Mano Gargždai

Nuomonės (81)

Vandalai ir vėl ramiai nepraėjo pro Gargždus puošiančias, iniciatyvių žmonių pakabintas sūpynes. Laimei, šį kartą jos nebuvo sugadintos, tačiau medyje, virš jų, buvo „įkurdintas“ dviratis.

 

Portalo mano-gargzdai.lt skaitytoja užfiksavo Gargždų parke, medyje, ant kurio pririštos sūpynės, įkeltą dviratį. Ji perspėja visus būti atsargius, kad šis neužkristų ant besisupančiųjų.

 

 

Skaitytojos nuotraukos:

15 birželio 15, Pirmadienis 14:16
0

Gera matyti vaiką, kaip jis auga žinąs, suvokiąs, jaučiąs atsakomybę už savo poelgius, turįs savo nuomonę ir ši nuomonė nebūtinai yra visiems ir visada patogi.

     

Gera matyti savarankišką vaiką, tokį, kuris tariasi su kitais, turi savo vertybių sistemą, žino savo privalumus ir trūkumus... Juk pasaulio suvokimas prasideda nuo savęs pažinimo.

Su tokiais vaikais galima „kalnus nuversti“. Jais galima pasitikėti, jais reikia didžiuotis ir leisti jiems atsiskleisti. Kai  įtikini vaiką, jog tai, ką jis daro kasdien po kruopelytę, galiausiai susidėlios į puikią jo sėkmės mozaiką, gali manyti atlikęs Sizifo darbą. Iki kito karto...

Gargždų „Minijos“ progimnazijos tarptautinio projekto „Europa... muziejuje“ koordinatorė Stefanija Pjaulokienė džiaugiasi savo mokiniais ir nuoširdžiai jiems dėkoja: „Sėkmingai įveikėme dviejų metų etapą, skirtą tarptautinio projekto „Europa... muziejuje“ programos įgyvendinimui. Pabuvojome penkiose projekto partnerių šalyse, dalyvavome mainų programos edukaciniuose užsiėmimuose, viso aplankėme 18 muziejų, parengėme keturių Klaipėdos krašto savitumus atspindinčių muziejų pristatymus, gražiai bendravome su Gargždų krašto muziejaus darbuotojais.  Kartu su savo rėmėjais, pirmiausia – mokinių tėvais, Klaipėdos rajono savivaldybės TPP, rajono laikraščiu „Banga“, LPF „Ateities banga“, Gargždų   „Minijos“ progimnazijos bendruomene padirbėjome šauniai. Juk parsivežėme Oskarą už  geriausią projekto „Europa... muziejuje“ mokyklą! Ir  vis dar gyvename  mainų programos įspūdžiais...“

    

Tai mus suartino

Urtė: „Mainai man davė labai daug patirties. Nebuvo baimės kalbėti su kitais žmonėmis angliškai. Šeima, kurioje gyvenau, sutiko svetingai, manimi labai rūpinosi. Man labai patiko gyventojai ir jų bendravimas“.

Povilas: „Įdomiausia buvo druskų kasykloje ir kino muziejuje. Matėme traukinius, tramvajus, senovinius pastatus, žaidėme jų žaidimus, lankėme muziejus, susipažinome su kultūra“.

Rokas: „Mainų programa Bulgarijoje suteikė progą šiek tiek palavinti  anglų kalbą. Deja, bulgarai nebuvo labai kalbūs ir jų tartis sunkiai suprantama, tačiau jie mus sutiko labai draugiškai – apsirengę tautiniais rūbais, šoko liaudies šokius.  Lietuvoje per mainų programą galėjome pažaisti viduramžių žaidimus, tai mus suartino, padarė bulgarus kalbesniais“.

Greta: „Turkijoje vaikai labai draugiški ir dosnūs. Jų anglų kalba gera, buvo lengva bendrauti ir susikalbėti. Patiko Ordu miestas – šalia jūra, netoli matosi kalnai ir nuostabus kraštovaizdis“.

Gertrūda: „Gavom Oskarą! Supratau, kad išvykęs ir pabendravęs gauni žymiai daugiau patirties, nei mokydamasis klasėje. Yigit labai gerai kalbėjo angliškai. Turkai turi 12 savaitinių anglų kalbos pamokų!“

Gabrielė: „Labiausiai įstrigęs atmintyje dalykas – tai Bulgarijos mokinių šiltas bendravimas ir nuoširdus priėmimas. Eini mokyklos kiemuku ir visi vaikai tau mojuoja...“

Erika: „Ordu Altas koledže jautėmės labai jaukiai, lyg namuose. Visi buvo labai draugiški, mus  šiltai priėmė, dažnai šypsojosi“.

Kasparas: „Didžiausią įspūdį Bulgarijoje man paliko pilis VelikoTarnavo mieste. Galėjai užlipti į pilies bokštą ir pamatyti visą miestą sau po kojomis. Nebuvo su kuo bendrauti. Sutikęs bulgarus bandžiau su jais kalbėtis, bet jie nelabai moka anglų kalbą, tai buvo gana sudėtinga. Supratau, kad jiems reikia daugiau mokytis anglų kalbos jeigu jie žada dalyvauti tokiuose projektuose“.

Vilius: „Lenkijoje buvo linksma. Jų kalba keistoka, negali suprasti, kada jie juokauja, kada pykstasi. Gaila, kad jie mažai kalbėjo angliškai. O mane ši mainų programa įkvėpė mokytis anglų kalbos“.

Charlotte: „Lenkijoje susiradome daug draugų. Hana supažindino su savo draugais, dabar mes susirašinėjame. Šis projektas man patiko, galima susipažinti su kitų šalių kultūromis“.

 

„Minijos“ progimnazijos archyvo nuotraukos:

 

15 gegužės 29, Penktadienis 14:50
0

     „Vaivorykštės" gimnazijos 1b ir Ic klasių mokiniai aplankė saldainių gamybos fabriką „Roshen". Klaipėdoje esanti įmonė „Roshen" gamina karamelinius saldainius, o įmonė „Roshen Nord" užsiima produkcijos platinimu Europos Sąjungoje. Šiose įmonėse dirba daugiau nei 100 žmonių.


     Atvykę į gamyklą, buvome supažindinti su griežtomis taisyklėmis, aprengti specialiais rūbais ir pakviesti stebėti ledinukų (tą dieną buvo gaminami apelsinų skonio ledinukai) gamybos procesą.

     Įdomu matyti, kaip gimsta mūsų taip mėgstami saldumynai, tačiau dar įdomiau pačiam jų pasigaminti! Malonioms fabriko darbuotojoms padedant, entuziastingai įsijungėme į gamybos procesą, ir kiekvienas pasigaminome po apelsinų skonio ledinuką-čiulpinuką. Stengėmės, kad jie būtų kuo gražesni, ir džiaugėmės, kad mums puikiai pavyko.

     Svarbiausias mūsų vizito tikslas – sužinoti apie fabriko veiklą, susipažinti su profesijomis, reikalingomis tokiose ir panašiose gamyklose. Fabriko darbuotojai į mūsų klausimus apie karjeros galimybes atsakinėjo maloniai ir nuoširdžiai, stengėsi perteikti kuo daugiau mums naudingos informacijos. Be to, išvykdami visi buvome apdovanoti saldžių dovanų rinkinėliais.
     „Roshen" fabrikas paliko mums daug gerų nepamirštamų emocijų!

 

Gimnazistės Aurelijos Petkutės nuotraukos:

15 gegužės 01, Penktadienis 09:20
0

Kol vieni stengiasi, kad Gargždai klestėtų ir gražėtų, kiti tik ir dairosi, ką sugadinti, sulaužyti ar nuniokoti. Pastaruoju metu į portalo mano-gargzdai.lt elektroninio pašto dėžutę vis dažniau atskrieja skundai ir nuotraukos, kuriose įamžinta, kaip niokojamas miesto turtas.

 

Redakcijai laišką parašęs gargždiškis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.pastaba) piktinosi, kad ūgtelėjęs miesto jaunimas nežino, kam naudojami vaikiški daiktai.

„Prie „Minijos“ progimnazijos mačiau, kaip užaugusios „panos“ bando suptis, kur yra žaidimų aikštelė. Kiek aš suprantu, tai yra skirta vaikams. Apmaudu, kad tokios drimbos laužo sūpynes. Ten jau tiek viskas „sudrapalinta“, kad vaikai nebegali atėję pasisupti. Klausimas vienas – kam skirta vaikų žaidimų aikštelė? Kiek suprantu, visose žaidimų aikštelėse yra ta pati situacija“, – dėstė vyras.

