir pradėti naują? Tai vėl atims laiko, projektavimas ir statybos bus pradėtos pusmečiu vėliau, o tai reiškia dar didesnį gyventojų pasipiktinimą. Nesuprantu, kam šito reikia. Gal įtakos turi tai, kad Klaipėdos priemiestyje gyvenantys žmonės nebalsuoja už „tradicines“ rajone valdančias partijas? Čia jie gauna iki 4–5 procentų visų rinkėjų balsų. Gal požiūris „mes jums nereikalingi, tai ir jūs mums nereikalingi“ vyrauja rajono valdančiojoje daugumoje? Kaip sakė: „o kas gali paneigti, kad taip nėra?“. Esant tokiam neveiklumui, kyla daug įdomių minčių.

Kodėl beveik visi karjero pakrantės gyventojai gauna grasinančius raštus dėl to, kad jie prižiūri ir tvarko laisvos valstybinės žemės ruožą? O juk paprasta būtų perspėjimus ir daug mandagesnius pasiųsti tiems keliems, kurie tikrai užtvėrė praėjimą. Čia jau tikrai ne lėšų, o paprasto dėmesio savo rajono gyventojams trūkumas.

Beje argumentas, kad žmonės, atėję į rajoną iš miesto, nori jaustis klaipėdiečiais irgi suprantamas. Gerai prisimename rajono valdančiųjų sukeltą vajų dėl Savivaldybės pavadinimo. Nors ir nepatinka man sakyti „juk aš jums sakiau“, tačiau kas pamena, aš jau tada, kai buvo pradėta kalbėti apie pavadinimo keitimą, sakiau ir rašiau, kad tai gali iššaukti gyvenviečių, esančių šalia Klaipėdos, norą jungtis prie miesto. Tai ir įvyko, o tik reikėjo paklausyti, ką sako kitaip mąstantys.

Taigi, kreipiuosi į Jus, gerbiami valdantieji, jei galima mažiau Jūsų gražių fotografijų laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose, daugiau tikrų ir realių darbų. Beje, kiekvienam yra lengviau, kai jis išdrįsta jas pripažinti.

Klaidos dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs (Fransua de Larošfuko – XVII a prancūzų eseistas).

P. S. Pasiūlymus, kaip galima ar reiktų spręsti susidariusią situaciją, mūsų komanda rengia ir pateiksime vėliau.

18 rugsėjo 06, Ketvirtadienis 11:21
0

Birželio 15–17 dienomis Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus seniūnijose išsakyti savo nuomonę apie pavadinimo keitimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Gargždų savivaldybę.

 

Kodėl šis klausimas keliamas? Iš tikrųjų klausimas keliamas ne pirmą kartą. Istorija prasidedančių ir vėl nurimstančių diskusijų apie tai, kad Savivaldybė turėtų vadintis Gargždų vardu, trunka jau daugiau nei dvidešimt metų. Tikriausiai arčiausiai sprendimo pakeisti pavadinimą buvome 1999 metais, kai Vyriausybė buvo parengusi administracinių vienetų reformos antrojo etapo programą ir viename iš programos punktų buvo numatyta pavadinti Klaipėdos rajono savivaldybę jos tikruoju vardu – Gargždų savivaldybe. Kadangi, Vyriausybės užmojis buvo didelis (įsteigti virš 30 naujų savivaldybių), o Seimo ryžtas imtis veiksmų – gerokai mažesnis, tai programa ir liko tik programa. Beje, šiuo atveju gyventojų nuomonės greičiausiai niekas net nebūtų klausęs.

Vėlesnės diskusijos nelabai peržengdavo Gargždų bendruomenės ribų ir dažniausiai atsimušdavo į rajono politikų nenorą apskritai svarstyti šį klausimą. Situacija pasikeitė 2017 metais, kai dabartinė Vyriausybė pradėjo svarstyti apskričių (regionų) likimą ir tuo pat metu užsiminė apie tai, kad reiktų keisti sovietinį palikimą – žiedines savivaldybes. Diskusijų objektu tapo ir Klaipėdos rajono savivaldybė, nors formaliai neatitinka vieno svarbiausių žiedinės savivaldybės kriterijų – Savivaldybės centras, skirtingai nei Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus rajonų atveju, yra ne žiedu apsuptame mieste, o Gargžduose. Vėl išaugo tikimybė, kad jei nespręsime mes, nuspręs už mus.