   

Vaikams skirtos sūpynės kažkam užkliūva ne pirmą kartą. Praėjusį pavasarį buvo apgadintos Gargždų parko vaikų žaidimų aikštelėje esančios sūpynės. Neseniai sūpynės buvo nulaužtos prie P.Cvirkos gatvės daugiabučių.

 

supynes

G.Muldarytės nuotr.

 

Yra žmonių, kurie nesaugo ir kitokio miesto turto. Portalo skaitytoja užfiksavo, kaip po gražių orų parko suoliukas „atsidūrė“ prie laužavietės netoli Minijos. Deja, tokius pažeidėjus paprastai sunku nubausti, nes jie veikia tamsiu paros metu. Pastebėję panašią veiką žmonės turėtų nebūti abejingi ir kreiptis į policijos pareigūnus.

 

suoliukas

Skaitytojos nuotr.

 

Negana to, miesto pastatų „veidą“ grafičiais darko tariami gatvės menininkai. Įvairių teplionių yra ant daugybės Gargždų pastatų. Neseniai Klaipėdos gatvėje esantis daugiabutis buvo „padabintas“ didžiuliu piešiniu.

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Dianos Pipirienės, pareiškimas dėl šio piešinio nebuvo gautas. Ji tvirtino girdėjusi, kad tai – vilniečių braižas.

D.Pipirienė teigė, kad su grafitininkais kovoti nėra lengva.Ant sienų savo vardus ar kitus žodžius rašinėję asmenys yra žinomi, o tokio dydžio piešinys seniai bebuvo pasitaikęs.

 

Sudarkytos Gargždų pastatų sienos – Lino Gruzdžio nuotraukose:

 

15 balandžio 29, Trečiadienis 16:20
0

     Praėjusią savaitę lankiausi puikiame Lietuvos Verslo konfederacijos renginyje. Jame kalbėjo ir mano labai gerbiamas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, beje, iki kunigystės dirbęs ir verslo kompanijoje IBM.

 

     Arkivyskupas kalbėjo, kad šiame pasaulyje daug kompromisų, bet negali būti kompromiso moralės srityje. Ir pateikė puikų pavyzdį – „įsivaizduokite, jog darbuotojas darbdaviui sakytų, kad jis net 95 proc. savo darbo laiko nieko nevogs...". Salėje nuvilnijo juoko banga. Juokiausi ir aš. Kol prisiminiau savo 4 metų patirtį valstybės valdomoje įmonėje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje.

     Darbas tos įmonės vadovo pareigose prasidėjo vieno uoste įsigalėjusio statybų oligarcho" paliktu rašteliu ant stalo. Jo esmė – už savaitės bus konkursas, siūlau 200 tūkst. litų. Kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ši įrašė kitą mūsų pokalbį, vėliau teismas nuteisė šį „oligarchą". Bet kai „oligarchas" buvo pakviestas į apklausas, man paskambino vienas įtakingas žmogus ir pasiūlė be telefonų susitikti ant ežero kranto.

     Sakė, kad dabar uoste kyšiai siekia 15 proc. sutarties vertės, o korupcijos neįmanoma išnaikinti, reikia ją mažinti bent iki 7-8 proc., tada man esą galima kabinti medalį. Atsakiau: „ne, tada aš turėčiau sėdėti kalėjime už 7-8 proc. kyšio ėmimą". O po to pagalvojau, negi aš turėčiau sakyti tam „oligarchui"–­­­ „gerbiamas Pranciškau Jurguti, mažinkime korupciją. Aš imsiu ne 200 tūkst. Lt, bet tik 100 tūkst. Lt – tau bus pigiau, o man medalį pažadėjo"...

     Be jau minėtų dalykų, išsiaiškinau, kad vairuotojai su vadovais dirbtinai padidina (iki 30 proc.) automobilių degalų suvartojimo normas. Nepanaudotų degalų perteklių nupila sau. Man buvo rėžta į akis – čia toks kompromisas buvo pasiektas: vairuotojų algos mažos, tad buvo leista jiems benzino ar dyzelino „nusipilti" (t.y. vogti).

     Atleidau iš darbo svarbiausiąjį savo direktorių už spėjamus „kompromisus" su uoste dirbančiais statybininkais. Vienos statybos firmos pusvadis spaudoje rypavo – kaip negerai, kaip blogai, atleistasis direktorius buvo lankstus vadovas. Likimo ironija – tas daug rypavęs pusvadis per 5 minutes buvo išmestas iš darbo, kai privačios įmonės savininkas pamatė, kad pusvadis iš jo vagia ir baigia savo namą statyti.

     Galiausiai šiemet sulaukiau priekaištų spaudoje iš to asmens, kuris mano darbą perėmė. Priekaišto esmė: blogas buvęs vadovas – negi žmoniška atleisti iš darbo už pavogtą „kanistrą" katerio degalų? Nebesupratau, kokios „kompromisų" mados ir kiek galima vogti ar imti dabar...

     Todėl pabaigai – liberalo replika arkivyskupui: nepainiokite privačių ir valstybės valdomų įmonių, papročių ir „tradicijų". Mano, kaip liberalo, išvada – kuo mažiau valstybė valdys ir reguliuos, tuo mažiau bus vagiama iš Lietuvos.

 

15 balandžio 26, Sekmadienis 09:10
0

Ilgai svarsčiau rašyti ar nerašyti, gal patylėti, gal manęs nesupras, tačiau negaliu tylėti, jei pasakei A –sakyk ir B. Esu patenkintas praėjusių rinkimų rezultatais ir tai nėra koks nors kerštas ar nepasitenkinimo pliūpsnis oponentams. Tiesiog tai yra pastebėjimai, kurių bus ir daugiau.

  

Rinkimų metu dažnai kalbėjau apie norą panaikinti baimes. Baimes turėti savo nuomonę ir reikšti ją, baimes kam nors pasakyti tiesą į akis. Kaip gali užsimerkti matydamas, kaip Savivaldybės vadovai vienais ar kitais būdais spaudžia darbuotojus eiti į jų rinkiminį sąrašą, užsimindami apie pastarųjų ateitį ar karjerą. Apie reikalavimus nebendrauti su vienu ar kitu tų vadovų oponentu. Ar Jūs įsivaizduojate Savivaldybės įstaigos vadovą, esantį vienos iš valdančiųjų partijų sąraše,  kuris prieina prie tavęs ir sako: „Vaclovai, ir aš, ir mano šeima, ir giminaičiai balsavo už tave“. Kitas iš Savivaldybės biudžeto apmokamas darbuotojas nuoširdžiai pritaria mano programai, džiaugiasi, kad galų gale ateis nauji žmonės ir štai perskaitau valdančiųjų rinkiminiame laikraštyje, kaip jis myli kitą kandidatą iš valdančiųjų ir kaip norėtų, kad jis taptų meru. Arba prieš rinkimus, renkant patarėjų komandą, ne iš vieno ir vienos girdėjau, kad visiškai pritaria mano idėjoms, sutinka man padėti, bet tik su viena sąlyga – kad neviešinsiu to, nes „kas bus, jei tavęs neišrinks“. Ir tai – tikrai išsilavinę ir svarbias pareigas užimantys žmonės, kuriuos laikau savo draugais. Jie draugais ir liks, tik kur padėsime baimę, kurią eskaluoja „krikščioniškos“ pakraipos politikai. Pastumti jų į užribį nepavyko. Ką darysime ir ko mes bijome? Gal savęs, gal negauti duonos kąsnio, gal nesulaukti paaukštinimo darbe ar papildomų eurų savo ar savo įstaigos biudžetui?

Dar prieš praėjusius rinkimus pradėjome organizuoti moksleivių piešinių konkursą „Mano svajonių žirgas“. Konkurso iniciatoriai – „Gargždo festivalio“ konkūrų jojimo varžybų organizatoriai ir rėmėjai. Ir ką jūs manote – viena labai „demokratiška“ politikė, tik pastebėjusi, iš karto pareikalavo mokyklų vadovų ir kitų prisidėjusių prie konkurso organizavimo tokią „savivalę“ sustabdyti ir pasiaiškinti, kaip čia galima, jos nepasiklausus, žirgus piešti. Taigi dėl to dalis rajono moksleivių prarado saviraiškos galimybę. Šaunu, kad buvo žmonių, kurie arba neklausė, arba „negirdėjo“ tokio draudimo.