Kas ir kaip mus pavadino Klaipėdos rajonu? Nors Klaipėdos krašto tradicijos puoselėtojai bando susieti šį pavadinimą su Klaipėdos kraštu arba Mažąja Lietuva, iš tikrųjų jokių tiesioginių sąsajų nėra. Jei turėtume galimybę grįžti į 1935 ar 1949 metus ir paklausti Gargždų, Priekulės ar Veiviržėnų gyventojų, kas yra Klaipėdos rajonas, tai jie tikriausiai tik pagūžčiotų pečiais. Klaipėdos rajono pavadinimą Gargždų, Dovilų, Kretingalės, Endriejavo ir kitų valsčių gyventojai sužinojo tik 1950 metų liepos 6 dieną, kai tuomet leistame laikraštyje „Raudonasis švyturys“ buvo paskelbta apie naują Lietuvos administracinį-teritorinį padalijimą, kurį birželio 20 dieną patvirtino sovietinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas. Taip Lietuvoje atsirado 4 sritys ir 87 rajonai. Tarp jų ir Klaipėdos rajonas su centru Klaipėdos mieste. Rajonas nebuvo itin didelis, nes jungė tik Gargždus, Dovilus, Dauparus, Kretingalę ir keletą smulkesnių kaimų. Tuo tarpu Priekulė (tuo metu didesnė už Gargždus ir turėjusi miesto statusą) tapo Priekulės rajono centru. Tad matome, kad 1950 metais atsiradęs teritorinis darinys neturėjo jokių sąsajų su Klaipėdos kraštu, o Klaipėda rajono pavadinime minima dėl labai paprastos priežasties – būtent uostamiestis suskirstymo metu buvo rajono centru. Gargždai centru tapo po poros metų, o dar po kelių metų prie Klaipėdos rajono prijungtas ir Priekulės rajonas. Jei norime įvardyti daiktus tikraisiais vardais, tai Klaipėdos rajonas yra ne kas kita, kaip sovietinis palikimas, o ne tas mūsų paveldas, kurį reikia saugoti ir puoselėti.

Tad šią gyventojų apklausą galime vertinti ir kaip mūsų sprendimą dėl klausimo, kurio mūsų seneliai ir proseneliai negalėjo patys spręsti. Ar jie gyveno Gargždų valsčiuje, ar kuriame kitame, jiems tiesiog 1950 metais buvo pasakyta: nuo šiol jūs gyvenate Klaipėdos rajone. Po kelių metų ta pati žinia buvo pranešta ir Priekulės gyventojams.

Ką laimėsime ir ką prarasime? Laimėsime atgautą tapatybę. Galėsime vadintis savo, o ne kaimyno vardu. Kiekvienam, kuris iš tikrųjų myli Gargždus, tai labai svarbus laimėjimas. Esame dvidešimt pirmasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau turime slėptis po svetimu pavadinimu, nors trys dešimtys mažesnių nesislepia.

O prarasime (bent jau ta dalis, kuri nepuoselėja jokių sentimentų Gargždams) iliuziją, kad kažkaip esame klaipėdiečiais. Būtent iliuziją, nes realiai Klaipėdoje mes esame tik rajono gyventojai, į kuriuos galima nekreipti dėmesio, jei dvi savivaldybės neturi tarpusavyje pasirašiusios susitarimų.

Ir pabaigai – du pasiūlymai. Pirmasis, kaip piliečio: eikime ir išsakykime savo nuomonę, ne taip dažnai gauname galimybę pasisakyti ir būti išgirsti. Antrasis, kaip gargždiškio: eikime ir sugrąžinkime Gargždus į administracinį žemėlapį!

 

Apklausos vietos:

Agluonėnų seniūnija, Priekulės g. 4, Agluonėnai.

Dauparų-Kvietinių seniūnija, Žemaitės g.10, Gargždai.

Dovilų seniūnija, Lašupio g. Nr.1 A, Dovilai.

Endriejavo seniūnija, Mokyklos g. 3, Endriejavas.

Gargždų seniūnija, Žemaitės g. 10, Gargždai.

Judrėnų seniūnija, Mokyklos g. 4, Judrėnai.

Kretingalės seniūnija, Klaipėdos g. 12, Kretingalė.

Priekulės seniūnija, Klaipėdos g. 14, Priekulė.

Sendvario seniūnija, Saulės g. 1, Slengiai.

Veiviržėnų seniūnija, Laisvės g. 4, Veiviržėnai.

Vėžaičių seniūnija, Gargždų g. 25, Vėžaičiai.

Gyventojai savo nuomonę gali pareikšti tik toje seniūnijoje, kurioje yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.

 

Apklausos datos:

Birželio 15 d. (penktadienis, nuo 13.00 val. iki 19.00 val.).

Birželio 16 d. (šeštadienis, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.).

Birželio 17 d. (sekmadienis, nuo 10.00 val. iki 15.00 val.)

18 birželio 15, Penktadienis 09:46
0

Grėsmės šalies nacionaliniam saugumui Klaipėdos rajoną aplenks? Toks klausimas kyla matant rajono Savivaldybės požiūrį į karius savanorius. Valstybės saugumo departamentas, kitos žvalgybos institucijos ir Krašto apsaugos ministerija atviru tekstu sako, kad Lietuva turi būti pasirengusi atremti tiesiogines ir hibridines karines grėsmes. Tačiau užsukę į Klaipėdos rajoną bet kokie šnipai galėtų siųsti žinutę – ramu. Čia kariai net neturi vietos, kurioje šiuolaikiškai galėtų vykdyti karines funkcijas.