Negaliu nepacituoti Dainiaus Razausko minčių iš jo laiško sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę: „Šiuo požiūriu gyvenimas – tai negailestingas mūšis, kova, nuožmus karas. Karas su savo baimėmis. Ligi paskutinio atodūsio. Bet tu tegali pasirinkti viena iš dviejų: arba stoti į šį žūtbūtinį mūšį už savo širdį ir už gyvenimą, arba savo kalėjimo kamputyje susirietęs drebėti ir merdėti. Tik nepamiršk, kad niekas nežadėjo tavęs palikti gyvo už tai, kad susirietęs kamputyje drebėsi“. O gal tikrai atėjo laikas ištiesti savo stuburą visiems, kuriems to norisi. Apie tai, ko gero, dar kalbėsime ne kartą.

P.S. Kai kas galėtų man prikišti tą patį bijojimą dėl pavardžių neminėjimo, tačiau aš ne prokuroras tiems, kurie gąsdina, norėčiau būti padėjėju tiems, kurie dar bijo.

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

15 balandžio 21, Antradienis 16:43
0

     Balandžio pirmoji praėjo, tačiau metuose yra dar 364 dienos, kai mus pasiekia „nekaltas melas", apie kurį dažnai nežino nei informacijos gavėjas, nei, deja, siuntėjas. Tai – neatsargiai naudojama ir neteisingai interpretuojama statistika, galinti ne tik klaidinti visuomenę, bet ir kartais vesti prie žalingos ekonominės politikos. Štai – keli pavyzdžiai.

 

     Vienas iš dažniausiai naudojamų ir klaidingai interpretuojamų statistinių matų yra vidurkis. Greta savo pagrindinio privalumo – daug informacijos apibendrinti viename skaičiuje – jis turi ir nemažai trūkumų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad vidutinis atlyginimas šalyje ar įmonėje nieko nepasako apie atlyginimų pasiskirstymą skirtinguose sektoriuose, regionuose ar pareigybėse. Įsivaizduokime įmonę, kurioje dirba dešimt darbuotojų ir kiekvienas uždirba po tūkstantį eurų. Vieną dieną vadovo atlyginimui padidėjus iki 10 tūkstančių eurų, vidutinis darbo užmokestis įmonėje akimirksniu išauga net dvigubai! Džiugi naujiena, neturinti nieko bendra su realybe.

     Kita dažnai tyčia ar netyčia naudojama klaida yra tendencingai parenkama palyginamoji bazė. Prieš kelias dienas teko matyti vieną Rusijos televizijos reportažą, kuriame džiugiai ir kone su pasididžiavimu pranešama, kad rublis dolerio atžvilgiu nuo sausio pabaigos pabrango net 14 procentų. Tačiau sausio pabaigoje buvo pasiektas pats rublio kurso dugnas, ir net šiek tiek pakilęs rublis išlieka beveik dvigubai pigesnis nei buvo prieš metus. Subjektyvus palyginamosios bazės parinkimas sukūrė labai klaidinančią iliuziją, kad Rusijos ekonomika juda teisinga kryptimi.

     Ne mažiau nemalonu girdėti ir priežastinio ryšio painiojimą su koreliacija. Tokiai loginei klaidai apibūdinti yra net lotyniškas posakis „post hoc ergo propter hoc" – po to, vadinasi dėl to. Šiemet turbūt dar girdėsime piktus liežuvius sakant, kad Lietuvai įsivedus eurą sulėtėjo jos ekonomikos augimas. Nors ir atrodytų akivaizdu, kad ne euras, o Rusijos recesija slopina Lietuvos ekonomikos plėtrą.

     Dar viena labai dažnai pasitaikanti melavimo forma yra nereprezentatyvios imties naudojimas. Atliekant visuomenės nuomonės tyrimus, Lietuvoje dažniausiai pakanka apklausti 1000 gyventojų, jei jie parenkami atsitiktiniu būdu visoje šalyje. Deja, taip būna ne visada – ar galėsime teigti, kad ištyrėme lietuvių požiūrį į, pavyzdžiui, kontrabandą, jei apklausos rezultatai surinkti pusdienį pasisukiojus aplink Vilniaus Halės turgų? Taip pat labai tendencingus rezultatus galima gauti apibendrinant nuomonę balsavusiųjų vienoje televizijos ar radijo laidoje. Be to, atsakymas į klausimą labai priklauso ir nuo jo formuluotės bei pateikiamų atsakymų alternatyvų.

     Dar blogiau, kai sprendimų priėmėjai ar politikai aptarinėdami mokesčių ar kitas ekonomines reformas savo argumentacijai naudoja pavyzdžius, kurie yra labiau išimtis, o ne taisyklė. Pavyzdžiui, kalbant apie brangaus nekilnojamojo turto mokestį, keliamas klausimas, ar jį sumokėti galės senamiestyje keturių kambarių bute gyvenantis pensininkas. Ar dėl to visiems pensininkams neturėtų būti taikoma išimtis?

     Žinoma, visa tai nereiškia, kad apklausų būdu ir kitais metodais surinkta statistinė informacija yra žalinga ar bevertė – anaiptol. Tiesiog teisingas jos interpretavimas yra būtina kompetencija ne tik ją analizuojantiems ekonomistams, sociologams bei politikams, tačiau ir kiekvienam makaronų ant ausų nemėgstančiam piliečiui. Jau daugiau nei prieš šimtą metų mokslinės fantastikos tėvu laikomas anglų rašytojas H.G. Wells yra pasakęs, kad vieną dieną statistinis mąstymas bus toks pat svarbus kaip gebėjimas skaityti ar rašyti. Tai ne fantastika ir ta diena jau seniai atėjo.

15 balandžio 04, Šeštadienis 09:00
0

Gargžduose esančio grožio salono darbuotoja pasipiktino, kad vis labiau klesti nelegalūs grožio paslaugų teikėjai, dirbantys namuose. Moterys noriai patiki savo grožį į tokių „nelegalų“ rankas, tačiau nesusimąsto, kad paslaugos ne visuomet teikiamos laikantis saugos ir higienos reikalavimų. O kur dar nuo valstybės nuslėpti mokesčiai.

 

Portalo mano-gargzdai.lt skaitytoja (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) rašo:

Ne vienerius metus dirbu grožio salone. Jų Gargžduose yra tikra galybė, siūlančių platų paslaugų spektrą ir kainų įvairovę, tačiau žmonės dėl nesuprantamų priežasčių renkasi namuose dirbančius „specialistus“.

Negaliu atsistebėti jų drąsa. Ar nebaugu šitaip rizikuoti savo sveikata? Negi yra nežinančių, kad grožio salonų darbuotojams yra taikomi ypač griežti reikalavimai, būtina paisyti higienos normų. Į visa tai namuose dirbantys tariami grožio meistrai nusispjauna. Ar žinote, kad eidami grožio procedūrų atlikti į kažkieno namus, galite užsikrėsti nagų grybeliu, įvairiomis odos ligomis, hepatitu B ir C arba ŽIV? Ar eidamos prisiauginti nagų manikiūrininkių namuose pastebėjote įrengtas specialias vėdinimo sistemas? Ko gero, ne. Vadinasi besimėgaudamos šia procedūra visada kvėpuojate kenksmingais garais, kuriuose be kitų žalingų medžiagų yra net vėžį sukeliančių!

Socialinio tinklo Facebook Gargždų mamyčių grupėje teko matyti, kad „specialistė“ rašė, jog pedikiūrą gali padaryti klienčių namuose. Kur higiena? Nagų grybelis yra viena iš labiausiai paplitusių su nago paviršiumi susijusių ligų. Sterilizavimo aparatas yra labai didelis ir brangus. Visų pirma, reta namuose dirbanti meistrė jį perka, antra, tuo labiau nesivežioja pas klienčių. O pastarosios nesusimąsto apie savo sveikatą.

Gargžduose yra daugybė kokybiškas paslaugas siūlančių grožio salonų... Konkurencija manęs visiškai nebaugina. Priešingai. Ji verčia tobulėti, pasitempti, tačiau konkurencija turi būti sąžininga, su visiems taikomais vienodais reikalavimais ir taisyklėmis. Piktina dabartinė neteisybė. Legaliai dirbantys grožio salonų darbuotojai yra smaugiami mokesčių, patikrinimų... O kokius kryžiaus kelius tenka nueiti apskritai norint atidaryti saloną! Reikalavimų – daugybė! O štai dirbantiems namie niekas negalioja: klientai vienas po kito varsto duris, pedikiūrai atliekami virtuvėse, pinigėliai kapsi... Patogu, ar ne?

Negana to, kur mokesčiai valstybei? Vos vienas kitas turi verslo liudijimą. Ar neturėtų būti taip, kad šis dokumentas būtų išduodamas tik patikrinus, kur dirbti norintis asmuo tai darys? Dar įdomiau, ar atitinkamos institucijos vykdo kokius patikrinimus, kad įvairūs „nelegalai“, dirbantys pogrindyje, būtų pažaboti? Tiek skelbimų tinklalapiai, tiek socialiniai tinklai mirga nuo skelbimų, Klaipėdos rajone siūlančių įvairias paslaugas namuose: pedikiūro, manikiūro, blakstienų ar nagų priauginimo ir t.t. Atsiranda netgi tokių, kurie ir reklamas laikraščiuose įsideda. Vieną kitą nubaudus, galbūt ir kitų drąsa sumažėtų?“

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

 

fb grozio paslaugos

Namuose dirbančių grožio specialistų paslaugomis moterys naudojasi nesibaimindamos pakenkti savo sveikatai. Specialistai perspėja, kad rizika – didžiulė. Facebook nuotr.

 

„Mano Gargždams“ komentarus apie nelegalius grožio paslaugų teikėjus pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė.

 

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė:

„Teikiant grožio paslaugas, nesilaikant higienos normos reikalavimų, keliama rizika vartotojo sveikatai (užkrėtimas virusinėmis, bakterinėmis, grybelinėmis ligomis, kraujagyslių, nervų pažeidimo, alerginių reakcijų, randėjimo, kai kurių ligų paūmėjimo pavojus ir kt.). Yra rizika klientą užkrėsti odos ir nagų grybeliu, per kraują plintančiomis užkrečiamomis ligomis: hepatitais B ir C, ŽIV; niežais, utėlėmis. Ypač didelė rizika vartotojo sveikatai – teikiant paslaugas, kurių metu pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro metu karpant nagų odeles ir kitos invazinės grožio paslaugos).

Todėl, atliekant grožio paslaugas, labai svarbu laikytis sveikatos saugos reikalavimų, kurie yra nurodyti Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems statinius ir patalpas, kuriose teikiamos grožio paslaugos, paslaugų teikėjams bei kontroliuojančioms institucijoms.

Sveikatos saugos reikalavimų, teikiant grožio paslaugas, tikrai yra daug. Su jais galima susipažinti perskaičius higienos normą ČIA.

Vienas iš reikalavimų yra tas, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai. Leidimas-higienos pasas liudija, kad grožio paslaugų teikimo vieta įrengta laikantis higienos reikalavimų ir paslaugos teikėjas yra susipažinęs su būtinais klientų sveikatos saugos reikalavimais teikiant šią paslaugą.

Asmenys, besinaudojantys nelegaliai ir nesaugiai teikiama grožio paslauga, labai rizikuoja savo sveikata. Todėl žmonėms siūlyčiau naudotis tik leidimus-higienos pasus turinčiais grožio paslaugų teikėjais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, Klaipėdos rajone grožio paslaugas teikia 101 paslaugų teikėjas, turintis šiai veiklai leidimą - higienos pasą. Apie juos galite sužinoti pasiteiravę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriuje darbo valandomis telefonu 8 46 452301.

Asmenims už veiklos vykdymą pažeidžiant higienos normų reikalavimus, taip pat ir neturint veiklai leidimo-higienos paso, teisės aktai numato administracines poveikio priemones, kurias teisę taikyti turi teritoriniai visuomenės sveikatos centrai.

Todėl asmenys, Klaipėdos rajono teritorijoje pastebėję higienos normos reikalavimų pažeidimus, teikiant grožio paslaugas, gali kreiptis į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrių (Kvietinių g. 8, Gargždai, faks. (8 46) 452301, el. p. ), nurodydami objekto pavadinimą, adresą, pastebėtus higienos normos reikalavimų pažeidimus. Skundas ar prašymas turi būti pasirašytas“.

 

Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vida Okuličienė:

„Kirpyklų veikla, kaip rodo verslo liudijimų įsigijimo statistiniai duomenys, yra viena iš populiariausių Klaipėdos rajone: šiemet verslo liudijimus „Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai“ Klaipėdos rajone yra įsigiję 108 gyventojai. Be to, individualią „Kirpyklų ir kitų grožio salonų“ veiklą su pažyma yra įregistravęs 61 Klaipėdos rajono gyventojas, šia veikla užsiima ir įmonės.

Šis individualios veiklos sektorius yra kontroliuojamas nuolat. Šiemet per nepilnus tris mėnesius apskrityje atlikta apie 70 patikrinimų, jų metu nustatyti 43 pažeidimai, už kuriuos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos baudos; praėjusiais metais buvo atlikta apie 180 patikrinimų, surašyta per 113 protokolų. Apibendrinant nustatytų pažeidimų pobūdį, matyti, kad  75 proc. nuo visų pažeidimų sudaro neregistruotos veiklos atvejai; nemažai užfiksuojama ir apskaitos taisyklių pažeidimų, kai atsiskaičius už paslaugas yra neišduodami apskaitos dokumentai.

Kontrolės metu pastebima, kad neregistruotos veiklos atvejų pagausėja metų pradžioje, taip pat nustatoma atvejų, kai gyventojai verslo liudijimus įsigyja ne mėnesiui, o pasirinktoms dienoms, tačiau veiklą vykdo ir tomis dienomis, kurios į verslo liudijimą neįrašytos (pvz., savaitgaliais). Atkreipiame dėmesį, kad mokesčių mokėtojų patikrinimai yra vykdomi ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, todėl rizikuoti neverta, nes už šį pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda nuo 144 iki 289 eurų.

Klaipėdos AVMI pataria gyventojams, kurie abejoja, ar jų pasirinktas grožio paslaugų teikėjas yra įregistravęs vykdomą veiklą (tai, kad gyventojas tekia paslaugas namuose, dar nerodo, jog jis nėra įsigijęs verslo liudijimo ar registravęs savo veiklą kita forma), pasitikrinti, ar šios paslaugos teikiamos tinkamai jas registravus, o jei kyla įtarimų dėl to, informuoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, mobiliąja aplikacija „Pranešk“, elektronine pasitikėjimo linija ar raštu“.

 

15 kovo 26, Ketvirtadienis 16:23
0

     Nors ir kas vyktų: konferencijos, pristatymai, renginiai, visada džiugu, jog jaunimas aktyviai bei noriai dalyvauja – augame šalia žingeidžių žmonių! Būdama šioje konferencijoje praplėčiau savo akiratį sužinodama daug įvairios bei įdomios, o svarbiausia – naudingos informacijos: pradedant nuo matematikos atradimo muzikos pasaulyje, baigiant zodiako ženklais.


     „Toks yra pasaulis – niekada nežinai, ko ir kaip jis paklaus", – ši Lietuvoje žinomo pedagogo, žurnalisto B. Burgio citata, argumentuoja, kodėl gimnazijos matematikių organizuotoje konferencijoje buvo tiek skirtingų pasirodymų. Smagu, jog paaugliai įžvelgė margą spektrą, kuriame sugebėjo pritaikyti matematiką. Noriu pasidalinti pastebėjimais apie renginio dalyvių darbą.

 

Muzikinė kompozicija „Kaip išspręsti savo gyvenimo lygtį"
Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijos IVf klasės mokinys Valentinas Bružas
Darbo vadovė Aldona Matulaitienė
Kaip sakoma: „Paprastai, bet neprastai!"
Šaunuolis vaikinukas, kad nepabijojo viešai uždainuoti ir puikiai savo dainoje suformulavo klausimą, susijusį su matematika. Originalu, drąsu ir kūrybinga, tačiau jei lygintume su kitais dalykiniais pasirodymais, visgi, reikia pastebėti, dainelė nublanksta prieš stiprius ir daug darbo įdėtus pasirodymus.