 

Dar 2016 m. gegužę į Klaipėdos rajono merą kreipėsi Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, informavęs apie patalpų poreikį rajono kariams savanoriams. Tai gan skandalingas posūkis krašto apsaugos istorijoje, nes prieš bemaž 15 metų J. Oleko valdoma Krašto apsaugos ministerija iš esmės ėmėsi silpninti kariuomenę ir ne mažą dalį jos patalpų atidavė savivaldybėms kaip nebereikalingas. Klaipėdos rajono – taip pat. Nuo tada KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa buvusiame teritoriniame gynybos štabe (Klaipėdos g. 74), beturi vos kelis kabinetus. Šis pastatas istoriškai pritaikytas kariams, todėl kariuomenė Savivaldybės jau dvejus metus prašo grąžinti pastatą bei siekia iš naujo įsirengti ginklinę, į patalpas būtų įeinama tik su leidimais. Tai natūralus poreikis, nes mūsų miesto kuopoje tarnybą atlieka daugiau kaip 100 karių, jų aktyvumas išaugęs 3 kartus, pratybos vis intensyvesnės, o kariai – pavyzdingiausi Lietuvoje. Būtent 302 kuopa trečius metus iš eilės pripažįstama geriausia šalyje. Regis, turėtume didžiuotis ir remti, bet...

Prireikė dviejų kariuomenės vado raštiškų kreipimųsi į merą, kad pagaliau mes, Tarybos nariai, būtume sukviesti priimti sprendimą. Kai per vieną Tarybos posėdį buvęs tuometinis kuopos vadas Gintautas Razma argumentavo patalpų būtinybę, man buvo labai nemalonu klausytis kolegų. Susidarė įspūdis, kad solidūs Tarybos nariai karius savanorius laiko karą žaidžiančiais vaikiais. Tuomet prisiėmiau atsakomybę asmeniškai bendrauti su Lietuvos kariuomene ir įtikinti politikus plėsti patalpas. Džiaugiuosi, kad po susitikimo su kariuomenės atstovais tai padaryti pavyko ir 2016-ųjų rudenį Taryba patvirtino sprendimo projektą. Iš buvusio teritorinio gynybos štabo reikės iškeldinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyrių ir Vietos veiklos grupę „Pajūrio kraštas“.

 

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopa buvusiame teritoriniame gynybos štabe beturi vos kelis kabinetus. R. Petrauskienės nuotr.

 

Perduoti patalpas kariuomenei turėjome dar praėjusiųjų metų spalį, tačiau čia prasidėjo nesklandumai. Administracijos direktorius, įpareigotas Tarybos sprendimo, taip ir nesudarė patalpų perdavimo plano su konkrečiais terminais. Todėl nenuostabu, kad NŽT darbuotojai iki šiol neturi kaip išsikelti į jiems rastą pastatą Vėžaičiuose ir atlaisvinti patalpas bežada tik 2019 m. rugsėjį. Valstybės strateginis – saugumo – tikslas stumiamas į šoną dėl to, kad nerandama, kur pasodinti kelis žemėtvarkos specialistus? Skamba gėdingai.

Apmaudu, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos priimamus sprendimus leidžiama boikotuoti dėl smulkmenų. Tas pats nutiko ir šį mėnesį, kai kariuomenei numatytos pastato dalies klausimą iškėlė Gargždų atviras jaunimo centras. Pastarasis veikia ir ateityje veiks būtent Klaipėdos g. 74 bei, kaip tikėjomės, kaimyniškai sutars su kariais. Juolab, kad abi organizacijos siekia į veiklas integruoti jaunimą. Tačiau centras nusiteikęs plėtrai, o išplėstos karių funkcijos pastate tam užkirstų kelią. Deja, tačiau raštą iš Centro direktorės gavęs meras čia ir vėl surengė neeilinį posėdį, eilinį kartą nerodydamas asmeninės politinės valios. Naujo sprendimo paieška vėl pakibo ore. Mes vėl formaliai siuntinėsime raštus institucijoms, užuot iš principo palaikydami nacionalinio saugumo klausimą.

Palaikau ir palaikysiu atviro jaunimo centro veiklą. Esu už tai, kad ir NŽT darbuotojai bei klientai gautų jiems patogias patalpas. Tačiau Tarybos sprendimai priimami ne ekspromtu, o apgalvotai ir išdiskutuotai. Juos turi gerbti ir rajono gyventojai, ir ypač – rajono bei administracijos vadovai. Nesugebėdami apginti sprendimų tik dar labiau priešiname organizacijas užuot skatinę jas tartis. Pastaroji situacija dėl patalpų kariuomenei parodė, kad rajono vadovai neturi valios, kuria galėtų apginti Tarybos sprendimų pagrįstumą. Akivaizdžiai matomas siekis įtikti visiems užuot operatyviai ieškojus alternatyvų.