 

„Skaičiai ir charakterio savybės"
Klaipėdos „Vyturio" pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinės Reda Pučkoriūtė ir Deimantė Jankauskaitė
Darbo vadovės Irena Jurčienė ir Rasa Lyvens
Įdomi pasirinkta tema: buvo kalbama apie numerologiją, Pitagoro teoremą, vardo išreiškimą skaičiais ir taip, pasirodo, galima sužinoti žmogaus charakterio savybes. Panelės, turėdamos daug ir stiprios informacijos, didžią dalį pristatymo sugadino monotonišku užrašų skaitymu. Visgi aštuntokių pranešimas įdomus bei originalus.

 

„Matematiniai paradoksai"
Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijos I d klasės mokinys Lukas Jankauskas
Darbo vadovė Verutė Nekrevičiūtė

Iš karto pastebėjau drąsią, laisvą kalbėseną, vyko atviras pokalbis su auditorija, kas pagyvino jo pristatomą darbą. Linkiu vaikinui rišliau susidėlioti mintis, nes pristatomi matematiniai uždaviniai buvo sukti, reikalavo didelio dėmesio bei įsigilinimo.

 

„Laikrodžiai mieste"

Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijos IIIc,d,e klasių mokinės Justė Nevar, Vita Montrimaitė, Sandra Vainiūtė
Darbo vadovė Dalia Bendikienė

Kadangi darbą pristatinėjo trys panelės, automatiškai norėjosi, jog ir darbas būtų trigubai stipresnis, tačiau to nepajutau. Žinoma, pasirinkta tema apie laikrodžius įdomi, naudinga, pateikta svarbi informacija, praplėtusi mano akiratį. Merginas būtina pagirti už Big Ben'o maketą, gražų ir estetišką kūrybinį darbą.

 

Statistika „Muzikiniai gebėjimai pagal zodiako ženklus"

Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos Iva klasės mokinė Rūta Montvilaitė
Darbo vadovė Elena Jasinė
Darbą sukūrusios merginos, gaila, nebuvo, o ją pavaduojanti mokytoja kalbėjo labai tyliai. Akivaizdu – įdėta daug pastangų, gražios bei informatyvios pateiktys, palyginimui parinktos diagramos tiksliai atskleidė pradžioje iškeltą klausimą: ar muzikinius gebėjimus lemia zodiako ženklas? Teigiamas atsakymas nustebino ne vieną konferencijos dalyvį.

 

     Be pranešimų buvo ir kitokių kūrybinių darbų. „Vaivorykštės" gimnazijos pirmų klasių mokiniai braižė fraktalus, kurių paroda surengta antro aukšto fojė, prie aktų salės. Skaitykloje organizuota vadovėlių paroda „Iš ko matematikos mokėsi mūsų tėvai, seneliai, proseneliai...". Galėjome pavartyti knygas, išleistas net 1931 m. Kaune, tai – K. Kupčiūno, J. Kalninio, J. Trinkūno „Skaičiavimo uždaviniai II— skyriui" ir 1949 m. Kaune, M. Petrausko „Aritmetikos uždavinyną".


     Norėčiau visų konferencijos dalyvių vardu padėkoti gimnazijos matematikos mokytojoms, renginio organizatorėms Daliai Bendikienei ir Aldonai Matulaitienei už galimybę dalyvauti netradicinėje matematikos pamokoje, už paskatinimą išklausyti šios konferencijos medžiagą, nes jos metu sužinotą informaciją nešiuosi savo gyvenimo nežinomais keliais: „Tai, ką žinome – maža salelė plačiame nežinojimo vandenyje."

 

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos nuotraukos:

15 kovo 23, Pirmadienis 09:27
0

Dar 2000-2003 metų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos kadencijoje išsakytą šią mano poziciją palaikė visa tuometė Taryba ir šios nuostatos laikomasi iki šiol.

 

2000 metais rajono verslininkai, per tris politines partijas atėję į Tarybą, radome visais atžvilgiais „nukraujavusią“ Savivaldybę, su didele kupra skolų, neįvykdytų įsipareigojimų, nebaigtų teisminių procesų bei prarastomis rajono teritorijomis. Kaip išsiaiškinome, dar 1997 metais tuomečio rajono mero (vieno iš kandidatų į merus šiuose rinkimuose) ir vyriausiosios architektės patvirtintais parašais, Klaipėdos miestui buvo atiduotos rajono teritorijos Tauralaukyje ir Rimkuose, net negauta jokios kompensacijos už biudžetines  investicijas į kelius, gatves bei inžinerines komunikacijas.

2002 metais Savivaldybės tarybos strategijoje buvo numatyta, kaip vystyti rajono pajūrio teritoriją Karklėje, bet po 2003 metų rinkimų ir valdančiosios daugumos pasikeitimo rajono taryboje, planai nebuvo tęsiami. Daug metų į Karklę nieko neinvestuota, susidarė įspūdis, kad tuo rajono valdžia specialiai provokuoja Karklės atidavimą Klaipėdos miestui. Prieš keletą metų, pamatęs mūsų rajono vadovų nepalankų požiūrį į pajūrį, į Kretingalės seniūnijos teritoriją, taip pat ir Karklę  buvo pareiškęs norą ir Kretingos rajonas.

 Apie Dituvos sodų teritorijos prijungimą prie Klaipėdos miesto šnekama ne vieną kadenciją ir šios dienos rajono savivaldybės valdančiojoje daugumoje.

 Kai prasidėdavo diskusijos dėl rajono pavadinimo keitimą į Gargždų, valdantieji – kitokios nuomonės savininkai – iškart pradėdavo skleisti priešišką informaciją, neva dėl to rajonas bus padalintas, priskiriant pakraštines teritorijas kaimyninėms savivaldybėms, o Gargždų savivaldybė liks vos ne seniūnijos dydžio.

Šiomis temomis gąsdinančių gyventojus netrūko ir per šiuos rinkimus. Asmeniškai man keletas rajono gyventojų uždavė klausimų dėl neva sklandančių kalbų apie rajono teritorijų galimą prijungimą prie Klaipėdos miesto. Tris kadencijas išsėdėję valdžioje, gerai įsisavino įvairias technologijas ir naudoja jas skleisdami dezinformaciją, kad visais įmanomais būdais apjuodintų pranašesnius bei bandančius kurti gražesnę rajono ateitį konkurentus. „Skaldyk ir valdyk“ priemonės, matyt, jiems pateisina tikslą. Kai kitų darbų nelabai sugebi, tai per daug metų užgyventos šiltos politinės darbo vietos, matyt, kur kas svarbiau už politinę kultūrą, demokratiją, rajono žmonių gerovę ar rajono potencialo panaudojimą.

Su visa atsakomybe pareiškiu, kad nei vienas iš mano atstovaujamo rinkiminio sąrašo niekada nesiūlė ir nesiruošia siūlyti, kokią nors rajono teritoriją prijungti prie Klaipėdos miesto. Viskas, ką ta tema apie mus girdėjote per rinkimus, yra politinių konkurentų šmeižtas.

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

 

15 kovo 06, Penktadienis 13:22
0

     Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą?

 

     Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė. Juk 2006-2008 metų „klestėjimo" laikotarpiu vidutinis darbo užmokesčio augimas siekė net 19 procentų, o tokio scenarijaus pasikartojimo tikimybė yra artima nuliui. Tačiau tą atlyginimų šuolį sekė du metus trukęs atlyginimų mažėjimas, o viso praėjusio dešimtmečio darbo užmokesčio augimas nebuvo beprotiškai svaigus – vidutiniškai per metus jis didėjo po 7,7 procento.

     Šis augimas atrodo dar mažiau įspūdingas, kai lietuviškus atlyginimus pradedame vertinti euro zonos kontekste. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Vokietijoje šiek tiek viršija 3000 eurų per mėnesį. Tiesa, šios valstybės produktyvumo, efektyvumo ir skaidrumo lygis mums per dešimtmetį turbūt sunkiai pasiekiamas, tad galima pasilygiuoti į mažiau nutolusias valstybes. Pavyzdžiui, Graikijoje net po 4 metus trukusio diržų veržimosi ir atlyginimų mažėjimo vidutinis darbo užmokestis vis dar viršija 1500 eurų. Galime pažiūrėti dar arčiau – Estijoje praėjusių metų pabaigoje vidutinis darbo užmokestis jau siekė 1039 eurus.

     Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje išlieka labai ryški atlyginimų diferenciacija tarp atskirų sektorių. Pavyzdžiui, vidutinis bruto darbo užmokestis finansų, draudimo, informacijos ir ryšių sektoriuose siekia apie 1200 eurų ir yra maždaug dvigubai didesnis nei apgyvendinimo, maitinimo, meninės, pramoginės, administracinės ir aptarnavimo veiklos, švietimo ar sveikatos apsaugos sektoriuose. Dalį skirtumo galbūt galima paaiškinti skirtingų kompetencijų poreikiu, tačiau svarbiau yra neadekvatus viešojo sektoriaus finansavimas bei neoficialaus darbo užmokesčio paplitimas.

     Kai kuriuose sektoriuose dabartinis oficialiai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis yra tolokai nuo realybės – jame neatsispindi „vokeliuose" bei kitomis pusiau legaliomis formomis sumokėtas atlygis už darbą. Jei šiuo metu ketvirtadalis darbo užmokesčio fondo yra neoficialus – o tai yra gana konservatyvi prielaida, tai realus darbo užmokestis Lietuvoje siekia ne 714, o apie 900 eurų. Tai reiškia, kad išskaidrinus darbo užmokesčio fondą tam, kad per dešimtmetį atlyginimai pasiektų beveik 1500 eurų, užtenka gana kuklaus atlyginimų augimo – tik 5 proc. per metus. Prielaidų tokiam augimui pakanka, tačiau atlyginimų didėjimo procesas nėra automatinis.

     Vyriausybės sprendimas didinti kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus yra sveikintinas, tačiau tolimesniam šių atlyginimų didėjimui reikia rasti tvarių šaltinių, o ne daryti tai skolintomis lėšomis. Vienas iš būdų – atsakingai įvertinti visų valstybinio sektoriaus institucijų ir darbuotojų būtinumą. Identifikavus ir apipjausčius politinio protegavimo sukurtas darbo vietas, tą patį darbo užmokesčio fondą būtų galima paskirstyti tikrąją vertę kuriantiems darbuotojams.

     Didelio atlyginimų atsilikimo nuo ES vidurkio priežastis yra ne tik produktyvumo deficitas, bet ir vis dar atsiliekantis kainų lygis, ypač kalbant apie paslaugų sektorių. Natūralu, kad kirpėjo, virėjo, auklėtojo, padavėjo, dažytojo ar šaltkalvio per valandą sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje ir Vokietijoje beveik nesiskiria, bet gaunamam atlygiui daugiausiai įtakos turi skirtingos šių paslaugų kainos. Kalbant ekonominiais terminais, Lietuvoje tęsis reali ir nominali konvergencija – produktyvumas ir kainos artės link ES vidurkio, o tuo pačiu metu didės ir atlyginimai. Šį procesą padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas gali pristabdyti, bet tik trumpam.

     Vis tik prie atlyginimų augimo turės prisidėti ne tik privataus sektoriaus investicijos, didinančios darbo našumą. Ne mažiau svarbus vaidmuo teks ir valdžios atstovams, kuriant patrauklią, stabilią ir skaidrią verslo aplinką. Deja, kol kas atlyginimų didinimui vyriausybė naudojo tik žemiausiai kabančius vaisius, kuriuos nuskinti nereikia jokių pastangų – pavyzdžiui, didino minimalų mėnesinį atlyginimą. Mažesni darbo mokesčiai, švietimo sistemos tobulinimas, reali kova su korupcija, skaidresnis bei efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas – visa tai gali įsukti produktyvumo ir atlyginimų augimo spiralę, nekeliančią pavojaus šalies konkurencingumui. Tuo tarpu patys piliečiai šį procesą gali lengvai paskatinti – tiesiog nepraleisdami progos daug aktyviau balsuoti visuose rinkimuose.

15 kovo 08, Sekmadienis 07:01
0

Pikta. Nepaprastai pikta. Taip galima trumpai apibūdinti būseną po praėjusių Užgavėnių. Nuo neatmetamų laikų tai buvo siautulinga, linksma, džiugesio ir šurmulio kupina šventė. Juk reikia labai pasistengti, kad pavyktų išvaryti žiemą ir prisišaukti taip laukiamą pavasarį. Juolab, kad kitą dieną po Užgavėnių prasideda iki Velykų trunkanti Gavėnia.

Kol visa Lietuva antradienį smagiai ūžė, ką veikė gargždiškiai?

 

Gargždiškiai stebėjo, kaip Gargždų kultūros centras susirengė šventę SAU. Prariedėjo karavanas 15 val. Tiesiog puikus laikas, kai visi miestelėnai yra darbuose, vaikai darželiuose... O ką, argi ne gera mintis? Pasismagino Kultūros centro darbuotojai ir laimingi, pasibaigus darbo laikui, išsliūkino namo blynų ragauti. Juk buvo tokia darbinga diena...

  

Tuo tarpu gargždiškiai liko it musę kandę. Dar prieš šventę internete už akių užkliuvo gargždiškės klausimas, ar mieste bus deginama Morė. Sulaukus atsakymo, klausimą uždavusi moteris nusprendė, kad į miestą tuomet net neverta eiti... Užgavėnių karavane, to siekei?

  

diskusija2

 

Dar įdomesnė diskusija užvirė Gargždų kultūros centro Facebook paskyroje. Viena moteris pasiteiravo: „Užgavėnės Gargžduose 15 val.?! Tai kas ateis į šventę? Kodėl nesudaryta galimybė po darbo ir darželio ateiti tėvams ir vaikams?“

Matyt, ji nebūtų nė pagalvojusi, kad apskritai gali būti nerengiama Užgavėnių šventė. Atsakymą netrukus jai rėžė Kultūros centro darbuotojas.

Važiuokit, mieli gargždiškiai, švenčių švęsti į aplinkinius kaimus, nes Gargždų kultūros centras, panašu, siekia numarinti dar vieną šventę. Kodėl mes turime vykti kitur, kai gyvename puikiame mieste? Kodėl turime pramogų ieškoti tarp nepažįstamų kitų gyvenviečių žmonių, kodėl turime brautis į kitas bendruomenes?

 

kulturoscentrodiskusija

 

Kur dingo smagios gegužinės? Kur Joninės? Pastarąsias Kultūros centras irgi pavertė SAVO švente. Patrypčiojo praėjusiais metais prie laužo ir išsiskirstė. O gargždiškiai nė laužo nepriėję suko atgalios ir su vaikais ėjo į parke esančią žaidimų aikštelę. Juokingą pasiteisinimą sugalvojo – esą per Jonines gyventojai lėbauja, blaivyti mat sumanė (ne tokia jūsų misija)...

Tuomet kuo užkliuvo Užgavėnės? Neteko matyti, kad jos bent kuopele būtų panašios į išgertuvių šventę. Užtekdavo ir to kelių valandų susibūrimo, bet kokia atrakcija būdavo vaikams, kaip smagu visiems sueiti draugėn!

Ką veikia mūsų Kultūros centro darbuotojai? Suorganizuoja eglutės įžiebimą (ir pastarasis sulaukė dviprasmiškų vertinimų), o toliau laukia vasaros, kai po miesto gimtadienio, užmiega keistu vasaros miegu.

 

Klausimas – kokia kita šventė bus numarinta!?

   

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai, ar ne laikas būtų pabelsti į Kultūros centro bei Kultūros skyriaus duris?

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

 

15 vasario 19, Ketvirtadienis 12:18
3

     Per rajoną nuvilnijus jaunų žmonių savižudybių bangai, jaučiu norą, o kartu ir pareigą pasidalinti savo mintimis apie skaudžias netektis. Ne kartą teko susidurti su savižudybėmis tiek tiesiogiai (jau trejus metus savanoriauju „Jaunimo linijoje"), tiek ir klausant pranešimų šia tema konferencijų metu.


     Dažnai kylanti diskusija – sau gyvybę atimantis žmogus – stiprus ar silpnas? Į klausimą nėra vieno atsakymo. Kai kuriems gali pasirodyti stiprus, nes kartais manoma, kad mirties baimę įveikęs žmogus taip demonstruoja savo stiprybę. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Mintys apie savižudybę kyla ne iš nenoro gyventi apskritai. Tai norėjimas nebegyventi taip, kaip anksčiau, troškimas pabėgti nuo skausmo, nuo užklupusios sudėtingos situacijos ar, atrodytų, neišnarpliojamos jausmų sumaišties. Kai problemos atrodo neišsprendžiamos, o sunkumai – nebepakeliami, žmogaus sąmonės akiratis it tunelis gali susiaurėti iki vienintelės išeities matymo. Pasitraukimas iš gyvenimo tuo momentu gali pasirodyti kaip vienintelis sprendimas.