Klaipėdos rajonas kol kas sunkiai kratosi provincijos įvaizdžio. Kitaip ir būti negali, kai principinių sprendimų priimti vis dar nepavyksta be spyrio iš Vyriausybės.

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.

18 gegužės 28, Pirmadienis 13:41
0

Yra sakoma, kad moterys iš nieko gali padaryti du dalykus: skandalą ir mišrainę...

 

Paskutinio laikotarpio vyksmas Savivaldybėje parodė, kad tai daroma ne tik iš nieko, bet ir dėl nieko. Žmogus, kuris, ko gero, turėjo viską paaiškinti – Rūta Cirtautaitė – atsiribojo tylos uždanga, ką čia ir bepasakysi, – dėl posto pasitraukė iš savo frakcijos ir partijos. Kyla realus klausimas: kur konservatoriškos vertybės ir rinkėjų pasitikėjimas, jeigu tave išrinko su šiuo sąrašu, vadinasi turi tos linijos ir laikytis. Taigi, tikėtina, kad minėta ponia pasuko šia linkme dėl šiltos vicemero vietos. O ką, alga gera, atsakomybės nėra, darbo irgi – kiek nori, tiek ir dirbi.

Rajono rinkėjų tiesiogiai išrinktas meras Vaclovas Dačkauskas irgi daug neaiškina, atseit konservatoriai reikalavo skulptūrą „Bangai“ statyti. Taip ir norisi paklausti gerbiamo mero: o kodėl, tamsta, pats pritarei šios skulptūros statybai? Pagal to meto informaciją, merui rankas daugiausiai sukinėjo ne konservatorių frakcija, o „Tvarkos ir teisingumo“ su Administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku priešakyje. Manau, kad save gerbiantis politikas, ypač tiesiogiai išrinktas meras, galėjo ir turėjo išlaikyti savo poziciją dėl skulptūros tada, o ne organizuoti neeilinį posėdį, beje jame meras ir pats balsavo už jos pastatymą. Taigi, jei taip nusprendei pats, nekaltink kitų.

Beje, mere, norėčiau Jūsų paklausti, ar nuomonės turėjimas Klaipėdos rajono savivaldybėje tikrai laikomas blogo tono požymiu? Jeigu Jūs tikitės dviese su p. Rūta ir toliau valdyti situaciją, – apsirinkate. Situaciją seniai jau valdo Administracijos direktorius su pavaduotoja Ligita Liutikiene. O Jums belieka paklusniai sekti iš paskos, siekiant išsaugoti p. Rūtos vietą.

Įdomiai elgiasi ir Žemaičių frakcijos nariai Raimondas Simanavičius ir Egidijus Skarbalius. Juk jei susibūrėme į frakciją, tai aptarkime reikalus kartu ir spręskime, kaip darome. Tačiau, du buvusios frakcijos nariai apie tai nieko neinformavo. Kam reikalingi tokioje koalicijoje žmonės tokie, kaip aš, kurie turi savo nuomonę ir ją gina (į šią koaliciją tikrai nebūčiau jungęsis)? Aš pats atėjęs su šia partija į rajono Tarybą rinkėjų valia buvau perkeltas iš 49 sąrašo vietos į 3, todėl, ko gero, turėjau teisę žinoti, kas vyksta frakcijoje. Tačiau, kaip supratau, Tarybos nariai „pagavo“ galimybę valdyti situaciją ir nusinešė du savo auksinius balsus į naują daugumą. Tik neaišku, kam juos panaudos: ar rajono gerovei kelti ar asmeniniams interesams tenkinti.

Tikėtina, kad šioje istorijoje paminėti veikėjai stengiasi išsaugoti savo vietas. Tie veikėjai kaip ir visada žarijas žarsto svetimomis rankomis. Taigi, grįžkime prie mišrainės – kaip sakiau, – tik moterys ją gali padaryti iš nieko.

Ne pati didžiausia paslaptis, kad merui buvo siūloma koalicija, kurioje dalies tiems, svetimomis rankomis žarijas žarstantiems, nebebuvo vietos. Galbūt todėl meras ir pabijojo, o gal jie turi kokios informacijos, kuri pakenktų mero ar kieno nors reputacijai.

Rašau ne tam, kad ką nors apkaltinčiau ar pasmerkčiau, o tik tam, kad rajono gyventojai domėtųsi, kas vyksta, būtų aktyvūs ir darytų išvadas.

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.

18 gegužės 22, Antradienis 13:42
0

Priekuliškiai esame susirūpinę kai kurių vietos politikų iniciatyva keisti Klaipėdos rajono pavadinimą į Gargždų savivaldybės. Parašiau laišką į Vilnių, teiraudamasis Etninės kultūros globos tarybos nuomonės. Gavau minėtos tarybos atsakymą, kurį pasirašė šios tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

 

Paaiškinsiu, jei kas nors nežino, kad Etninės kultūros globos taryba yra Seimui atsiskaitanti institucija, kuri padeda formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką išskirtinėje etninės kultūros globos srityje.

Gegužės 3 dieną vyko šios tarybos posėdis, kuriame svarstytas Klaipėdos rajone skubinamas klausimas dėl šio rajono pavadinimo keitimo į Gargždų savivaldybės pavadinimą.

Pranešime, kurį gavau, teigiama, kad Etninės kultūros taryba vykusiame posėdyje nepritarė Klaipėdos rajono pavadinimo keitimui.

Rašte teigiama: „Taryba pastebi, kad keičiant administracinio darinio pavadinimą, būtina įsigilinti į istorines, kultūrines ir etnokultūrines aplinkybes, atsižvelgiant į vietos gyventojų nuomonę. Šiuo metu nėra atlikta detalių tyrimų, kurie sudarytų prielaidas keisti Klaipėdos rajono pavadinimą. Tikėtina, kad skubotas ir gerai neišdiskutuotas Klaipėdos rajono pavadinimo keitimas supriešins vietos gyventojus.“

Taryba taip pat pateikia tokią nuomonę: „Klaipėdos pavadinimas yra svarbi Mažosios Lietuvos istorinio, kultūrinio paveldo detalė. Išstumiant Klaipėdos pavadinimą iš krašto administracinės sistemos būtų nusižengta etnokultūrinio paveldo saugojimo principui.“

Praėjusią savaitę kreipiausi į Klaipėdos rajono savivaldybę prašydamas įdėti informaciją apie Etninės kultūros globos tarybos gegužės 3 dienos sprendimą į Klaipėdos rajono savivaldybės internetinį puslapį.

Manau, kad tai yra svarbu žinoti visiems mūsų rajono gyventojams prieš numatomą apklausą dėl Klaipėdos rajono pavadinimo keitimo į Gargždų savivaldybę

Gavau tokį atsakymą iš Klaipėdos rajono savivaldybės: „Sveiki, dėkojame už šią informaciją. Savivaldybės tarybos nariai susipažins su šia informacija. Šis raštas yra atsakymas Jums. Visgi dėl savivaldybės pavadinimo sprendžia pagal įstatymą gyventojai, o ne centrinės valdžios institucijoms pavaldžios organizacijos. Gyventojų apklausa numatoma birželio 15–17 dienomis.“

Apie tai, kada vyks apklausa, išgirdau pirmą kartą tik iš šio rašto, oficialiai nieko nėra paskelbta ir paaiškinta. Pagaliau kaip vyks ta apklausa?

Taip pat nenurodyta, kiek rajono biudžetui kainuotų rajono pavadinimo keitimas, kaip tai palies kiekvieną žmogų. Nors meras tą žadėjo viešai paaiškinti.

Kodėl slepiama gyventojų apsisprendimui dėl rajono pavadinimo svarbi informacija? Kodėl oficialiai nepaskelbiama valstybinės institucijos nuomonė, kad Klaipėdos rajono pavadinimo keitimui nepritariama?

18 gegužės 11, Penktadienis 13:36
0

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pateiktose sveikatos priežiūros įstaigų metinėse finansinėse ataskaitose į akis krito įdomus faktas – įstaigos yra sukaupusios kelis milijonus eurų perviršio arba komerciškai kalbant – pelno iš savo veiklos. Privačioje akcinėje bendrovėje tokius vadovus tikrai reiktų pagirti ir paskatinti. Tačiau šios įstaigos nėra pelno siekiančios organizacijos, yra nuolatos finansuojamos iš ligonių kasų pagal galiojančius įstatymus.

 

Kaip aiškina rajono sveikatos specialistai, dalis šių lėšų – apie 600 tūkstančių eurų skirta būsimiems pirkimams ir kitoms išlaidoms. Tai suprantama, tačiau vis tiek dar lieka apie pusantro milijono.

Teisėtai kyla klausimas – kur ir kieno sąskaita yra taupoma, kas nepadaryta už gautas lėšas? Panagrinėjus minėtų įstaigų veiklos dokumentus matosi, kad, pavyzdžiui, Gargždų ligoninės įstatuose nurodyta: „Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – Lietuvos gyventojų sveikatos atstatymas, prieinamos ir tinkamos įstaigos licencijoje nurodytos sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas. Taip pat dalyvavimas Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo, gyventojų sergamumo ir mirtingumo mažinimo veikloje“, o Gargždų pirminio sveikatos priežiūros centro misija: „Organizuoti ir teikti nespecializuotas kvalifikuotas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos rajono gyventojams.“

Kaip matosi iš dokumentų, nusibrėžti puikūs tikslai ir suformuota misija. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? O reali situacija tokia: jei suskaudo dantį, tačiau nėra komplikacijos, tai lauksi paslaugos mažiausiai tris savaites, o jei turi problemų su skaudančia ranka, tai lauksi pas specialistą dvi savaites, po to tyrimų dar dvi–tris, po to vėl pas specialistą dar dvi savaites. Taigi išeina, kad su skaudančia ranka vaikštai į darbą pusantro mėnesio, kol prasideda tavo gydymas. Tuo metu esi tik pusiau darbingas, o tuomet dar ir psichologinė būsena ne iš gerųjų.