     Garsusis tyrimas, kuriame dalyvavo nuo San Francisko Golden Gate tilto į vandenį šokę, bet per stebuklą išsigelbėję žmonės, atskleidė neįtikėtiną faktą. Dauguma jų teigė tą pačią akimirką, kai paleido tilto turėklus, supratę, kad nenori mirti. Bet tuomet jau per vėlu kažką keisti. Svarbu rasti pagalbą dar tada, kai nėra per vėlu, kai viskas priklauso nuo paties žmogaus. Svarbu žinoti, kad beviltiškumo akimirką yra kur kreiptis, ir kad tokia būsena netrunka amžinai. Kiekviena problema turi ir konstruktyvų sprendimo būdą, tik jam atrasti reikia laiko. O pabėgimas – tai ne sprendimas.


     Ne vieną naktį esu praleidusi prie telefono, kalbėdama su nepakeliamai sunkioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis, norinčiais atsisveikinti su gyvenimu. Nežinau, kas tie žmonės, ir kas iš tiesų jų galvose sukosi. Kaip ir nežinau, kas išties nutikdavo po pokalbių. Tačiau kaskart jaučiau, kaip jie nurimdavo, išsakę savo ketinimus, pasijautę suprasti. Mitas, kad žmogus, kalbėdamas apie savo sunkumus, visada tikisi patarimo – kartais užtenka, kad kitas jį išklausytų. Taip pat mitas yra ir tai, kad kalbantis apie savižudybę žmogus tik gąsdina ir jokiu būdu nenusižudys. Nusižudžiusiųjų artimieji, po nelaimės analizuodami artimojo elgesį, dažnai aptinka ženklų, užuominų apie pasitraukimą iš gyvenimo. Į šias detales neatkreipę dėmesio laiku, labai gailisi tada, kai jau būna per vėlu.


     Artimam žmogui užsiminus apie savižudybę, dažnas išsigąsta ir pabėga nuo tos temos. To daryti tikrai nereikia. Ir nesvarbu, jei nežinote, kuo konkrečiai galite padėti ar ką patarti – svarbu išklausyti, pasistengti suprasti, parodyti, kad žmogus Jums rūpi ir paskatinti ieškoti pagalbos.


     O pagalba gali būti labai įvairi. Kai sunku ir norisi tiesiog išsikalbėti, išlieti susikaupusius jausmus galima artimam, patikimam žmogui. Jei tokio šalia nėra, arba sunku su artimaisiais kalbėti slegiančiomis temomis, visuomet galima skambinti nemokamomis telefoninės pagalbos linijomis ir sunkumais pasidalinti su budinčiu savanoriu. Jei jaučiate, kad problemos įsisenėjusios, kad vienkartinio pasikalbėjimo nepakanka, o prislėgta nuotaika ir juodos mintys tęsiasi ilgesnį laiką, verta pagalvoti apie psichologinę pagalbą, ilgalaikę terapiją. Sau ar artimajam įtariant depresiją, būtina psichiatro konsultacija – psichikos sutrikimai gydomi lygiai taip pat, kaip ir kūno, ir gydytojas geriausiai nustatytų, kurie metodai tinkamiausi individualiu atveju.


     Savižudybių tyrinėtojai siūlo, ką daryti susidūrus su mintimis apie pasitraukimą iš gyvenimo. Kaip pagalba sau efektyviai veikia išankstinis „plano B" sudarymas – tai yra, kiekvienas individualiai gali sudaryti sąrašą dalykų, kurie kelia nuotaiką, ir, aplankius tamsioms mintims, vykdyti tai, kas ten parašyta. Tai gali būti gero filmo žiūrėjimas, pasivaikščiojimas, dainavimas, masažas... Tai, kas tikrai kelia džiaugsmą.


     Daugiau apie savižudybes bei ką daryti, kai išgirstate apie gąsdinančias artimųjų mintis, galima rasti http://www.nebijokkalbeti.lt/. Nebijok kalbėti!

 

Tai yra subjektyvi nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

15 vasario 18, Trečiadienis 12:01
0

     Profesijos pasirinkimas, apsisprendimas dėl savo ateities veiklos – vienas didžiausių mokyklinio gyvenimo išbandymų, kamuojantis daugelį šiuolaikinių moksleivių. Daugelis jų, ieškodami savojo kelio, išbando įvairias galimybes. Viena iš jų – „Sėkmės mokyklos" organizuojama „Moksleivių praktikos savaitė".


     Sėkminga patirtimi karjeros kelio paieškose dalijasi „Vaivorykštės" gimnazijos mokinys Andrius Girdžius. Jis teigia, kad dalyvavimas „Moksleivių praktikos savaitėje" gali padėti vyresnių klasių moksleiviams tvirtai apsispręsti dėl savo ateities, išmėginti savo svajonių profesiją įvairiose Lietuvos įmonėse.


     Galimybe dalyvauti atrankoje į „Moksleivių praktikos savaitę" pasinaudojau ir aš, norėdamas išbandyti savo jėgas informacinių technologijų srityje. Vasaros pradžioje išsiunčiau motyvacinį laišką, o rugpjūčio gale vykau į interviu Vilniuje, „Sėkmės mokyklos" ofise, po kurio patekau tarp kitų programos dalyvių.


     Dalyvavimą programoje pradėjau įvadiniame projekto renginyje 2014 m. lapkričio 20 d. Renginio metu išklausiau dviejų mokymų. Pirmasis – Akvilės Švolkienės, „Investuok Lietuvoje" atstovės, parengusios pristatymą „Perspektyviausios profesijos šiandien ir rytoj", kurio metu sužinojome, kokios specialybės perspektyviausios, kaip užsitikrinti darbo vietą po studijų, kurios darbo sritys konkurencingiausios. Antrąjį mokymą pavadinimu „Puiki karjera prasideda nuo išnaudotų galimybių. Kaip panaudoti vieną iš jų – praktiką" pristatė Saulius Jovaišas, vienas žinomiausių Lietuvos lektorių. Išklausėme apie artėjančios praktikos naudą, bei kaip pilnavertiškai išnaudoti artėjančios praktikos savaitės laiką.


     Prieš pat įvadinį renginį iš projekto koordinatorės Ilitos Norgailaitės sulaukiau pranešimo, jog jau žinoma įmonė, kurioje praleisiu savo praktikos savaitę. Tarptautinė įmonė „NFQ Solutions" yra viena iš didžiausių informacinių technologijų įmonių Lietuvoje, turinti daugiau nei 230 darbuotojų, bei įkūrusi du ofisus Kaune ir Vilniuje. Būtent „NFQ Solutions" būstinėje Vilniuje gruodžio 8-12 dienomis aš, savo kaip praktikanto, savaitę ir praleidau. Per šią savaitę įgijau neįkainojamos darbo komandoje patirties, pagerinau bendravimo įgūdžius. Jau pačią pirmąją praktikos dieną buvau sutiktas kaip lygiavertis komandos narys, maloniai priimtas. Mano praktikos savaitės vadovo Vykinto Maknicko dėka kiekvieną dieną bendravau su įmonėje dirbančiais projektų vadovais, karjeros konsultantais, programuotojais, sistemų administratoriais, kodo kokybės specialistais ir dar daugybe kitų specialybių atstovų. Išbandžiau programuotojo darbą savaitei gavęs užduotį sukurti internetinėms nuorodoms valdyti skirtą sistemą, užmezgiau kontaktus su įvairiais PHP programavimo specialistais, dalyvavau įmonės pasitarimuose, „NFQ Akademijos" baigiamųjų projektų pristatymuose.


     „Moksleivių praktikos savaitė" padėjo tvirtai apsispręsti dėl savo ateities profesijos, išsklaidė visas abejones. Linkiu visiems abejojantiems ieškoti galimybių išbandyti save įvairiose veiklose.