Nagrinėju tik kelis pavyzdžius, kadangi tikrai nesu sveikatos specialistas, tačiau kaip organizatorius ar vadybininkas suprantu, kad šios problemos yra ar turi būti sprendžiamos papildomais ištekliais, skirtais specialistų darbo prailginimui ir eilių sutrumpinimui iki minimumo. Tačiau šie ištekliai ramiai guli įstaigų sąskaitose, o rajono gyventojai tyliai kęsdami dantų ar kitus skausmus laukia savo eilės.

Dar pakalbėkime apie įstaigos veiklos tikslą – „Dalyvavimas Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo, gyventojų sergamumo ir mirtingumo mažinimo veikloje“. Šiandien puikiai suprantame, kad sveikatos profilaktika yra puikus įrankis sergamumo mažinimui. Tai gali būti skiepai, informacija sveikatinimo tema, užsiėmimai, kur tikslinės grupės gali sumažinti susirgimo riziką ir kt. Tai yra – investavimas į šią veiklą, tačiau klausimas, kiek iš sutaupytų lėšų minėtose sveikatos įstaigose skirta būtent tokiai veiklai? Gal apsirinku, tačiau to beveik nepastebėjau. O kiek gero gali pasakyti gydytojai ir kiti sveikatos specialistai apie judėjimo, maisto, emocinės būsenos įtaką mūsų sveikatai ir darbingumui!

Žinoma, teikiant brangesnes paslaugas ir vykdant sudėtingesnius gydymus yra didesnis finansavimas iš ligonių kasų, tačiau labai norėtųsi, kad mūsų tikslas būtų sveikesnis ir ilgiau gyvenantis Lietuvos pilietis.

Labai gerbiu mūsų rajono gydytojus ir sveikatos įstaigų vadovus, manau, kad kasdienybėje galimai jie susiduria su visokiais finansinių išteklių (pavyzdžiui, tai gali būti kokios nors tikslinės lėšos, kurias pagal įstatymą gali panaudoti tik tam ir ne kitkam, nors ir turi gerų sumanymų) suvaržymais, taip pat su ypatingai aštria problema – itin kvalifikuotų medikų pritraukimu ir pan. Tačiau labai noriu pakviesti diskusijai ir būsiu labai dėkingas, jei parodysite, kur aš klystu ar esu neteisus. Tokia diskusija tikrai padėtų gerinti mūsų gyventojų sveikatą.

18 balandžio 27, Penktadienis 13:30
0

Kiek anksčiau rašėme, kad Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų susitikimas su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu vyko už uždarų durų. Tiesa, iš susitikimo, į kurį neįsileista žiniasklaidos atstovų, įpusėjus pokalbiui prasidėjo tiesioginė transliacija oficialioje Savivaldybės feisbuko paskyroje. Paprašytas paaiškinti susidariusią situaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas naujienų portalui „Mano Gargždai“ teigė, kad transliaciją iš jo tarnybinio telefono darė pastarojo visuomeninė padėjėja. Pasidomėjus, kiek tokių padėjėjų šiuo metu dirba Savivaldybėje ir kokios jų funkcijos, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretorė Rūta Zubienė informavo, kad nei vienas Tarybos narys nėra pateikęs informacijos apie oficialius visuomeninius padėjėjus, meras tokio neturintis, o Administracijos direktorius, pagal reglamentą, net negali turėti. Kyla klausimas, kas tuomet tas asmuo, filmavęs susitikimą? Mintimis apie situaciją sutiko pasidalinti Tarybos nariai Vaclovas Macijauskas ir Nerijus Galvanauskas.

 

„Paskutiniu metu vis gilėja properša tarp Savivaldybės valdančiosios daugumos frakcijų. Kai kas dar bando atskiras lytis sustumti į krūvą, tačiau kiti blaškosi ir vis didina tą atstumą.

Taip galiu įvardinti paskutinės savaitės įvykius Savivaldybėje. Jau seniau rašiau, kad Administracijos direktorius paskelbė karą merui ir nori valdyti situaciją vienas. Po Savivaldybę slampinėja „neetatinė direktoriaus patarėja“ (tai neseniai sužinojome iš spaudos) ir skleidžia informaciją Savivaldybės vardu. Paskutinis lašas mero kantrybės taurėje turėjo būti tiesioginė Savivaldybės vadovų susitikimo su Lietuvos Respublikos vyriausybės premjeru transliacija feisbuko paskyroje. Nors buvo sutarta, kad pasitarime nebus spaudos atstovų, visa informacija apie susitikimą bus pateikta spaudos konferencijoje po pasitarimo. Niekam nežinant „neetatinis patarėjas“ pasitarimą transliavo į socialinius tinklus. Po susitikimo Ministras Pirmininkas buvo apie tai informuotas „savo kanalais“ ir kaip manote, kieno jis paklausė, kas čia darosi? Žinoma, – mero.

Susitikimas, kuris turėjo suteikti galimybę derėtis su vyriausybe dėl papildomų investicijų skyrimo, ko gero, atitolino tas investicijas. O ir pats direktorius, kaip buvo matyti susitikime, pertraukdamas kitus, tuo pačiu ir merą, bandė parodyti, kas čia „šeimininkas“. O pasakojimas, „kaip „Hidrostatyba“ pakėlė kainą norėdami dalyvauti statybos konkurse“, man nesuprantamas rimtų valstybės tarnautojų pasitarime.

Man nesuprantama, kaip pasitarime, į kurį nebuvo kviesti žurnalistai, rajono tarybos frakcijų vadovai, komitetų pirmininkai ir Tarybos nariai, gali dalyvauti absoliučiai pašalinis žmogus? Spaudoje Administracijos direktorius teigia turįs 16 tokių „patarėjų“. Kodėl nedalyvavo jie visi? Tačiau, ko gero, svarbiausias klausimas – kaip pašalinis žmogus turi prieigą prie Savivaldybės feisbuko paskyros? Dar didesnis klausimas – ar jis neturi prieigos prie kitų Savivaldybės dokumentų, viešųjų pirkimų, finansinių dokumentų ir kt.? O juk yra ir tarnybinės bei komercinės paslaptys. Kiek man žinoma, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas neturi teisės dirbti su slaptais dokumentais. Čia jau nebejuokinga.

Taigi, manau, premjeras susidarė įspūdį, kaip reikalai tvarkomi mūsų Savivaldybėje, kurioje matosi, kad yra aiškios dvi stovyklos. Ar gali protingas vadovas siūlyti nukreipti 20 milijonų eurų investicijų į savivaldybę, kurioje tokia tvarka? Atsakymas, ko gero, – aiškus.

Kyla natūralus klausimas, kur toliau vairuos laivą du kapitonai su pasidalinusia komanda? Ar plauksime į drumstus vandenis su neaiškiais ir neįvardintais bei „neapmokamais visuomeniniais patarėjais“, kurie jau bando užvaldyti rajoną? Ar eisime kūrimo ir klestėjimo atvirumo ir skaidrumo keliu? Ar politiką formuosime taip, kaip tinka slaptiems, neįvardintiems „patarėjams“ ar dirbsime taip, kad kiltų bendras rajono gyventojų pragyvenimo lygis, didėtų pasitikėjimas savo išrinktais atstovais, atsirastų pasididžiavimas savo aplinka, savivaldybe?

Teisūs buvo Platonas ir Aristotelis, sakydami, kad politika yra antras pagal kilnumą, bet kartu ir sudėtingumą menas po filosofijos. Taigi, kad tą meną įvaldytume, neužtenka kažkokių niekuo netapusių ir nieko iki galo nepadariusių patarėjų. Reikia skaidrumo, atvirumo ir pagarbos aplinkai. Taip, kaip ir tiesioginiuose rinkimuose išrinktam merui reikia tvirto stuburo ir atsakomybės už procesus vykstančius savivaldybėje“, - mintimis dalinosi Vaclovas Macijauskas.

„Dėl pačios konferencijos per feisbuką – manau, kad tikrai neetiška transliuoti neįspėjus, nes kitą kartą sunku bus prisikviesti svečių, iš kitos pusės – diskriminacija kitų žurnalistų atžvilgiu. Dėl direktoriaus laikysenos – žmogiška būtų pripažinti suklydus ir atsiprašyti, o dabar bandoma kažkokius burtus skleisti apie XXI a. viešuosius ryšius.

Dėl paties susitikimo – jei pusvalandį nesugebama aiškiai išdėstyti problemos ir pradedama pertraukinėti vieni kitus, vienareikšmiškai manau, kad susirinkimui nebuvo pasiruošta, o galėjo susiderinti problemas su premjero patarėjais, būtų gal ir sprendimai atsiradę, arba sprendimai atlikti kažkokius veiksmus“, – komentavo Nerijus Galvanauskas.

18 balandžio 13, Penktadienis 16:58
0

Tikriausiai nieko nenustebino pasirodžiusi žinia, kad siūloma keisti Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimą. Tai pirmoji rinkimų kregždė. O juk jie ne už kalnų – tik už metų. Socialiniuose tinkluose jau pasiskelbė būsimieji merai.

 

Mane rajono pavadinimo keitimo iniciatyva nustebino vienu aspektu: pavadinimo keitimą dažniausiai inicijuodavo opozicinių partijų atstovai, tikėdamiesi dėmesio ir rinkėjų palankumo. Juos buvo galima suprasti, nes valdančioji dauguma yra uzurpavusi visus gerus darbus Savivaldybėje, o čia – vis naujiena, vis iniciatyva. Tačiau šiandien, kai Administracijos direktorius paskelbė karą merui, kai pastarasis išėjo iš savo partijos, kai kilusi sumaištis ir valdantieji neberanda gerų darbų arsenalo rinkimams, valdančioji dauguma pati nusprendė imtis tokios iniciatyvos.