15 vasario 02, Pirmadienis 17:35
0

Sukrėsta pastarųjų dienų įvykių, kai šalyje iš gyvenimo savo noru pasitraukė jauni žmonės (viena iš jų – aštuoniolikmetė rajono gyventoja), nusprendžiau netylėti. Noriu pasidalinti savo mintimis ir išreikšti nusivylimą vyraujančia sistema.

 

Dirbu mokytoja nedidelėje Klaipėdos rajono mokykloje. Patyčias čia regiu praktiškai kiekvieną darbo dieną.

Sakysite, kad kaip mokytoja turėčiau joms užkirsti kelią? Taip, galbūt, tačiau po ilgų bandymų kažką pakeisti, nusvyra rankos. Supranti, kad pastangos kažką pakeisti dažniausiai yra bergždžios. Juolab, kad į tai dažnai ranką numoja ne tik kai kurie kolegos, bet ir mokyklos vadovybė (bent jau mūsiškė).

Buvo ir yra mūsų mokykloje ne vienas vaikas, kuriam tikrai reikalinga pagalba. Agresyviai nusiteikęs moksleivis, iš kurio bendraamžiai nevengia pasišaipyti, kelia destrukciją pamokose, atsikalbinėja. Mėginau kalbėtis, jis uždaras, nieko nepasakoja, o tokiam pokalbiui ir rimtesnio psichologinių žinių bagažo tikrai reikia.

Mokykloje neturime psichologo, pagalbą „sunkiems“ vaikams teikia Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, kurie nuo mūsų gyvenvietės yra nutolę daugiau nei 30 km. Specialistai į mokyklas nevažinėja, vaikus reikia kažkam vežioti ir žinau atvejų, kad taip ir buvo daroma. Tačiau aš pasakysiu, kad tokia pagalba – niekinė. Jeigu norime tokius vaikus pakeisti, su jais reikia kalbėtis nuolat, stebėti jų elgesį kiekvieną dieną. Mokyklose turi dirbti psichologai ir ne šiaip kokie, o tikri profesionalai! Tokių, deja, retoje mokykloje rasi... Man nesuprantamas valdžios atsainus požiūris į šią rimtą problemą...

Žinoma, svarbus yra ir tėvų indėlis. Kartais net šiuolaikinių darželinukų elgesys kelia šiurpą, o tėvai į tai nekreipia dėmesio. Draugė, rajono darželyje dirbanti auklėtoja, ne kartą užsiminė apie probleminį trimetį (!), kuris keikiasi it vežikas, skriaudžia kitus vaikus... Kartą jo mamai auklėtoja geranoriškai pasiūlė pasikonsultuoti su psichologu, tačiau ji tik atšovė: „O kam reikia?“ Tuo viskas pasakyta...

 

Tai yra subjektyvi skaitytojos nuomonė, todėl už rašinio turinį redakcija neatsako.

 

Komentarai

Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Sonata Zumbrickienė:

„Suprantu mokytojos jausmus. Kai nusižudo žmogus, tai visada sukrečia. Visiems natūraliai kyla klausimas – kas vyko žmogaus sieloje, kad jis priėmė tokį sprendimą? Šiuo atveju mokytoja kalba apie dvi problemas: patyčias ir savižudybes. Norėčiau jas atskirti. Žinau, kad patyčių problema ugdymo įstaigose tebėra aktuali. Ją būtina spręsti, juolab, kad yra žinomi ir būdai, kaip tai padaryti. Tačiau kol pinigai ir „mokinio krepšelis“ yra svarbesni už vaiką, problema išliks dar ilgai. Kalbant apie savižudybes, labai svarbu žinoti, kad savižudybės negalima paaiškinti paprastai, viena priežastimi, pvz. patyčiomis.

Savižudybė – ilgalaikis procesas, kai kaupiasi daug neišspręstų problemų: santykiai, netektys, pasikeitusios gyvenimo aplinkybės ir pan. Žmogus patiria vis labiau augantį dvasinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį ir nuolat mažėjantį gebėjimą įveikti sunkumus. Kreiptis pagalbos dėl fizinio skausmo, pvz. skaudančio danties, žmonėms nėra gėda, tačiau kai skauda sielą, retas kuris ieško profesionalios pagalbos. Juk dažnas išgirdęs, kad žmogus kenčia, jam sunku, stengiasi rasti greitą paguodą („Nesijaudink, tai praeis...“) arba linkę nuvertinti problemas („Tai niekis, neverta dėl to pergyventi...“).

Skatinkite ir mokykite vaikus išsakyti savo jausmus ir mintis. Kalbėjimas yra pirmoji pagalba sprendžiant problemas. Kai žmogus jaučiasi labai prislėgtas dėl užgriuvusių sunkumų, būtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Sutinku ir su mokytojos išsakytomis mintimis, kad atokiau nuo miestų gyvenantiems žmonėms psichologinė pagalba, deja, tampa sunkiai prieinama prabanga. Klaipėdos r. Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamą psichologinę ir specialiąją pedagoginę  pagalbą rajono ugdymo įstaigas lankantiems vaikams, tėvams ir pedagogams.“

 

Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė:

„Bendrojo ugdymo mokyklose turi būti teikiama specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė, psichologinė ir specialioji pagalba (pagalbos mokiniui specialistai – specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologas, mokytojo padėjėjas darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais). Tačiau paprastai mažose mokyklose pagalbos specialistų etatų įvedimui nepakanka mokinio krepšelio lėšų. Mokinio krepšelio (MK) naudojimo metodikoje yra numatyta, kad 3% MK lėšų turi būti naudojami pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimui. Mokykla pati turėtų spręsti kokio specialisto labiausiai reikia. 

Nesant pakankamai pagalbos mokiniui specialistų mokyklose, tokį vaidmenį gali sėkmingai atlikti klasių vadovai ir mokytojai, įgyvendindami socialinio emocinio ugdymo programas: „Antras žingsnis“ (1–4 kl.), Lions Quest programas „Paauglystės kryžkelės“ (5–8 kl.) ir „Raktai į sėkmę“ (9–12 kl.) bei OLWEUS patyčių programą. Be abejo, šias programas vykdyti gali tik atitinkamus mokymus išklausę mokytojai. Šių programų pagalba mokiniai ugdosi savęs pažinimo, nepageidautino mokinių elgesio situacijų analizės, socialinių įgūdžių formavimosi, tolerancijos, savanorystės, žalingų įpročių žalos suvokimo, patyčių atpažinimo, karjeros planavimo ir kt. kompetencijas. Į šių programų įgyvendinimą yra įtraukiami mokinių tėvai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai.

2014–2015 m. m. programose jau dalyvauja apie 2900 rajono mokinių iš 17 bendrojo ugdymo mokyklų.  Nuo 2008 m. kasmet mokinių, užimtų socialiniu emociniu ugdymu, skaičius didėja.

Sutinkame su laiško autore, kad mokyklose turėtų dirbti psichologai, tačiau, vadovaujantis teisės aktais, psichologo 1 etatas  gali būti steigiamas tik esant nuo 301 iki 600 mokinių. Taigi, esant mažiau mokinių, gali būti steigiama tik dalis etato. Laiško autorė teigė: „Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai į mokyklas nevažinėja, vaikus reikia kažkam vežioti ir žinau atvejų, kad taip ir buvo daroma. Tačiau aš pasakysiu, kad tokia pagalba – niekinė“. Manome, kad ir ketvirčiu etato ar mažiau dirbantis psichologas  tinkamos ir sistemingos pagalbos irgi gali nesuteikti (jeigu jos reikia čia ir dabar), todėl būtinas ne tik pagalbos specialistų, bet ir vadovų, mokytojų, tėvų darnus, tikslingas komandinis darbas.“

 

15 sausio 22, Ketvirtadienis 14:29
0

Kai kurių vairuotojų įžūlumui ribų nėra – kol vieni sąžiningai paiso Kelių eismo taisyklių, vairuodami elgiasi kultūringai, kitiems tai – nė motais.

 

Portalo skaitytojas Robertas užfiksavo vieno Gargždų prekybos centro aikštelėje unikaliai pastatytą automobilį, kurio vairuotojas vertas gėdos lentos.

 

Ir Tu užfiksavai, kaip pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės? Siųsk nuotrauką el. paštu ir pasidalink ja su portalo skaitytojais.

 

15 sausio 17, Šeštadienis 08:59
0

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  gargzdu-sm

Reklamos

Dabar svetainėje 274 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2018 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,