Noriu pakartoti tai, ką sakiau Tarybos posėdyje. Visų pirma, Savivaldybės pavadinimo keitimas turi tris blogas tendencijas. Pirmoji – blogai, kad tai vyksta rinkimų išvakarėse, nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinių rajono problemų. Antroji – blogai, kad tai vyksta tuo metu, kai Klaipėdos miestas gviešiasi rajono teritorijos, o kažkas Vilniuje paskelbė, kad reikia naikinti žiedines savivaldybes. Tai gresia rajono padalinimu, o Gargždams likti Kalvarijos lygio savivaldybe. Trečioji – blogai, kad garbūs politikai nesupranta gilesnių etninių rajono šaknų. Rajonas susideda iš dviejų etninių grupių – Mažosios Lietuvos ir žemaičių. Bet koks šių santykių perkonstravimas gali baigtis rajono padalinimu ir silpninimu. Iki šiol takoskyros nebuvo – Mažosios Lietuvos gyventojai buvo patenkinti Klaipėdos rajono pavadinimu, nes tai – jų dalis. Kita, – žemaitiškoji rajono dalis – irgi didžiavosi, kad Klaipėdos rajono centras yra Gargždai.

Kažkada, gal 2002 metais, ir pats buvau siūlęs tokią idėją. Tačiau savo komandos jėgomis surengę apklausą supratome, kad toks keitimas nėra reikalingas. Galima apie tai diskutuoti, tačiau ne šiandien ir ne prieš rinkimus, antrosios blogybės akivaizdoje, neturėdami etninio klausimo sprendimo.

Tikrai nesitikiu, kad mane supras rajono Tarybos dauguma ir atsisakys iniciatyvos, tačiau tikiuosi, kad išgirs rajono gyventojai ir bus aktyvūs bei pareikš savo nuomonę.

18 kovo 02, Penktadienis 11:49
0

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatais nusivylę abiturientai skuba pateikti apeliacijas bei lieja nusivylimą žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Klaipėdos rajone šimtuko negavo nė vienas abiturientas, o nuo 16 iki 35 balų įvertinti  net 105 moksleiviai – tai sudaro net 51,71 proc. visų laikiusiųjų.

Naujienų portalas mano-gargzdai.lt dalinasi dar vienos Klaipėdos rajono abiturientės nuomone apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimą:

 

„Manau, kad švietimo sistemai laikas keistis iš esmės. Žinau, kad pabosta skaityti kiekvienais metais tą patį, nes begalė mokinių, ypač abiturientų, po egzaminų, parašo tokio tipo laiškų. Tačiau su kiekvienais metais jų vis daugėja, tad gal būtų laikas susimąstyti, nes nieko nekeičiant, šių straipsnių vis daugės.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas reikalauja mąstančio mokinio išskirtinumo, originalumo, aiškių minčių. Tokių abiturientų gimnazijoje žinau tikrai nemažai, tačiau aukštais balais įvertinti buvo vos keli. Aišku, pasitaiko, jog gabus mokinys egzamino metu parašo prastą rašinį, bet tikrai ne dauguma. O šiais metais būtent taip ir atsitiko: tikrai gerai besimokantys ir labai gerus rašinius gebantys rašyti mokiniai gavo labai prastus įvertinimus. Tuo labiau, nesuprantu, kaip abiturientas, kuriam mokytoja gali ramiai išvesti metinį pažymį 10, egzamine gali likti įvertintas 55 balais.

Šiandien lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai dar kartą nunešiau perskaityti savo rašinį ir galiu pasakyti, kad abi nesuprantame, kodėl manasis darbas vos siekia pagrindinį pasiekimų lygį. Eidama per mokyklą ne vieną mokytoją girdėjau kalbančią, kad nebesupranta, ko iš mokinių reikalauja NEC (Nacionalinis egzaminų centras). Gaila, kad vis dar turime rašyti tai, ką vertintojai nori skaityti, kad net ir argumentuodami savą nuomonę nesame įvertinti kaip gabūs ir verti aukštesniojo pasiekimų lygio.

Jaučiuosi ne tiek pikta, kiek nusivylusi, jog kiekvienais metais turėdama metinį devynetą iš gimtosios kalbos ir dalyvaudama įvairiuose konkursuose nesugebėjau gauti normalaus įvertinimo. Neaišku, kaip ir kodėl mumis taip vertina, tuo labiau, kad temą gali interpretuoti kiekvienas savaip, žinoma, su argumentais. Juk ir pabrėžiama – svarbu argumentuoti savo nuomonę. Matyt, to Nacionaliniam egzaminų centrui nepakanka...“

 

Jeigu ir Jūs norite pasidalinti savo nuomone apie egzaminų rezultatus, rašykite el. paštu

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, redakcija už jos turinį neatsako.

17 liepos 05, Trečiadienis 10:30
0

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 224 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,